Gydantis šias ligas neišvengia „įskaitos“: gauti teises ar įsidarbinti gali tapti sunku

Nors nevengiama garsiai deklaruoti, kad sąlygos gydytis nuo alkoholizmo ir kitų priklausomybių šalyje yra sudarytos ir tereikia noro tuo naudotis, realybė rodo ką kitą. Ne vienam toks savanoriškas apsisprendimas yra atsisukęs kitu galu, mat nors nemokamas gydymas yra garantuojamas, anonimiškai to padaryti nepavyks. O pakliuvus į vadinamąją „įskaitą“ laukia nemalonumai ne tik siekiant gauti vairuotojo pažymėjimą, bet ir integruojantis į darbo rinką.

Ligoninė (stopkadras)

Taigi, pagal dabartinę tvarką žmonės, kurie savanoriškai kreipiasi pagalbos, yra tarsi baudžiami. Gaunantis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamą paslaugą žmogus turi pateikti tapatybės kortelę.

Nors gydantis asmens tapatybė gali būti įslaptinta ir žmogus gauti specialų kodą, visgi vėliau, pavyzdžiui, nusprendę laikytis vairavimo teises tokie asmenys lieka nemaloniai nustebinti, mat teikiant sveikatos būklės pažymą šie dalykai iškyla į viešumą.

SAM Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas paaiškino, kad gydymo paslaugas gaunant anonimiškai asmens duomenys registruojami remiantis tik žodine informacija, o įrašai bylose pakeičiami individualiu paciento kodu, sudarytu iš raidžių ir skaičių.

Tačiau pageidaujantieji anonimiškumo už gydymą turi susimokėti savo lėšomis.

Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai.

Alkoholizmas

„Šiuo metu nenumatoma keisti šios tvarkos, nes gydymo įstaigų finansavimas iš PSDF biudžeto yra siejamas su apdraustaisiais ir jų sumokamomis privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis. Kai paslaugos teikiamos anonimiškai, nėra galimybių identifikuoti, ar anonimiškai gydomas žmogus yra apdraustas ir turi teisę gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, todėl už šias paslaugas moka pats žmogus“, – aiškino specialistas.

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad ligos, kuriomis sergantys pacientai gali būti gydomi anonimiškai, numatytos sveikatos apsaugos ministro įsakyme.

„Pavyzdžiui, tai – lytiškai plintančiomis ligomis sergantys žmonės, taip pat turintys priklausomybę nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, kenčiantys dėl nuotaikos, įpročių ar potraukių sutrikimų ir pan.“, – sakė I. Rubikas.

Kartu pašnekovas pridūrė, kad konfidencialioms bei anoniminėms paslaugoms teikti yra skiriamas didelis dėmesys – plėtojamos žemo slenksčio, priklausomybės konsultantų paslaugos.

„Tai – nemokamos anoniminės paslaugos, teikiamos narkotikus ar alkoholį vartojantiems asmenims. Tokios paslaugos apima konsultavimą, motyvavimą kreiptis pagalbos, socialinės ar teisinių paslaugų organizavimą“, – sakė I. Rubikas.

Respublikinio priklausomybių ligų centro (RPLC) duomenimis, 2018 m. neatskleidžiant asmens tapatybės gydėsi 2 543 pacientai.

Priversti klastoti diagnozę

Ne kartą teikęs įstatymo pataisas, kurios leistų įteisinti visišką anonimišką PSDF lėšomis apmokamą gydymą, sergantiems priklausomybėmis nuo alkoholio, narkomanijos ar toksikomanijos, Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Antanas Matulas tvirtina, kad situacija šiandien ne tik kad nepagerėjusi, bet dar ir pablogėjo.

Anot jo, kovojant su alkoholizmu, be alkoholio prieinamumo mažinimo (ypač jaunimui), akcizų padidinimo, kitų priemonių, šis – priklausomybių gydymo – sektorius iš esmės yra paliktas už borto.

„Optimizavus Priklausomybių ligų centro veiklą labai teigiamo rezultato nematyti. Sumažinti etatai periferijoje, panaikinti kai kurie gydymo metodai. Pavyzdžiui, „kodavimas“ – tai efektyvus psichoterapinis gydymo metodas, jį tereikėjo aprašyti. Mažesniuose miesteliuose dar ir šiandien vis prašoma tam siuntimo. Prie „kodavimo“ taikymo buvo prisidėjusios ir savivaldybės, o dabar realiai net jokios alternatyvos nepasiūlyta. Telieka vartoti tam tikrus vaistus priklausomybei mažinti, o jų kontrolė yra bloga. Šeimos gydytojai taip pat nelabai sugeba padėti, nes stokojama informacijos, mokymo, kaip dirbti su tokiais ligoniais. Nes jie turėtų pradėti teikti pagalbą ir žinoti, kur siųsti“, – dėstė jis.

REKLAMA

Paskutinį sykį dar pernai vasarą atmesdama parlamentaro teiktas įstatymo pataisas, SAM argumentavo, kad toks siūlymas yra diskriminacinis kitomis ligomis (neuroziniais, stresiniais somatoforminiais sutrikimais, ŽIV/AIDS) sergančiųjų atžvilgiu.

A. Matulo manymu, tokie argumentai ne tiek keisti, kiek naivūs. „Iš esmės siūlymui buvo pritarta. Bet argumentas, kad anoniminių alkoholikų gydymas gali diskriminuoti kitomis ligomis sergančiuosius, visiškai nelogiškas. Juo labiau kad dabar įstatymiškai yra įteisintas kai kurių ligų anoniminis gydymas.

Antanas Matulas

Tačiau anoniminis gydymas jokiu būdu nereiškia, kad pinigai būtų pervesti visiškai neaišku kam. Tai reiškia, kad ta jautri informacija neiškiltų į viešumą. Yra tam tikri kodai, kurie gydantis nebūtų perduoti į gyvenamąją vietą, bet ligoninių kasa gautų informaciją ir apmokėtų už gydymą“, – kalbėjo jis.

O dabar gi, parlamentaro teigimu, realybė tokia, kad dirbantys žmonės eina pas privatininkus, gulasi į ligonines, tačiau tikrosios diagnozės klastojamos.

„Jie tiesiog išblaivinami, bandoma sustabdyti jų užgėrimą, bet nerašoma, kad atvyko dėl abstinencijos. Tačiau tą tikrai galima sutvarkyti, tuomet ir matytume normalią statistiką, žmonės žinotų, kad gali atvykę anonimiškai gauti pagalbą, už kurią arba patys sumokėtų, arba ligonių kasos. Kodėl, jei žmogus yra draustas, prieš šią problemą užsimerkiama?“ – klausė A. Matulas.

Iškreipta sistema

Dėl ydingos sveikatos pažymų išdavimo tvarkos į didžiųjų miestų savivaldybių administracijas yra kreipęsis ir pats RPLC. Dar prieš kelis metus prašyta tuo metu dar įstaigos filialams pavaldžių poliklinikų masiškai nebesiųsti vairuotojų į RPLC dėl pažymos, kad asmuo nesigydė nuo priklausomybės.

REKLAMA

„Pažymos apie konkretaus asmens gydymąsi ar nesigydymą tik vienoje iš visų šalies gydymo įstaigų nesuteikia patikimos informacijos apie asmenų priklausomybės ligas ir sudaro klaidingą įspūdį, kad RPLC tvarko kažkokią specialią apskaitą ar net registrą“, – sakė įstaigos ryšių su visuomene specialistė Morgana Danielė.

Taip kuriama iškreipta situacija: nors dėl pažymų vairuotojams žmonės į įstaigą ateina iki šiol, tačiau tai nėra įrodymas, kad žmogus neturėjo problemų dėl priklausomybių ir nesigydė privačiai.

Gi vairuoti gydantis alkoholizmą ar kitą sutrikimą leidžiama tik sulaukus tam tikros remisijos. „Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus. Nepsichozinio lygio psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus o sergantiesiems priklausomybės liga turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija", – informavo I. Rubikas.

Norint įsigyti ginklą remisijos laikotarpis daugeliu sutrikimų atveju turi trukti mažiausiai 5 metus (pvz., nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, jei remisija (nevartojant vaistų) trunka ne trumpiau kaip 5 metus; neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, jei remisija (nevartojant vaistų) trunka ne trumpiau kaip 5 metus; suaugusiųjų asmenybės sutrikimai ir elgesio sutrikimai, kai kompensacija trunka ne trumpiau kaip 5 metus).

Ūminių ir praeinančių psichikos sutrikimų atveju nustatytas minimalus remisijos laikotarpis – 10 metų. Sergant šizofrenija, šizotipiniais ir kliedesiniais sutrikimais vairuoti visai negalima.

REKLAMA

Ministras ragino nebūti dviveidžiais

Neseniai surengtoje priklausomybės ligų gydymo aktualijoms aptarti skirtoje konferencijoje pats sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutiko, kad diskusija dėl duomenų konfidencialumo – labai sena.

Visgi konkrečių sprendimo būdų jis pasiūlyti negalėjo, tačiau siūlė diskutuoti.

„Noriu paraginti pasvarstyti, ar patys šioje vietoje savęs neapgaudinėjame. Diskutuojame ir su jaunesniais, ir vyresniais psichiatrais, ko mes iš tiesų norime. Arba mes, visuomenė, susitarkime, kad yra saugu, jei priklausomybių, įvairių problemų turintys asmenys vairuos, turės ginklą ir nustojame reikalauti įvairių pažymų.

 Aurelijus Veryga

Arba nustokime kurti mechanizmus, kuriais yra apeidinėjama dabartinė sistema ir patys sau meluoti leisdami anoniminius, mokamus ir dar kažkokius mechanizmus, kuriais gudrūs ir turtingi žmonės pasinaudoja. Tai yra dviveidystė, nes, viena vertus, mes nesutariame, sakome neduokime, neleiskime, kita vertus, bandome ieškoti būdų, kaip neregistruoti, niekur nieko nerašyti.

Iš esmės tai yra sutarimo klausimas, bet gal jau geriau kuriam laikui prarasti leidimą ginklui ar vairuotojo pažymėjimą, bet likti gyvam? Gal tokį supratimą reikia ugdyti, turime diskutuoti dėl to“, – kalbėjo ministras.

Kiek kainuoja anoniminis priklausomybių gydymas?

Kaip informavo SAM Psichikos sveikatos skyriaus vyr. specialistė Marija Oleškevičienė, mokamai paslaugos yra teikiamos, jei pacientas siekia jas gauti, neatskleisdamas asmens tapatybės arba kai pacientas pageidauja kartoti stacionarinį gydymą dažniau, pavyzdžiui, nepraėjus 6 mėn. po nemokamo stacionarinio gydymo epizodo.

REKLAMA

„Kainos priklauso nuo to, kur asmuo kreipiasi. Tarkime, jeigu asmuo anonimiškai, neatskleisdamas tapatybės, kreipiasi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, antrinio lygio psichiatro konsultacija jam kainuos apie 16 eurų. Populiarioji Minesotos programa stacionare kainuos 280 eurų už visą 28 dienų kursą, šimtu eurų pigiau – ambulatoriškai. Kreipiantis į privačias įstaigas kainos skirsis“, – sakė ji.

Portalas tv3.lt jau rašė, su kokiais sunkumais įsidarbinant susiduria ir mažus vaikus auginančios moterys.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų