Šiuo metu Kauno šokio teatre „Aura“ kuriamas naujas šokio spektaklis. Jo autorė – buvusi „Auros“ auklėtinė Raimonda Gudavičiūtė, kuri dabar yra Helsinkio teatro akademijos (Suomija) šiuolaikinio šokio magistrantūros antrojo kurso studentė.
Tai pirmasis R. Gudavičiūtės bandymas sukurti šokio spektaklį šokėjų trupei. Iki šiol ji buvo kūrusi tik solines šokio kompozicijas arba pati šokusi kitų sukurtuose šokio spektakliuose. Įgijusi naujos patirties Raimonda panoro ja pasidalinti su buvusiais kolegomis ir pamėginti kartu, bendromis jėgomis realizuoti savo kūrybines idėjas.
Per rekordiškai trumpą laiką (18 dienų!) sukurto spektaklio peržiūra numatoma liepos 21 d., o spektaklio premjera bus parodyta per 18-ąjį Tarptautinį modernaus šokio festivalį, kurį tradiciškai organizuoja Kauno šokio teatras „Aura“. Šiais metais festivalis vyks rugsėjo 30 – spalio 6 dienomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Spektaklyje šoka: Lina Puodžiukaitė, Audronė Leškevičiūtė, Rasa Danilinaitė, Asta Brilingienė, Mantas Stabačinskas ir Tautvilas Gurevičius. Muzika: Aphex Twin, Amon Tobin, kita.
Ieškojo iššūkių
„Auros“ studijoje Raimonda pradėjo šokti 1994 m. būdama devynerių metų. Žingsnis po žingsnio ji tapo pagrindinės teatro trupės šokėja. Šoko lietuvių ir užsienio choreografų sukurtuose šokio spektakliuose: „Balsai tamsoje“ (chor. Tamara Maclorg, Didžioji Britanija), „Aseptinė zona arba lietuviškos sutartinės“ (chor. Birutė Letukaitė), „Picnic“ (chor. Jossi Berg ir Oded Graf, Izraelis) ir dar daugelyje kitų; dalyvavo šokio projektuose (kompozicija „Re-gi-ne-re-gi“ su aklaisiais, chor. B. Letukaitė), sėmėsi patirties užsienio pedagogų šokio technikos pamokose; kartu su „Aura“ šoko įvairių pasaulio šalių scenose: Lenkijos, Ukrainos, Kroatijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Kanados, kitų.
Su laiku šokis Raimondai tapo daugiau negu mėgiamas užsiėmimas. Ji baigė bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultete, kur įgijo aktorės šokėjos specialybę, stažavosi Nacionalinėje Liono muzikos ir šokio konservatorijoje Prancūzijoje.
Tačiau Lietuvoje, pasak Raimondos, ji jautėsi per daug patogiai – čia viskas buvo tarsi aišku, o jai norėjosi pamatyti daugiau: patirti naujų iššūkių, atrasti naujų savirealizacijos galimybių. Todėl mergina ryžosi toliau tobulintis užsienyje ir 2007 m. įstojo į šiuolaikinio šokio magistrantūrą Helsinkio teatro akademijoje Suomijoje. Apsispręsti nebuvo lengva – teko pasukti galvą, kaip reiks pragyventi, kaip ten būti vienai, be artimųjų, be draugų. Tačiau savo pasirinkimu dabar ji labai patenkinta.
„Palyginti su Lietuvos akademine sistema ten viskas kitaip, – dalijasi įspūdžiais Raimonda, – nėra tuščio formalizmo, viskas sukurta studento reikmėms.“ Suomijoje ji sako atradusi save, naujas savo kūno galimybes, pasikeitė ir supratimas apie judesį. „Norisi grįžti į savo kūną, treniruotis ne dėl karjeros, ne dėl kitų, o dėl savęs“, – atskleidžia šokėja.
Neseniai Raimonda praėjo vienos suomių šokio kompanijos atranką, tad rudenį jau bus kviečiama kaip atlikėja dalyvauti kuriant naujus šokio spektaklius.
Svarbesnė judesio idėja
Suomijoje įgyta nauja šokio ir kūno galimybių patirtis inspiravo tam tikras kūrybines idėjas – Raimondai kilo noras padaryti kažką savo, kitokio. Tačiau prieš pradėdama kurti su „Aura“ spektaklį jaunoji choreografė aiškios tematinės idėjos neturėjo, svarbesnė jai buvo judesio idėja – ypač domino nugaros teikiamos galimybės.
„Nugara tarsi karkasas, laikantis kūną: iš jos viskas prasideda, – aiškina Raimonda. – Norisi, kad ir šokėjai pajustų, kaip iš nugaros prasideda tas minkštas, tąsus, ištisai besitęsiantis judesys“.
Kita vertus, kuriamą spektaklį neišvengiamai persmelkia ir tam tikra asmeninė choreografės patirtis. „Suomijoje esu viena, – atsiveria Raimonda, – būnant ten ypač sustiprėjo svetimumo, vienišumo pojūtis, noras būti su kažkuo… Tad šis mano spektaklis apie žmogų, jo santykį su kitu žmogumi, apie norą, kad kažkas būtų šalia…“
Choreografei svarbu, kad šokėjai pajaustų save, o ne atkartotų jos judesius, kad perteiktų savo kūnais autentišką grožio, baimės, vienišumo pojūtį, kad atskleistų, kas suteikia stiprybę, pilnatvę. Spektaklyje kuriami duetai – apie du žmones, kurie būdami kartu yra tarsi viena.
Vyksta energijos apykaita
Pati Raimonda taip pat daug semiasi iš šokėjų – tarp jų vyksta tarsi kūrybinės energijos apykaita. „Šis procesas labai įdomus“, – naująją patirtimi dalijosi jaunoji choreografė.
Spektaklyje šoka šeši šokėjai. Pasak choreografės, visi jie stiprios ir savitos asmenybės. Kita vertus, tai jos bendraamžiai, buvę kolegos, draugai. Todėl iš pradžių buvę neramu, ar jie patikės Raimondos idėjos stiprybe, kuriai realizuoti ji turinti tiek nedaug laiko – tik aštuoniolika gražių, saulėtų vasaros dienų!..
Tačiau prasidėjus darbui, nerimas nuslopo. Raimondos teigimu, viskas einasi puikiai – po kiekvienos repeticijos jai kyla vis daugiau kūrybinių minčių. Jaunąją kūrėją ypač maloniai nuteikia jos pirmosios pedagogės, „Auros“ meno vadovės Birutės Letukaitės palaikymas ir šilti komplimentai.
Tokio judėjimo trūksta
Pasak B. Letukaitės, per tuos metus Raimonda išties labai pasikeitė: ji subrendo ir kaip asmenybė, ir kaip šokėja. „Raimondos kūnas įgijo tokį judėjimo stilių, kurio Lietuvoje labai trūksta. Ji sulaužė taisyklingą klasikinio moderno „kvadratą“, jo aiškias, tikslias, kietas judėjimo linijas, ir įnešė naują minkšto, sklendžiančio judėjimo pojūtį, parodė, kaip galima atskleisti neišnaudotas kūno galimybes, – dalijasi įspūdžiais „Auros“ vadovė. – Pasirodo, kūnas gali kalbėti ne tik rankų ir kojų judesiais, bet ir nugara, šonais.“
B. Letukaitė taip pat prasitarė, kad jai labai artimas ir pats Raimondos požiūris į šokį, kuriuo ji siekia išreikšti save, savo abejojančią ir atvirą pasauliui būtį.
Be Raimondos Gudavičiūtės, „Aurai“ spektaklius yra kūrę ir kiti buvę šio teatro auklėtiniai: Darius Algis Stankevičius, dabar gyvenantis Londone („Paskalis“, „Vagies dienoraštis“), Rūta Baublytė, gyvenanti Šveicarijoje („Pamiršti žaidimai“, „Aš ir mano apsiaustas“), kiti.
„Auros“ inf.
