Panašu, kad dalis žmonių linkę pataupyti atostogų dienas ir poilsiauti apsimesdami sergantys, gavę nedarbingo pažymėjimą. Kiek „Sodra“ aptinka tokių piktnaudžiavimo atvejų?
Pranešimų apie tokius atvejus gauname apie tūkstantį per metus, padaugėja jų vasaros metu, kadangi tai atostogų metas. Galbūt suteikia tokią terpę galimam piktnaudžiavimui, tai per dieną kelis pranešimus apie tai gauname ir kiekvienas atvejis yra tikrinamas. Iš esmės tie skundai patenka į bendrą patikrinimų aibę. Patikrinimų „Sodra“ atlieka apie 11 tūkst. per metus, bet tai jau patikrinimai, kuriuos atlieka ir patys „Sodros“ specialistai, ir programinė įranga, ir pagal gautus darbdavių arba kitų gyventojų skundus.
Kaip sužinote apie tokius atvejus? Dažniau įskundžia ar patys darbdaviai kreipiasi?
Kreipiasi ir darbdaviai, kartais kaimynai, kolegos, bet tokie žmonių pranešimai sudaro mažesnę dalį visų „Sodros“ atliekamų patikrinimų, kadangi daugiausia viskas vyksta virtualiu būdu: programinė įranga, kai nedarbingumo pažymėjimas yra išduodamas, iš karto ji patikrina. Dalis ligos išmokų net nėra išmokama suteikus žmogui nedarbingumo pažymėjimą, bet dar nepaskaičiavus, neskyrus ligos išmokos, jei aptinkami kažkokie rizikos kriterijai, matomas galimas piktnaudžiavimas ar neteisingai užpildyti dokumentai, pavyzdžiui, 2022 m. tokiu būdu buvo neišmokėta 92 tūkst. eurų ligos išmokų. Jau praktiškai piktnaudžiavimui užkirtus kelią dar iki ligos išmokos paskyrimo.
Ar būna, kad žmonės taip drąsiai elgiasi turėdami nedarbingumą, kad net iš paplūdimio nuotraukas kelia į socialinius tinklus?
Taip, atsitinka tokių atvejų, iš darbdavių ar kitų gyventojų gaunamų žinučių, kurie parašo „Sodrai“, kad žinau, jog tas žmogus turi nedarbingumo pažymėjimą, bet matau socialiniuose tinkluose jo keliamas nuotraukas iš atostogų. Tada tai yra priežastis patikrinti tokį atvejį, ar tikrai žmogus laikosi visų taisyklių, kurių reikia laikytis sergant ir ar tikrai nepiktnaudžiauja išduotu nedarbingumo pažymėjimu.
Ar gali žmogus į užsienį išskristi turėdamas nedarbingumą, ar „Sodra“ automatiškai tada gauna pranešimą?
Tokį pranešimą „Sodra“ gautų, išskristi žmogus gali, kadangi „Sodra“ ar jokia kita institucija neturi teisės riboti žmogaus judėjimo, tačiau toks pranešimas būtų gautas ir jau tai būtų laikoma taisyklių pažeidimu ir tikriausiai ligos išmoka tokiu atveju būtų neišmokėta, jei jau buvo paskirta ir išmokėta, tai galėtų būti paskirta ją grąžinti?
Užsiminėte, kad jei įtariama apie piktnaudžiavimą, gali būti patikrinimas. Kaip vyksta toks patikrinimas?
Pirmiausia tai virtualiu būdu tikrinami dokumentai, gali būti kreipiamasi į gydymo įstaigą ir prašoma papildomų dokumentų ar kreipiamasi į patį žmogų, siekiant surinkti papildomų įrodymų ar dokumentų. „Sodros“ specialistai nevažiuoja pas žmogų į namus ir nežiūri, ar jis tikrai guli lovoje, ar tikrai serga. Jei yra įtarimų apie galimą piktnaudžiavimą, tuomet žmogus yra kviečiamas į gydytojų konsultacinę komisiją – ten dalyvauja ir gydytojai, ir „Sodros“ specialistai.
Prieš atvykdami tikriausiai greitai pasveiksta tokie tariami pacientai?
Taip, yra tokia tendencija. Net apie 70 proc. žmonių, pakviestų į tokią komisiją, pasveiksta. Užbaigiami jų nedarbingumo pažymėjimai ir tarsi jau nebėra priežasties atvykti į tokią komisiją.
Kuo dažniausiai apsimeta sergantys tokie žmonės?
Dažniausiai tai peršalimo ligos, lengvos, nes jau žinoma, kad nemoralu ir sudėtinga apsimesti sergant kažkokia rimtesne liga. Dažniausiai tai smulkios traumos ar peršalimo ligos.
Jei pripažįstama, kad asmuo apsimetė, jog serga, kas jam tokiu atveju gresia?
Papildomų bausmių netaikome, juodo pažeidėjų sąrašo irgi neturime, aišku, duomenys apie tai, kad žmogus piktnaudžiauja, atsiduria duomenų bazėje, tačiau tai nėra trikdis kitą kartą gauti ligos išmoką, bet šiam kartui, jei žmogus piktnaudžiauja, ligos išmoka yra sustabdoma, o jei nustatoma, jog jis sukčiavo ar piktnaudžiavo nuo pat pradžių, tai tuomet reikės grąžinti išmokėtą ligos išmoką.
Ką gali ir ko negali žmogus, turintis nedarbingumą?
Svarbiausia laikytis gydytojo nurodymo, kadangi, kai gydytojas nustato diagnozę, jis nurodo, kaip žmogui geriausia sveikti. Gal kažkam pravartu išeiti pasivaikščioti, o kitam reikia gulėti. Žinoma, reikia elgtis taip, kad nepablogintume savo sveikatos ir daugiau laiko skirtume poilsiui. Geriau nekeliauti, nedalyvauti pramoginiuose renginiuose, nevartoti alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
