• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjus beveik parai po didžiulio gaisro Vilniuje, Baltosios Vokės gatvėje esančioje dujų pilstymo stotyje, liepsnos vis dar nesuvaldytos – dujos dega iki šiol, o gaisro lokalizacija nepaskelbta. Naktį gaisravietėje budėjo ugniagesiai, medikai, policija ir Viešojo saugumo tarnyba. Beveik tuo pat metu pasirodė ir nerimą kelianti žinia iš Lenkijos – Liublino regione nukritus Rusijos drono nuolaužoms buvo apgadintas gyvenamasis namas ir automobilis. Nors Lenkijos ginkluotosios pajėgos jau paskelbė apie operacijos, kurios metu buvo perimti į šalies oro erdvę įskridę dronai, pabaigą, gyventojų nerimo tai nesumažino.

Praėjus beveik parai po didžiulio gaisro Vilniuje, Baltosios Vokės gatvėje esančioje dujų pilstymo stotyje, liepsnos vis dar nesuvaldytos – dujos dega iki šiol, o gaisro lokalizacija nepaskelbta. Naktį gaisravietėje budėjo ugniagesiai, medikai, policija ir Viešojo saugumo tarnyba. Beveik tuo pat metu pasirodė ir nerimą kelianti žinia iš Lenkijos – Liublino regione nukritus Rusijos drono nuolaužoms buvo apgadintas gyvenamasis namas ir automobilis. Nors Lenkijos ginkluotosios pajėgos jau paskelbė apie operacijos, kurios metu buvo perimti į šalies oro erdvę įskridę dronai, pabaigą, gyventojų nerimo tai nesumažino.

REKLAMA

Šių įvykių sutapimas vieną dieną sukėlė nesaugumo jausmą, kai kurie ėmė dar labiau baimintis dėl karo. Žmonės dalijosi nuogąstavimais socialiniuose tinkluose, o kai kurie vėl pajuto nerimą dėl ateities.

REKLAMA
REKLAMA

Ką tokiu metu daryti, kaip nepasiduoti panikai ir suvaldyti nerimą, naujienų portalui tv3.lt atskleidžia psichologas Gediminas Navaitis.

REKLAMA

Ragina iš anksto būti pasirengusiems

Psichologas G. Navaitis aiškina, kad panika yra jausmas, kuris gali trukdyti racionaliai mąstyti ir elgtis.

„Ji gali sukliudyti protingai elgtis, o tuomet padarysime kvailysčių, kurios brangiai atsieis“, – sako jis.

Anot pašnekovo, svarbu suprasti, kad priešiškos jėgos išnaudoja ne tik tankus, lėktuvus ar pėstininkus, čia veikia ir specialiosios tarnybos, kurių tikslas – sukelti sumaištį tarp civilių gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai – netiesioginis mūsų atsparumo išbandymas. Tikėtina, kad dronai tikrino NATO šalių pasirengimą ginti dangų ir žmonių reagavimą – kiek jų pasiduos panikai“, – aiškina psichologas.

Jo teigimu, tokie skaičiai svarbūs agresoriui planuojant veiksmus.

„Sužinoma, kad labiau linkę į paniką yra vyresni žmonės ar gyvenantys provincijoje. Atėjus dienai X, priešas gali labiau į šias grupes taikytis. O niekas juk nenorėtų tapti priešo taikiniu“, – pabrėžia G. Navaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl šios priežasties itin svarbu mokėti valdyti stresą ir informaciją, galinčią kelti paniką.

„Paniką suvaldo veiksmai, jeigu žmogus žino, ką veikti. Reikia būti pasirengusiam – turėti vandens, kuprinę su būtiniausiais daiktais, vaistais, dokumentais, kitomis gelbėjimosi priemonėmis“, – pataria psichologas.

REKLAMA

Vis dėlto, pasak jo, apklausos rodo, kad ypatingoms situacijoms pasiruošęs tik trečdalis gyventojų. Todėl ne mažiau svarbu remtis patikima informacija iš atsakingų tarnybų.

„Dėl dronų Lietuvoje informacija buvo pateikta labai aiškiai – jie neskrido į mūsų šalį, o Lietuvos kariuomenė yra sustiprintoje parengtyje ir pasirengusi juos numušti. Apie gaisrą taip pat informuoja patikimos institucijos – savivaldybės, gaisrininkai, policija“, – vardija jis.

REKLAMA

Pasak G. Navaičio, socialiniuose tinkluose neišvengiamai atsiras melagingos informacijos, kurią skleis priešiškos jėgos – svarbu išlaikyti šaltą protą ir neoficialią informaciją vertinti kritiškai.

Pirmieji požymiai, kad žmogus panikuoja

Psichologas atkreipia dėmesį, kad panikuojantis žmogus dažnai nė nesuvokia, jog jį užvaldė panika. Jam gali atrodyti, kad jis elgiasi visiškai teisingai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kaip pavyzdys – kuomet kyla panika minioje, žmonės pradeda vieni kitus mindyti. Nors protinga būtų nebėgti ta pačia kryptimi, o bandyti trauktis į šonus ir iš minios pasišalinti, žmonės pasiduoda srautui. Galime sakyti: „Elkis protingai“, tačiau didelio poveikio tai neturės“, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, pats žmogus gali padėti sau. Vietoje beprasmiško blaškymosi vertėtų trumpam sustoti, atsisėsti ir ramiai pakvėpuoti bent 5 minutes.

REKLAMA

„Per tas kelias minutes suvokiame, kad nieko tokio neatidėliotino neatsitiks, tačiau būtent panika dažniausiai neleidžia to padaryti. Vis dėlto verta pabandyti – nurimti ir nuspręsti, kokia informacija remsiuosi, ką darysiu toliau“, – pabrėžia G. Navaitis.

Kalbėdamas apie naujienų srautą, psichologas akcentuoja, kad svarbiausia klausytis oficialių institucijų pranešimų.

REKLAMA

„Juos išgirsti būtina ir jų nereikia riboti. Tačiau jeigu naujienos – tai įvairūs gandai ar žinutės internete, nuo jų reikėtų atsiriboti. Didelė dalis tokios informacijos gali būti klaidinga ar net sąmoningai klaidinanti“, – sako jis.

Kaip išmokti raminti save?

Specialistas pabrėžia, kad panika nėra neišvengiama – ją galima valdyti, jeigu žmogus žino, ką daryti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasiruošimas, ramus kvėpavimas, aiškus veiksmų planas ir patikimos informacijos sekimas padeda sumažinti nerimą.

„Panikos valdymas – tai mūsų atsparumo išbandymas. Jeigu žinosime, kaip elgtis, ne tik būsime saugesni, bet ir neleisime kitiems mūsų lengvai išgąsdinti. Tai padeda visai visuomenei išlikti stipriai“, – teigia psichologas.

Todėl net ir nerimą keliančių įvykių akivaizdoje svarbu prisiminti: ramybė, racionalus požiūris ir patikima informacija yra geriausia apsauga nuo panikos.

REKLAMA
Migrantai vykdo diversines užuotys.
Karo atveju jie užiminės strateginius objektus, atskleidinės mūsų karių koordintes.
Deportuokit!
apsistatyti tom krikstolinem vazom kur pirko budamas seimo nariu:)))
Išsiėmiau pinigus iš banko nusipirkau vodkes ir Rusijos vėliava .
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų