Remiantis statistikos duomenimis, aktyvų lytinį gyvenimą šalies jaunuoliai pradeda sulaukę vidutiniškai 13–15 metų, o būdami 19–20 metų jau būna pakeitę vidutiniškai 4 partnerius. Blogiausia, kad beveik trečdalis lytiškai aktyvių jaunuolių nenaudoja apsaugos priemonių. Pasak A. Šumilos, tai lemia ir jaunėjantį sergančiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis amžių, rašoma pranešime spaudai.
Lytiškai plintančių ligų daugėja baigiantis atostogų sezonui
Paklaustas, ar pastebi tam tikrų tendencijų, susijusių su lytiškai plintančiomis infekcijomis ir fiksuojamais jų atvejais, gydytojas tik nusišypso.
„O jūs pasidomėkite, kuriuo metų laiku fiksuojamas didžiausias gimstamumas, atimkite devynis mėnesius ir štai jums atsakymas. Iš tiesų daugiausia lytiškai plintančių infekcijų atvejų registruojama šiltuoju metų laiku, baigiantis atostogų sezonui.
Tam įtakos turi ne tik tai, kad pavasarį ir vasarą žmonės natūraliai tampa lytiškai aktyvesni, bet ir tai, jog lytiniu būdu plintančių ligų inkubacinis periodas gali trukti net iki kelių mėnesių. Dėl to pasitaiko atvejų, kai liga apie save praneša tik po kurio laiko“, – sako A. Šumila.
Delsia kreiptis į specialistus
„Žmonės gali būti labai kantrūs“, – sako gydytojas ir priduria, kad savo praktikoje vis dar sutinka pacientų, kurie net ir jausdami aiškiai išreikštus simptomus delsia kreiptis į specialistus. „Nors visuomenė tampa vis laisvesnė, kalbėti apie savo lytinį gyvenimą su gydytoju vis dar tabu. Vis dėlto reikia suprasti, kad gėda ne kreiptis į specialistus, bet nesirūpinti savo sveikata. Juolab kad negydomos lytinės infekcijos gali baigtis itin skaudžiais padariniais, tokiais kaip nevaisingumas.
Atviras pokalbis su gydytoju ir laiku skiriami diagnostiniai tyrimai, atitinkamas gydymas gali padėti išvengti daugelio sveikatos problemų, o kalbant apie lytiškai plintančias infekcijas – išvengti jų ir partneriui“, – sako A. Šumila.
Klastingos infekcijos nustatomos nesudėtingų tyrimų metu
Pasak A. Šumilos, daugelis lytiškai plintančių infekcijų šiandien nustatomos nesudėtingų tyrimų metu. Kai kurios jų, pavyzdžiui, sifilis, hepatito virusų sukeltos infekcijos ar ŽIV, diagnozuojamos ištyrus žmogaus kraują, kitos, tokios kaip chlamidiozė ar gonorėja, – paėmus tyrimui tepinėlį ar atlikus šlapimo tyrimą.
Gydytojo teigimu, kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus, nepriklausomai nuo to, ar turi pastovų lytinį partnerį, ar ne, turėtų bent kartą atlikti tyrimą dėl lytiškai plintančių infekcijų, dar geriau – periodiškai atlikti profilaktinius patikrinimus. Tai, pasak specialisto, itin aktualu moterims, kurios dėl natūralios fiziologijos paprastai ilgiau arba visai nejaučia klastingų ligų požymių.
Anonimiškumas padeda jaustis saugiau
Nors šiuolaikinė pacientų duomenų apsauga yra itin griežta, pasak A. Šumilos, vis dar pasitaiko pacientų, nerimaujančių dėl įrašų jų sveikatos kortelėje. „Mūsų Centre pacientai turi galimybę kreiptis dėl lytiškai plintančių infekcijų nustatymo anonimiškai ir sužinoti rezultatus neatskleidžiant tapatybės. Tai padeda pacientams jaustis saugiau, atviriau bendrauti su gydančiu specialistu, o tai labai svarbu sėkmingam gydymui“, – sako gydytojas.
Vis dar nestinga mitų
Lytinę sveikatą ir su ja susijusias ligas, anot A. Šumilos, vis dar gaubia įvairūs mitai. „Nors apie tai žmonės ir jaunimas žino vis daugiau, netrūksta ir klaidinančios informacijos, kuria vis dar tiki nemaža dalis žmonių. Vienas populiariausių mitų, kad lytiškai plintančios infekcijos neperduodamos oraliniu būdu, todėl toks lytinis aktas saugesnis.
