lytinės

Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr.

Pažymint Pasaulinę AIDS dieną,  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, ŽIV dažniau plito per heteroseksualius santykius. Pasak ULAC stebėsenos duomenų, per 11 mėnesių Lietuvoje diagnozuoti 104 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 74 vyrams ir 30 moterų. Tai 30 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai – LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį, kad vasarą – atostogų sezono metu padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). ULAC duomenimis, beveik kasmet po vasaros registruojama daugiau susirgimų LPI. Būtent todėl dabar pats laikas priminti apie LPI prevenciją. Rizikinga elgsena – atsitiktiniai lytiniai santykiai, trumpalaikės pažintys ir lytiniai santykiai be apsaugos priemonių – visa tai rizikos veiksniai, skatinantys LPI plitimą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), pernai Lietuvoje penkiems asmenims diagnozuota pažengusio sifilio stadija – vėlyvasis sifilis (dviem vyrams ir trims moterims). Nustatytos šios pažengusio sifilio formos: simptominis neurosifilis, kardiovaskulinės sistemos sifilis, slaptasis (vėlyvasis latentinis sifilis) ir kt. Minėti susirgimai nustatyti Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių gyventojams.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Statistikos duomenimis, vien 2018 m. Lietuvoje užfiksuota per puspenkto tūkstančio lytiškai plintančių infekcijų atvejų, neskaičiuojant ŽIV. Nors bendras sergamumas tokiomis lytiškai plintančiomis infekcijomis kaip sifilis, gonorėja ar chlamidiozė mažėja, pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojo dermatovenerologo Algirdo Šumilos, vadinamąsias „meilės ligas“ vis dar gaubia įvairūs mitai ir tabu, todėl net ir jausdami aiškius simptomus pacientai vis dar delsia tikrintis ir kreiptis į...