Panevėžys dideliais turistų srautais pasigirti negali, tačiau jau kelerius metus mieste ir rajone lankytojų daugėja. Į Aukštaitijos sostinę daugiausia keliautojų atvilioja tarptautiniai sporto renginiai, vis daugiau turistų nori pažinti tai, kas yra visai šalia, bet dar neatrasta.
Traukos centras – sporto varžybos
Panevėžio turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė teigė, kad apskaičiuoti, kiek Panevėžio rajone ir mieste apsilanko turistų, yra ganėtinai sunku, kiekvienas lankytinas objektas veda atskirą lankomumo statistiką. Turizmo informacijos centro duomenimis, pernai Panevėžyje viešėjo daugiau kaip 14 tūkst. turistų, iš kurių 2309 – užsieniečiai. 2011-aisiais sulaukta per 15 tūkst. lankytojų.
„Turistų srauto praktiškai neįmanoma tiksliai suskaičiuoti, kiekviena įstaiga skaičiuoja atskirai, pavyzdžiui, Krekenavos regioniniame parke pernai apsilankė per 6 tūkst. lankytojų, Panevėžio kraštotyros muziejuje – apie 20 tūkst., o mūsų informacijos centre – per 14 tūkst.“, – teigė D. Tankūnaitė.
Pasak Turizmo informacijos centro direktorės, miesto veidą pastaruosius metus gerokai pakeitė ir padėjo pritraukti didžiausius turistų srautus „Cido“ arenoje vykę tarptautiniai sporto renginiai – Europos vaikinų U-16 krepšinio ir tarptautinis dviračių treko čempionatas. Panevėžio vardas skambėjo ne tik visoje Europoje rodomu „Eurosport“ kanalu, bet ir sporto aistruolių lūpose. Planuojama, kad šiemet Panevėžyje vyks pasaulio merginų U-19 krepšinio čempionatas bei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės draugiškos varžybos prieš Europos krepšinio čempionatą Slovėnijoje, todėl tikimasi sulaukti ne mažiau turistų nei pernai.
„Mieste vykstantys išskirtiniai sporto renginiai – turistų traukos centrai. Ir mums lengviau dirbti, kai mieste organizuojamos tokio lygio varžybos. Pernai daugiausia turistų Panevėžys priviliojo spalį, kai vyko dviračių treko čempionatas. Teigiamų pokyčių pajuto ir maitinimo bei apgyvendinimo įstaigos. Skaičiuojame, kad mieste ir rajone, kai vyko tarptautinės varžybos, buvo apgyvendinta vidutiniškai po 300 turistų“, – sakė D. Tankūnaitė.
Reikia interaktyvių pramogų
Turistų lankomumą Panevėžio apylinkėse lemia ne tik tarptautiniai renginiai, bet ir sezoniškumas – daugiausia turistų sulaukiama šiltuoju metų laiku. Labiausiai turistų lankomos vietos – Krekenavos regioninis parkas, Burbiškio, Puziniškio dvarai, siaurukas.
„Kitą savaitgalį Vilniuje vyksiančioje turizmo parodoje Panevėžį pristatysime per siauruką ir Krekenavos regioninį parką. Dabar su siauruku ir jo istorija galima bus susipažinti ne tik juo keliaujant, bet ir jau bebaigiamoje rekonstruoti depo kalvėje. Ne tik turistai iš kitų Lietuvos miestų ar užsienio, bet ir panevėžiečiai domisi, ką galima pamatyti nevažiuojant labai toli“, – pasakojo D. Tankūnaitė.
Jos teigimu, žmonės dabar ilguosius savaitgalius išnaudoja ne tingiai gulėdami prie televizoriaus, o keliaudami, kad ir netoli, pavyzdžiui, į kitą miestą, aplanko žymiausias jo vietas ir koncertą ar renginį. Tačiau muziejai ir kiti traukos centrai turi būti patrauklūs, įdomūs ir nauji.
„Labai populiarėja pažinimo savaitgaliai, per kuriuos žmonės nori pamatyti naujų, dar neatrastų dalykų. Lietuvoje muziejai yra patys pigiausi Europoje, o beveik visi regioninių parkų lankytojų centrai – nemokami. Tačiau vien ekspozicija lankytojų nesudomins, jie turi būti atraktyvūs, pavyzdžiui, Krekenavos regioniniame parke galima paklausyti, kaip ūkia pelėdos, užuosti, kaip kvepia dobilai ar šulinyje atrasti Nevėžio upės vingį“, – kalbėjo D. Tankūnaitė.
Daugiausia turistų sulaukiama šiltuoju metų laiku, tačiau jau ne pirmus metus stebima tendencija, kad žmonės įprato atostogauti ar tiesiog leistis į pažintines keliones ir ne vasarą. Tik baigiasi žiemos švenčių maratonas, pasipila skambučiai, kada ir kokios kelionės ir turistiniai maršrutai yra planuojami.
„Seniau keliauti turistai pradėdavo tik gegužę, o dabar jau vasario pradžioje į Rumšiškes, Užgavėnių šventę autobusai jau pilni.
Nepriklausomai nuo to, ar žmogus intensyviai dirba, ar jau yra senjoras, atostogas nori planuotis iš anksto, o mes stengiamės įgyvendinti tuos lūkesčius ir svajones. Svarbiausia, kad turiningam laisvalaikiui nebebaisūs ir orai. Sakoma, kad nėra blogo oro, tik bloga apranga“, – aiškino D. Tankūnaitė.
Vis daugiau turistų iš Rytų šalių
Vasarą savaitgaliais nemažai turistų sulaukiama iš kaimyninės Latvijos. Populiariausios kelionės iš Rygos – Biržų, Bistrampolio, Paberžės ir Pakruojo dvarai, nes Latvijoje labai populiarūs pilių ir dvarų maršrutai. Į Panevėžį užsukantys Latvijos turistai nori pasimėgauti lietuviška virtuve, todėl mielai užeina paragauti lietuviškų cepelinų ar pagurkšnoti tikro naminio alaus.
Pernai Panevėžys sulaukė turistų ne tik iš kaimyninės Latvijos, bet ir Lenkijos, Estijos, taip pat Skandinavijos šalių, Vokietijos, Prancūzijos, Izraelio. Pastarieji lanko buvusius žydams svarbius objektus ir vietas. D. Tankūnaitės teigimu, Panevėžys turistams yra patrauklus ir kaip tarpinė stotelė, keliaujant „Via Balticos“ magistrale, kur patogu sustoti papietauti ar tiesiog išgerti kavos.
Bistrampolio dvaras, Stumbrynas, Krekenavos regioninis parkas ir kiti objektai taip pat yra įtraukti į per tris Baltijos valstybes nusidriekiantį lankytinų vietų sąrašą. Pastaraisiais metais stebima ir dar viena tendencija – vis daugiau turistų iš Rusijos ir Baltarusijos atranda kelius į Panevėžį. Todėl po kelerių metų pertraukos vėl pradėti leisti žemėlapiai ir lankstinukai rusų kalba.
„Populiarėja vadinamas nostalgijos turizmas. Nors keliauti į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos reikia išsiimti vizas ir susitvarkyti kitus formalumus, turistų iš šių šalių jau antrus metus sparčiai daugėja. Juos traukia ne tik priimtinos jų kišenei paslaugų ir prekių kainos, bet ir nostalgija. Daug pagyvenusių rusų ir baltarusių užsuka ir pas mus, kad padėtume rasti kažkada pažinotas vietas. Daug kas Panevėžyje senais laikais atliko gamybinę praktiką, sutiko mylimą žmogų ar vedė, ištekėjo. Po kelių dešimtmečių jie vėl sugrįžta, vedami prisiminimų, į Panevėžį“, – pasakojo Turizmo informacijos centro direktorė.
Jos teigimu, Panevėžys niekada negalės turistų skaičiumi konkuruoti su sostine, kitais didžiaisiais miestais ar kurortais, net nelogiška būtų lyginti, tačiau mūsų miestas gali patraukti kitoniškumu.
„Tas lenktyniavimas dėl turistų skaičiaus ypatingų rezultatų neduos. Turime atrasti savo nišą, reikia būti kitokiems“, – mano D. Tankūnaitė.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
