Jaunosios kartos aktorė, klaipėdietė Teklė Baroti – naujas ir ryškus veidas kino režisieriaus Romo Zabarausko filme „Aktyvistas“. Užaugusi tarp menininkų ir meno galerijų, studijavusi Liverpulyje, dirbusi Londone, pirmąjį kino aikštelės krikštą ji gavo lakstydama tarp restorano, kuriame tuomet dirbo, ir „Disney“ studijos – čia su Angelina Jolie filmavosi Joachimo Rønningo filme „Piktadarės istorija 2“.
Kelias į aktorystę
Teklės kelias į aktorystę prasidėjo dar darželyje. Subūrusi vaikus, ji fantazuodavo ir režisuodavo: čia bus laivas, jūs – įgula, „Titanikas“ skęsta, mes jį išgelbėsime. Tai vykdavo dienų dienas, Teklė nepasiduodavo net tada, kai vaikai ją vadindavo melage, rašoma pranešime spaudai.
„Man buvo nuostabu kurti fantastinį pasaulį, tada net neįsivaizdavau, kad mano fantazijos vieną dieną gali tapti tikru darbu, buvo nuostabu, kai sužinojau apie aktoriaus profesiją“, – ji prisimena.
Aktorė pasakoja, kad šiandieninė Teklė ir Teklė vaikystėje yra visiškai skirtingos: „Buvau drovi, labai bijojau žmonių, nepasitikėjau savimi, net neįsivaizdavau, kad galėčiau stovėti scenoje ir vaidinti. Studijos ir darbas užsienyje mane pakeitė, supratau, kad galiu būti kuo tik noriu, kad niekam nieko neprivalau įrodyti, tiesiog daryti tai, ką noriu, ką galiu ir kas patinka“.
Meniškoje aplinkoje užaugusi Teklė tik pradėjusi lankyti mokyklą suprato, kad ne visi vaikai gyvena tarp dailininkų dirbtuvių, galerijų ir meno kūrinių.
„Kai pirmą kartą nuėjau pas klasiokę į namus, nustebau, kad jos tėtis ir mama ryte išeina į darbą ir vakare grįžta, kad jų namuose ant sienų nekaba paveikslai. Meno aplinka man buvo natūrali, jos nekvestionuodavau. Mama stengdavosi, kad mes domėtumėmės menu – lankydavome parodas, teatrus, koncertus“.
Šiandien Teklė prisimena, kad meno pasaulis, kuriame augo, buvo pilnas fantazijų, įdomus ir saugus. Visai kitaip ji jausdavosi tarp bendraamžių. Gyslomis tekantis tadžikų, o gal ir persų kraujas, keistas vardas ir tamsus gymis darė savo.
„Menų gimnazijoje dar laikydavausi, tačiau vos tik pasirodydavau mieste, sulaukdavau pašaipų ir patyčių – čigoniukė, tamsuolė, į nugarą skriejančių sniego gniūžčių, kankorėžių, kaštonų į veidą. Būdavo skaudu, bet tuo pačiu mane tai grūdino, užaugino storą odą.
Sugalvodavau, kad pakeliui į namus ar mokyklą egzistuoja trys žaidimo lygiai: praeini darželių rajoną – vienas, mokyklų rajoną – du, parko rajoną – trys. Išgyventi padėdavo saugi namų aplinka, kurioje jausdavausi princesė, ir fantazija, kuri nuvesdavo į saugesnius, įdomesnius pasaulius. Manau, būtent dėl to į savo vaikystę galiu žvelgti šviesiai“, – sako aktorė ir priduria, kad visos šios patirtys yra didelis ir gražus bagažas, kurio nė už ką neatsisakytų.
Pasiūlė darbą kino aikštelėje
Baigusi E. Balsio menų gimnaziją, studijuoti muzikos, teatro ir pramogų vadybos mergina išvyko į Liverpulį. Sako, apie aktorystę svajoti anuomet nedrįsusi, būtų užtekę tiesiog būti šalia aktorių.
„Maniau, kad neturiu to, ką kiti aktoriai turi. Tokį patvirtinimą gavau ir teatro studijoje Klaipėdoje, kai atėjusi išvis nesupratau, ką reikia daryti, ko iš manęs nori. Nusprendžiau nesipainioti ir palaidoti svajonę tapti aktore. Užteks, kad šalia pastovėsiu. Studijos Liverpulyje puikiai ėjosi, turėjau tam reikalingų organizacinių įgūdžių, supratau visas ekselio lenteles, teisę ir rinkodarą, tačiau širdis šnabždėjo, ką kita“, – prisipažįsta Teklė.
Dar geriau pažinti save ir savo norus Teklei padėjo ispanų restoranas Liverpulyje, kuriame dirbo trejus metus.
„Galėtum puikų serialą sukurti, kas vyksta virtuvėje, restorano salėje ir po darbo, – juokiasi. – Restoranas mane užaugino, jame sutikau daugybę įvairiausių žmonių, sužinojau, kas man patinka, kas ne ir kokia mano energija. Kad galiu po 12 valandų nevalgiusi dirbti, paskui tiek pat laiko šokti, o po to eiti į studijas ir vėl – į darbą.
Pajutau, kad aš kvėpuoju, giliai, atvirai, kad mano akys plačios, kad jaučiu savo kūną, kaip šneku, kaip su žmonėmis bendrauju. Atrodė, kad staiga nusiėmiau kostiumą ir dabar galiu būti savimi“, – patirtimis dalijasi Teklė ir priduria, kad Liverpulis buvo tik jos žaidimų aikštelė, o kryptis – Londonas.
Atvykusi į Londoną, mergina įsidarbino televizijos montavimo kompanijos administracijoje. Darbas biure nuo devintos iki septynioliktos valandos ir daug laisvo laiko, kurį galėjo skirti aktoriniams kursams.
„Tai buvo visiški pradmenys, labai mėgėjiški kursai, – prisimena. – Norėjau tiesiog pabandyti, nes aktorystės kirminas nebuvo niekur dingęs, kad ir kaip stengiausi tapti prodiusere. Kursuose buvau vienintelė užsienietė, pusės dalykų išvis nesupratau – jie visi kalbėjo žargonu, tačiau net ir tai nekėlė streso, jaučiausi puikiai. Atrodė, kad visą dieną nieko kito ir nenorėčiau veikti“.
Po pusantrų metų Teklė darbą ofise metė, dar po šešių mėnesių ją surado agentas, pasiūlęs pirmąjį darbą kino aikštelėje. Tai buvo „Piktadarės istorija“ su Angelina Jolie.
„Jaučiausi lyg pelenė – po filmavimo vairuotojas mersedesu nuveždavo mane į restoraną, kuriame dirbau. Pamenu, pirmą kartą mane pamatęs durininkas neteko amo: „Tekle, čia tu? Kas čia vyksta?“ O aš iškart į restoraną, persirengiu ir aptarnauju žmones. Baigusi pamiegu keturias valandas, mersedesas vėl atvyksta ir veža mane į studiją.
Tai buvo laikas, kai sužinojau, kad viskas yra įmanoma, o tai, kas turi įvykti, anksčiau ar vėliau įvyksta. Ar žiūrėdama filmus per BTV galėjau kada pagalvoti, kad atsidursiu šalia Michelle Pfeiffer?! Augau su ja, bet į galvą nešovė, kad galėčiau su ja apsikabinti, atsidurti jos periferiniame lauke. Lietuvė, Londone dirbanti padavėja, staiga, būm – su Holivudo žvaigžde“, – šiandien Teklė niekuo jau nesistebi ir yra tikra, kad reikia mėgautis ne planais ir svajonėmis, o kelione ir semti jos akimirkas.
Vaidmuo R. Zabarausko filme „Aktyvistas“
Svarbia jos kelionės atkarpa tapo ir vaidmuo R. Zabarausko filme „Aktyvistas“.
„2021-aisiais grįžusi į Lietuvą jaučiausi lyg ateivė iš kitos planetos, neturėjau grupiokų, kurie dirba kine ar teatre, neturėjau pažįstamų rato, nežinojau, kur vyksta susibūrimai, pradėjau viską nuo nulio – reikėjo, o ir dar tebereikia įrodinėti, kad esu aktorė“, – prisipažįsta Teklė ir pasakoja apie „Aktyvistą“ sužinojusi iš socialinių tinklų.
Pamačiusi žinutę, kad filmui ieškoma aktorių, ji uždėjo patiktuką ir netrukus sulaukė skambučio su pasiūlymu.
„Laimą (savo heroję – aut. past.) aš iškart perpratau, be to, gyvenau užsienyje, kur įvairovė yra natūralus, savaime suprantamas dalykas, bet Lietuvoje, kai grįžau, pasirodė, kad visai ne. Ir kad vyrai susikabinę už rankų čia retai vaikšto. Man atrodė svarbu apie tai kalbėti, tikrai norėjau tapti to pokalbio dalimi“, – sako Kauno LGBT+ organizacijos buvusios aktyvistės vaidmenį sukūrusi T. Baroti.
Vienas jautresnių „Aktyvisto“ aspektų – intymios scenos su trans aktoriumi Simu Kuliešiumi. Teklės pozicija – aiški ir rami:
„Jei tu sakai, kad esi Simas, tu ir esi Simas. Man nereikia pergalvoti žmogaus tapatybės. Svarbiausia – komunikuoti, kad partneris šalia jaustųsi saugiai“, – sako atviroje scenoje nusifilmavusi Teklė.
Detektyvinio R. Zabarausko trilerio „Aktyvistas“ premjera šalies kino teatruose numatyta rugsėjo 19 dieną. Startas filmui bus duotas Kaune, ten, kur ir vyksta filmo veiksmas. Naujasis R. Zabarausko filmas ne tik įtraukia į pavojų kupiną kino žaidimą, bet ir provokuoja: visuomenė negalėtų egzistuoti be nutrūktgalvių, kurie pasirengę atiduoti viską, kad tiesa laimėtų.
R. Zabarausko detektyvas „Aktyvistas“ Lietuvos kino teatruose – nuo rugsėjo 19 dienos. Filmą finansavo Lietuvos kino centras, parėmė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Trumpą T. Baroti interviu, įrašytą pasibaigus filmavimams rasite čia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
