Naujienų portalui tv3.lt šia tema sutiko pakomentuoti psichologas, psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas.
Atvykusieji negeba integruotis į vietinę kultūrą
Kuomet į šalį atvykstama trumpam laikui, atostogoms, tuomet daugelis supranta, kad kitataučiui mokytis vietinės kalbos nėra būtina, tačiau sprendimas praleidus ilgus metus svetimoje šalyje pasirinkti nekalbėti vietine kalba glumina.
Pasak psichologo, neretai toks reiškinys įvyksta dėl atvykusiųjų nesugebėjimo integruotis į vietinę kultūrą ir nematymo tikslo to daryti.
„Žiūrint plačiau, tai visi kultūriniai, civilizaciniai procesai, šiuo atveju, atvykimas į kitą šalį, susiveda į tai, kad kultūros arba integruojasi viena į kitą, arba ne.
Tad iš dalies ta vietinė kalba, kultūra, vertybės atvykusiems neatrodo įdomios ir šie žmonės, turėdami satelitinę televiziją, internetą gyvena savo paralelinėje tikrovėje“, – teigė specialistas.
E. Šidlauskas aiškino, kad gyvenant tokį gyvenimą ir save apsupant informacija, kuri vietinei kultūrai nėra aktuali, kitataučiai nebemato tikslo mokytis lietuvių kalbos, ji tampa nebeaktuali.
„Dažniausiai tai lemia vertybiniai, socialiniai konfliktai, kurie rodo, kad žmogus gyvena kitame naratyve.
Mūsų atveju, žmogus gyvena Lietuvoje, o jo tapatybė yra prorusiška, probaltarusiška, tad jis pozicionuoja save kaip kitos valstybės atstovą. Jam tada ir ta vietinė kalba atrodo nereikalinga“, – aiškino jis.
Kalbėti ar nekalbėti rusiškai – kiekvieno pasirinkimas
Nors, kaip pasakojo psichologas, šie atvykėliai gyvena kitame naratyve, vis tik kasdienybėje lietuviai su jais susiduria.
Psichologas pateikė tokio susidūrimo pavyzdį – neretai naudojantis vienomis ar kitomis paslaugomis savoje šalyje ir nekalbant rusiškai lietuviai gali susidurti su iššūkiais.
„Kartais važiuojant taksi yra susiduriama su nemaloniu momentu, kad nekalbantis lietuviškai vairuotojas gali mane nuvežti ne į tą vietą, išlaipinti ne ten, nes aš negebėjau su tuo žmogumi susikalbėti jo kalba.
Sveikas protas tuomet mums sakytų, kad reiktų mėginti susikalbėti taip, kaip gaunasi, bet, aišku, užkirsti tokioms situacijoms kelią galima.
Jeigu, tarkime, mes nesusikalbame su žmogumi, tuomet galime kreiptis į tiekėją, organizatorių ir pranešti, kad štai buvo tokia situacija, kai nebuvo įmanoma susikalbėti. Taip pat galima kreiptis į valstybines institucijas, kurios už tai atsakingos.
Jeigu mes visi reaguosime pilietiškai ir pranešime apie atvejus, kada nebuvo galima susikalbėti, tuomet jau įmonės bus priverstos atkreipti į tai dėmesį“, – aiškino specialistas.
E. Šidlausko teigimu, Lietuva – ne vienintelė šalis, kuri susiduria su tokiomis problemomis. Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat didelė dalis piliečių, dirbančių sunkius fizinius darbus, kalba ispaniškai, nes yra iš Lotynų Amerikos.
Pasak specialisto, mūsų situacija yra panaši. Šiuo metu Lietuvoje yra daugybė atvykėlių, o kiekvienas turi pasirinkimą – kalbėtis su jais rusiškai ar ne.
„Baltarusijos, Ukrainos, kitų respublikų, kaip Kazachstano, Tadžikistano gyventojai moka rusiškai, tad, manau, kad atidedant politines kovas, verta ir mums mokytis kalbos. Iš principo, kalba nėra kalta, kad ja kalbama, tačiau ar mes sutiksime ja kalbėtis ar ne – spręsti mums“, – tikino jis.
Atsakomybė krinta ant valstybės pečių
Pasiteiravus E. Šidlausko, ką kiekvienas iš mūsų galėtų padaryti vardan kitataučių paskatinimo kalbėti lietuvių kalba, jis tikino, kad pavienės diskusijos problemos neišspręs.
Anot jo, šiuo atveju, rimčiau turėtų žiūrėti valstybė ir taikyti tokias priemones, kad norintieji mūsų šalyje dirbti turėtų privalomai mokėti lietuvių kalbą.
„Šioje vietoje, manau, vertėtų žvelgti valstybiniu lygmeniu – didinti filtrą norintiems dirbti ir gyventi Lietuvoje. Jeigu tokios sąlygos nėra tinkamos, tuomet išvykti iš šalies. Pavieniai žmonės šioje vietoje situacijos nepakeis.
Man atrodo, kad kol kas tai valstybės institucijos, kurios įveda privalomuosius egzaminus norintiems dirbti Lietuvoje, tai daro puikiai. Tad tegul institucijos dirba savo darbą, o mums vertėtų dėl to nesidraskyti, nes ne su visais pokalbiai yra malonūs“, – sakė jis.
Pasak jo, tam tikri veiksmai jau ilgą laiką veikia, pavyzdžiui, valstybinėse institucijose atvykusieji turi kalbėti lietuviškai arba Europos Sąjungos (ES) direktyvose nurodytomis kalbomis.
„Aš manau, kad svarbus platesnis kontekstas. Europos valstybės, kaip Lietuva, Lenkija, Vokietija susikūrė tautiniu pagrindu, tad konstitucijoje yra nurodyta valstybinė kalba.
Tuomet reiškia, kad jeigu aš esu toje valstybėje, tai įprastai siekiant bendrauti su valstybinėmis institucijomis, man tos kalbos reikia“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Antra, jokio idarbinimo nemokant lietuvių kalbos, jokios registracijos be lietuvių kalbos, jokių NT turto įsigijimo nepragyvenus ir pradirbus 10m Lietuvoje!
