kitataučiai

Kubanėje (Rusija) iš Rusijos finansuojamų smogikų kontroliuojamos teritorijos Donbase neseniai grįžęs kazokas Aleksandras Sitavičus (tikėtina, surusinta Sitavičiaus pavardė) galimai iš ten pat atsivežtu automatu sušaudė vietos baro lankytojus. Žuvo trys jauni vyrai, nusikaltėlis ir jo bendrininkas buvo sulaikyti gausių policijos pajėgų išvykstantys iš rajono.

Vokietijos policija pranešė apie 20-metės moters mirtį; ją Berlyno metropolitene po atvažiuojančiu traukiniu pastūmė nepažįstamas asmuo. Pasak policijos, sulaikytas žmogžudyste įtariamas 28-metis vyras. Tuoj po incidento, kuris įvyko antradienį vėlai vakare, keleiviai jį sulaikė stotyje „Ernst-Reuter-Platz“, vakarinėje Vokietijos sostinės dalyje. Berlyno policijos atstovė Heidi Vogt trečiadienį sakė, kad auka ir įtariamasis regis nebuvo pažįstami, taip pat niekas nepastebėjo jokio jų ginčo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovai neslepia nuostabos dėl Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovo, pulkininko Ričardo Pociaus pastabų apie didelį kitataučių skaičių VST ir kylančias abejonės dėl dalies jų lojalumo Lietuvai. Politikai įsitikinę, jog tokie pareiškimai ne tik menkiną pačią VST, bet ir kiršina kitose statutinėse tarnybose dirbančius ne lietuvių tautybės pareigūnus. „Vilniaus dalinyje – 49 proc. kitataučių. Iš viso tarnyboje tautinės mažumos sudaro apie 40 procentų.

Vieną dieną nuo mano auskaro atsiklijavo akmuo ir aš nunešiau pataisyti į parduotuvę, kur pirkau. Pardavėja, priimdama daiktą, išrašė man lapelį, kuriame nurodyta, kas pridavė, kas priėmė ir pan. Tame lapelyje buvo eilutė, kur reikia nurodyti, kokius darbus meistras turi atlikti, ir ten miela pardavėja parašė: „priklijoti akmėn.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos  (toliau – Vilniaus migracijos valdyba) stebėjimu, ilgiau Lietuvoje užsibūna darbus turintys ar santuokas su LR piliečiais sudarę kitataučiai.

Po neseniai nuaidėjusių kovo 11-osios įvykių – fašistuojančio jaunimo eitynių Gedimo prospektu – praėjo daugiau nei pora savaičių. Bet kalbos netyla. Rasinė diskriminacija mūsų šalyje neapibrėžta – ji lyg ir yra, lyg ir naikintina, bet tiksliau niekas nieko neaiškina. Net policijos bylose lietuvių incidentai su kitataučiais vadinami „chuliganizmu“. Gal, mūsų laimei, diskriminacija neegzistuoja? Tačiau užsieniečiai skundžiasi, kad lietuviai per mažai kalba apie šią problemą.