Tai vienintelė paroda Lietuvoje, kuri išsamiai pristato lietuviško dizaino industriją, identitetą bei sėkmingai apjungia baldų ir interjero dizaino, gamybos bei verslo sektorius.
Lietuviai keičia įpročius: vienos baldų funkcijos nebegana
Populiariausio Lietuvoje baldo-transformatoriaus titulą, be abejonės, laimėtų dar nuo sovietinių laikų gerai žinomas stalas-knyga, kurio paviršiaus plotas išskleidus padidėja daugiau kaip 5 kartus. Ekspertai pastebi, kad lietuvių noras taupyti namų erdvę nesikeičia ir tik stiprėja, todėl jiems baldų išmanumas pirmiausiai prilygsta jų funkcionalumui. Pagrindinės šiuo metu stebimos tendencijos: baldas turi ne tik susipakuoti ir išsipakuoti, bet ir būti minimalistinis dizaino prasme. Išmanus baldas turi daryti daugiau Skandinaviško dizaino mada sustiprino supratimą, kad būsto ar biuro erdvė turi būti švari, neperkrauta. Būtent todėl paprasčiausi pufai virsta daiktadėžėmis, o batų dėžės – pufais, atramų neturinčių sofų kraštai gali būti pakeliami arba nuleidžiami pagal poreikį. „Dizainerių prašome visko, ką tik jie sugalvoja, bet šiais laikais jau nė vienas baldas negali turėti tik vienos funkcijos – kad ir kas tai bebūtų, turi būti įmanoma baldą panaudoti kūrybiškai, jį pakeisti ar perdėlioti“, - teigia lietuviškos išmaniųjų baldų gamybos įmonės „Emko“ įkūrėja Erika Markovska-Mikulskienė. „Emko” vizitine kortele tapo Inesos Malafej sukurtas originalus rašomasis stalas, kurio paviršių pratęsia daiktams bei dokumentams susidėti skirti laikikliai, atkartojantys stalo kraštines ir leidžiantys daiktus laikyti vertikaliai, gerai matomoje padėtyje. „Ar tai, kad gali šalia laikyti žymiai daugiau daiktų, yra geras dalykas ar ne, nežinau, bet faktas, jog prie tokio dirbti patogiau, nes vienu metu turi ant stalo žymiai daugiau reikalingų daiktų, o stalas vis tiek atrodo tuščias“, - sako „Emko“ vadovė. Įvairių išmanių ir ergonomiškų baldų bei interjero sprendimo pavyzdžių bus galima išvysti jau šią savaitę parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėsiančioje parodoje „Baldai“. Čia spalio 5-8 d. architektai, dizaineriai bei interjero kūrėjai pristatys naujausias išmaniųjų baldų tendencijas bei sprendimus, pritaikytus tiek itin mažoms erdvėms, tiek tiems, kuriems svarbiausia novatoriškumas. Pasak „Emko“ vadovės, išmanus, protingas baldas reiškia, kad jis patogus ergonomiškai ir dažniausiai bent iš dalies gali būti individualizuotas. Savo ruožtu baldo daugiafunkciškumas verčia ieškoti ir kaip jį patį tiksliau pavadinti. Dizainerio Daliaus Razausko sukurta balta apvali spintelė, kurios iš viršaus atsidaranti dalis virsta kabančiu darbastaliu, buvo pavadinta „Pill“, arba tablete. Šį baldą įmonė tiesiog priskyrė darbo vietos erdvei. „Kabantis darbastalis yra apvalus, minimalistiškas, baltas, juodas arba kombinuotų spalvų, todėl net ir nenaudojamas jis praktiškai neužpildo namų erdvės. Tuo pačiu jis gali būti ir baras, ir damų tualetinis stalelis. Tai tarsi save paslepianti darbo vieta“, - koncepciją aiškina „Emko“ vadovė.
Populiariausio Lietuvoje baldo-transformatoriaus titulą, be abejonės, laimėtų dar nuo sovietinių laikų gerai žinomas stalas-knyga, kurio paviršiaus plotas išskleidus padidėja daugiau kaip 5 kartus. Ekspertai pastebi, kad lietuvių noras taupyti namų erdvę nesikeičia ir tik stiprėja, todėl jiems baldų išmanumas pirmiausiai prilygsta jų funkcionalumui. Pagrindinės šiuo metu stebimos tendencijos: baldas turi ne tik susipakuoti ir išsipakuoti, bet ir būti minimalistinis dizaino prasme. Išmanus baldas turi daryti daugiau Skandinaviško dizaino mada sustiprino supratimą, kad būsto ar biuro erdvė turi būti švari, neperkrauta. Būtent todėl paprasčiausi pufai virsta daiktadėžėmis, o batų dėžės – pufais, atramų neturinčių sofų kraštai gali būti pakeliami arba nuleidžiami pagal poreikį. „Dizainerių prašome visko, ką tik jie sugalvoja, bet šiais laikais jau nė vienas baldas negali turėti tik vienos funkcijos – kad ir kas tai bebūtų, turi būti įmanoma baldą panaudoti kūrybiškai, jį pakeisti ar perdėlioti“, - teigia lietuviškos išmaniųjų baldų gamybos įmonės „Emko“ įkūrėja Erika Markovska-Mikulskienė. „Emko” vizitine kortele tapo Inesos Malafej sukurtas originalus rašomasis stalas, kurio paviršių pratęsia daiktams bei dokumentams susidėti skirti laikikliai, atkartojantys stalo kraštines ir leidžiantys daiktus laikyti vertikaliai, gerai matomoje padėtyje. „Ar tai, kad gali šalia laikyti žymiai daugiau daiktų, yra geras dalykas ar ne, nežinau, bet faktas, jog prie tokio dirbti patogiau, nes vienu metu turi ant stalo žymiai daugiau reikalingų daiktų, o stalas vis tiek atrodo tuščias“, - sako „Emko“ vadovė. Įvairių išmanių ir ergonomiškų baldų bei interjero sprendimo pavyzdžių bus galima išvysti jau šią savaitę parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėsiančioje parodoje „Baldai“. Čia spalio 5-8 d. architektai, dizaineriai bei interjero kūrėjai pristatys naujausias išmaniųjų baldų tendencijas bei sprendimus, pritaikytus tiek itin mažoms erdvėms, tiek tiems, kuriems svarbiausia novatoriškumas. Pasak „Emko“ vadovės, išmanus, protingas baldas reiškia, kad jis patogus ergonomiškai ir dažniausiai bent iš dalies gali būti individualizuotas. Savo ruožtu baldo daugiafunkciškumas verčia ieškoti ir kaip jį patį tiksliau pavadinti. Dizainerio Daliaus Razausko sukurta balta apvali spintelė, kurios iš viršaus atsidaranti dalis virsta kabančiu darbastaliu, buvo pavadinta „Pill“, arba tablete. Šį baldą įmonė tiesiog priskyrė darbo vietos erdvei. „Kabantis darbastalis yra apvalus, minimalistiškas, baltas, juodas arba kombinuotų spalvų, todėl net ir nenaudojamas jis praktiškai neužpildo namų erdvės. Tuo pačiu jis gali būti ir baras, ir damų tualetinis stalelis. Tai tarsi save paslepianti darbo vieta“, - koncepciją aiškina „Emko“ vadovė.