Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ endobiogenikos specialistė ir ilgametė šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė paaiškino, kodėl žmonės dažnai net nesupranta, kad gyvena nuolatinėje streso būsenoje bei išvardijo keturias streso stadijas. Jas atpažinus galima pasiruošti, kaip į tokias būsenas reaguoti ir atitinkamai koreaguoti savo reakcijas, taip užtikrinant ir geresnę psichologinę savijautą.
Neretai žmonės net nesusimąsto, kad juos supa vien stresas, nes jie prisitaiko prie situacijos, užgniaužia jausmus ir mano, kad prasta nuolatinė savijauta yra absoliuti norma. Atitinkamai, tokia nuolatinė būsena gali žmogų pastūmėti link įvairių priklausomybių.
„Vienas iš stresavimo būdų, kuris yra socialiai priimtinas, ypač moterims:
„Mes visos kentėjome, dabar ir tu pakentėk truputuką – negi tau sunku prisitaikyti ir pakentėti?“
Ir tai tampa visiška norma. Aišku, tai atėję iš mūsų tėvų ir senelių trauminių patirčių. Jie visą, ką geriausia mums perdavė – išgyvenimo strategijas. Tačiau kaip išbūti ir gyventi? Čia yra antras klausimas – gyventi mūsų nemokė, mokė išgyventi“, – komentavo E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.
Jau yra žinoma, kad nuolatinis stresas gali prisidėti prie priklausomybės ligų atsiradimo. Ilgalaikė įtampa ir emocinis išsekimas dažnai skatina žmogų ieškoti būdų pabėgti nuo nemalonių jausmų. Tam gali būti pradėtas be saiko vartoti alkoholis, narkotikai, pradedama rūkyti ar imamasi kitų priklausomybę sukeliančių elgesio formų, padedančių susidoroti su stresu. Palaipsniui šios elgesio formos tampa įpročiu, o vėliau gali išsivystyti priklausomybė. Stresas gali veikti smegenų chemines medžiagas, susijusias su atlygiu ir malonumu, taip skatindamas priklausomybės formavimąsi. Todėl yra labai svarbu ieškoti sveikesnių būdų valdyti stresą, pavyzdžiui, sportuoti ar imtis kokio nors hobio.
Keturios streso fazės
Endobiogenikė išskyrė 4 streso stadijas:
- „Kovok arba bėk“;
- Sustingimo fazė;
- Prisitaikymo fazė;
- Depersonalizacija.
Dauguma esame girdėję apie streso reakciją „kovok arba bėk“, tačiau, kaip pabrėžė gydytoja, tai tik vyriškos streso tyrimų versijos dalis.
„Vyrai tyrinėjo vyrus. Vyrų mokslininkai rado, kad yra arba kovok – aš jaučiuosi stiprus, arba sukaupiu paskutinius resursus ir einu į kovojimą, arba, jeigu matau, kad tikrai nelaimėsiu, tada bėgu“, – aiškino ji.
Tačiau moterų patirtys dažnai kitokios. Jos neretai patiria ir sustingimo (angl. freeze), ir prisitaikymo stadijas, kurios lieka nepastebėtos net artimiausiųjų.
„Sustingimas arba fryzo stadija yra šiek tiek susijusi su mūsų labai aktyvia nervų (parasimpatine) sistema, kuri yra atsakinga už ramybę, miegojimą ar valgymą. Tokie žmonės blykšta, vemia ir alpsta, ir juos galima labai lengvai sumaišyti su tais, kurie atrodo, kad kovoja, o iš tiesų yra sustingę. Ir net žmogus, kuris įpratęs matyti kovojimo stadijas, sako: „Tu nori kovoti“.
O jis tiesiog yra tokiame fryze. Aukštesnis už tai dalykas yra jau depersonalizacija – išėjimas iš savęs. Labai dažnai traumų, prievartavimo atveju, moterys mėgsta šitą dalyką padaryti – išeiti iš savo kūno: „Aš jau matau viską iš šono, daryk su manimi, ką nori. Daryk su manimi kažką, bet aš jau būsiu visiškame išėjime arba vadinamoje disociacijoje“, – pasakojo specialistė.
Hormonai – svarbesnis rodiklis nei galvojote
Gydytojos teigimu, jos darbe būtent hormonų tyrimai dažnai parodo, kad žmogus gyvena ne savo tempu, o nuolatinio prisitaikymo būsenoje.
„Yra tam tikri hormonai, kur matosi, kad žmogus yra pastoviame prisitaikyme prie situacijos ir nėra savo esmėje, ir tai – labai dažnai neatpažįstama. Vyras nesupranta, kad įmanoma būti tokioje streso būsenoje“, – aiškino ekspertė.
Daugelis žmonių net nesupranta, kad stresas gali pasireikšti ne per paniką ar nerimą, bet būtent per ilgametį ir besimptomį kūno prisitaikymą, kuris galiausiai gali išsekinti visą sistemą.
„Stresas yra tam tikra mūsų automatinė kūno saugojimo reakcija. Ji yra tokia, kokia yra ir pats stresas – iš savęs nėra nei geras, nei blogas.
Stresas yra tai, dėl ko išgyvenome, dėl ko reikėjo bėgti, kai reikėjo, kovoti, prisitaikyti... Tai yra išgyvenimo strategijos, bet tai nėra gyvenimas“, – sakė E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.
Pasak jos, problema ta, kad šiuolaikinis žmogus dažnai įstringa kurioje nors vienoje streso fazėje – nuolat ieško naujo iššūkio, perdegimo ribos, o atsistatymo etapas taip ir neateina.
„Šiuolaikinis žmogus labai dažnai apie tai pamiršta. Atsistatymas atrodo neefektyvus ir neekonomiškas būdas, bet tai yra lygiai taip pat svarbu. Kai stresuojate, jūs imate resursus iš kitos dienos, pavyzdžiui, iš rytojaus, tada vėl iš rytojaus ir taip mūsų laikas išsinaudoja“, – tikino ekspertė.
Ilgainiui tokiai būsenai tapus nepakeliamai, žmogus gali rinktis ieškoti įvairių būdų, kaip atsipalaiduoti, ir ne visi jie bus sveikatai palankūs. Tad ką daryti, kaip suvaldyti nuolat patiriamą stresą?
Gydytoja kvietė išmokti atpažinti savo streso ciklą, jo fazes ir įsiklausyti, kada kūnas sako „stop“.
„Sportininkai jau supranta, kad negali kovoti nuolat kiekvieną dieną, turi būti atsistatymo fazė. Ir labai dažnai žmogus užstringa – nuolat kabarojasi į stresą, bet nėra pilno atsistatymo“, – teigė ji.
Apie ciklą „Paimk gyvenimą į savo rankas“
Lietuvoje tikrąjį priklausomybių mąstą apskaičiuoti sunku, aišku viena – problema egzistuoja. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagalbos kreipiasi tik apie 7–8 proc. priklausomybę turinčiųjų žmonių: dalis nesupranta arba nepripažįsta turį problemą, kiti ją neigia ar bando susitvarkyti patys.
Vilties teikia tai, kad metų pradžioje Respublikinis priklausomybės ligų centras paskelbė, kad nors vidutinis alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, į centrą besikreipiančiųjų skaičius išlieka stabilus. Tai išduoda, kad gyventojai vis dažniau, t. y., maždaug 2 iš 12 ieško ir kreipiasi pagalbos.
Laidų metu ir straipsniuose dėmesys yra skiriamas tam, kaip įveikiamos įvairios priklausomybės: alkoholio, narkotikų, tabako, lošimų ir kitos. Medikų, bendruomenių atstovų yra klausiama patarimų, kurie padeda įveikti priklausomybes.
Nors priklausomybės kelia rimtų socialinių ir sveikatos problemų, jų prevencija ir gydymas negali apsiriboti vien žalos ar rizikos pabrėžimu – veiksmingas sprendimas yra visapusis požiūris, kai kalbama ne tik apie priklausomybių pasekmes, bet ir apie bendrą žmogaus sveikatą, emocinę gerovę bei gyvenimo kokybę. Priklausomybių prevencijai svarbu ne tik ribiniai, stigmatizuoti atvejai, bet ir žmonės, kurie dar laikomi sveikais, tačiau jų įpročiai veda link priklausomybių formavimosi.
Tokiais atvejais svarbu kalbėti ne tik apie priklausomybių keliamą žalą, bet ir apie sveikus įpročius, kurie stiprina psichologinį atsparumą. Ciklo „Paimk gyvenimą į savo rankas“ laidose ir straipsniuose į sveikatą žvelgiama visapusiškai: vertinant tiek fizinę, tiek emocinę gerovę, pateikiant istorinį kontekstą, kodėl vienas ar kitas elgesys yra vertinamas kaip priimtinas. Temos apima ne tik dažniausias priklausomybių rūšis, kaip padėti sveikstančiam, tačiau ir prevencines priemones: sveiką mitybą, judėjimą, sveikatos raštingumą, psichologinį atsparumą ir kitas.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale
