Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ endobiogenikos specialistė ir ilgametė šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė paaiškino, kodėl žmonės dažnai net nesupranta, kad gyvena nuolatinėje streso būsenoje bei išvardijo keturias streso stadijas.
Neretai žmonės net nesusimąsto, kad juos supa vien stresas prisitaikydami prie aplinkos, užgniauždami jausmus ar net pakeisdami savo hormoninį foną.
„Vienas iš stresavimo būdų, kuris yra socialiai priimtinas, ypač moterims:
„Mes visos kentėjome, dabar ir tu pakentėk truputuką – negi tau sunku prisitaikyti ir pakentėti?“
Ir tai tampa visiška norma. Aišku, tai atėję iš mūsų tėvų ir senelių trauminių patirčių. Jie visą, ką geriausia mums perdavė – išgyvenimo strategijas. Tačiau kaip išbūti ir gyventi? Čia yra antras klausimas – gyventi mūsų nemokė, mokė išgyventi“, – komentavo E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.
Keturios streso fazės
Endobiogenikė išskyrė 4 streso stadijas:
- „Kovok arba bėk“;
- Sustingimo fazė;
- Prisitaikymo fazė;
- Depersonalizacija.
Dauguma esame girdėję apie streso reakciją „kovok arba bėk“, tačiau, kaip pabrėžė gydytoja, tai tik vyriškos streso tyrimų versijos dalis.
„Vyrai tyrinėjo vyrus. Vyrų mokslininkai rado, kad yra arba kovok – aš jaučiuosi stiprus, arba sukaupiu paskutinius resursus ir einu į kovojimą, arba, jeigu matau, kad tikrai nelaimėsiu, tada bėgu“, – aiškino ji.
Tačiau moterų patirtys dažnai kitokios. Jos neretai patiria ir sustingimo (angl. freeze), ir prisitaikymo stadijas, kurios lieka nepastebėtos net artimiausiųjų.
„Sustingimas arba fryzo stadija yra šiek tiek susijusi su mūsų labai aktyvia nervų (parasimpatine) sistema, kuri yra atsakinga už ramybę, miegojimą ar valgymą. Tokie žmonės blykšta, vemia ir alpsta, ir juos galima labai lengvai sumaišyti su tais, kurie atrodo, kad kovoja, o iš tiesų yra sustingę. Ir net žmogus, kuris įpratęs matyti kovojimo stadijas, sako: „Tu nori kovoti“.
O jis tiesiog yra tokiame fryze. Aukštesnis už tai dalykas yra jau depersonalizacija – išėjimas iš savęs. Labai dažnai traumų, prievartavimo atveju, moterys mėgsta šitą dalyką padaryti – išeiti iš savo kūno: „Aš jau matau viską iš šono, daryk su manimi, ką nori. Daryk su manimi kažką, bet aš jau būsiu visiškame išėjime arba vadinamoje disociacijoje“, – pasakojo specialistė.
Hormonai – svarbesnis rodiklis nei galvojote
Gydytojos teigimu, jos darbe būtent hormonų tyrimai dažnai parodo, kad žmogus gyvena ne savo tempu, o nuolatinio prisitaikymo būsenoje.
„Yra tam tikri hormonai, kur matosi, kad žmogus yra pastoviame prisitaikyme prie situacijos ir nėra savo esmėje, ir tai – labai dažnai neatpažįstama. Vyras nesupranta, kad įmanoma būti tokioje streso būsenoje“, – aiškino ekspertė.
Daugelis žmonių net nesupranta, kad stresas gali pasireikšti ne per paniką ar nerimą, bet būtent per ilgametį ir besimptomį kūno prisitaikymą, kuris galiausiai gali išsekinti visą sistemą.
„Stresas yra tam tikra mūsų automatinė kūno saugojimo reakcija. Ji yra tokia, kokia yra ir pats stresas – iš savęs nėra nei geras, nei blogas.
Stresas yra tai, dėl ko išgyvenome, dėl ko reikėjo bėgti, kai reikėjo, kovojoti, prisitaikyti... Tai yra išgyvenimo strategijos, bet tai nėra gyvenimas“, – sakė E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.
Pasak jos, problema ta, kad šiuolaikinis žmogus dažnai įstringa kurioje nors vienoje streso fazėje – nuolat ieško naujo iššūkio, perdegimo ribos, o atsistatymo etapas taip ir neateina.
„Šiuolaikinis žmogus labai dažnai apie tai pamiršta. Atsistatymas atrodo neefektyvus ir neekonomiškas būdas, bet tai yra lygiai taip pat svarbu. Kai stresuojate, jūs imate resursus iš kitos dienos, pavyzdžiui, iš rytojaus, tada vėl iš rytojaus ir taip mūsų laikas išsinaudoja“, – tikino ekspertė.
Gydytoja kvietė išmokti atpažinti savo streso ciklą, jo fazes ir įsiklausyti, kada kūnas sako „stop“.
„Sportininkai jau supranta, kad negali kovoti nuolat kiekvieną dieną, turi būti atsistatymo fazė. Ir labai dažnai žmogus užstringa – nuolat kabarojasi į stresą, bet nėra pilno atsistatymo“, – teigė ji.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale
