Laidoje „Sveikatos DNR“ vedėja Erika Fuks kartu su šeimos gydytoja Rasa Isevičiene ir klimatologu prof. Arūnu Bukančiu diskutavo apie tai, kaip mėnulio fazės, magnetinės audros ir orų sąlygos gali paveikti mūsų savijautą, ypač psichinę sveikatą.
Šeimos gydytoja R. Isevičienė pripažįsta, kad mokslinių įrodymų apie pilnaties poveikį psichinei sveikatai kol kas nėra pakankamai, tačiau pastebėjimų – apstu:
„Nors labai tvirtų mokslinių išvadų nepavyko rasti, tyrimų, rodančių, kad daliai žmonių pilnatis daro įtaką, vis tik esama.
Dar anksčiau, kai mažiau apie visus klimato reiškinius žinojome, tai tikrai labai daug ką nurašydavome mėnulio fazėms ir žmonės patys sakydavo: „Va, jau čia pilnatis, aš jau nebesuprantu, kas man darosi“, – pasakojo gydytoja.
Pasak jos, pilnaties metu dažnai blogiau miegame. Tai gali būti susiję su šviesesnėmis naktimis, kurios slopina melatonino – miego hormono – gamybą.
„Mano patarimas būtų žmonėms pasistengti užsitamsinti langus ir anksčiau nueiti miegoti, kad išsimiegotumėme geriau“, – patarė gydytoja.
Klimatologas sako, kad šviesa – pagrindinis dirgiklis
Profesorius A. Bukantis paantrino, kad mitų apie mėnulio fazes yra labai daug, tačiau kai kuriems žmonėms pilnatis gali turėti poveikį:
„Agresyviausia mėnulio fazė yra pilnatis dėl melsvos, stiprios šviesos, ypač jei dar nusistovi giedras dangus.
Šviesa – tai kaip pagrindinis dirgiklis, nemalonus dangaus kūnas, kuris tarsi žvelgia pro langą ir gana stipriai šviečia. Tai čia nieko keisto, kad sutrikdo miegą“, – sakė jis.
Anot klimatologo, ne tiek mėnulio gravitaciniai poveikiai, kiek jo šviesa yra pagrindinis veiksnys, galintis daryti įtaką žmogaus savijautai.
Vedėjai pasiteiravus apie debesuotumo įtaką nuotaikai, A. Bukantis pabrėžė, kad ilgas apsiniaukusių orų laikotarpis gali slėgti psichologiškai:
„Pilkas dangus, ypač būdingas lapkričio-gruodžio mėnesiams Lietuvoje, turi tam tikrą slegiantį poveikį. Tačiau kitose šalyse nustatyta, kad nuolat saulėtas, giedras dangus pasirodo irgi yra kaip nepageidaujamas dirgiklis.
Jis sukelia tam tikrą monotoniją ir žmonės pavargsta nuo giedro dangaus. Vadinasi, tam tikri kraštutinumai neigiamai veikia“, – teigė klimatologas.
Rudeninė depresija – ne iš piršto laužta
Šeimos gydytoja R. Isevičienė pripažįsta, kad rudenį žmonės dažniau skundžiasi prasta nuotaika. Viena iš priežasčių – saulės trūkumas:
„Jeigu būna užsitęsusios, ilgos, tamsios dienos, pabuvus soliariume, žmogaus nuotaika pagerėja. Tačiau ne tik vitaminas D, bet ir tas pats saulės šviesos spektras veikia mus, kai dabar yra ir šviesos terapija, ir įvairūs dalykai, kurie, nustatyta, teigiamai veikia žmogaus psichiką.
Kuo mes saulutę matome vėliau ir rečiau, tuo tikėtina mūsų nuotaika irgi yra žemesnė“, – sakė ji.
Paklausta, ar dirbtinis apšvietimas padeda, gydytoja atsakė, kad jis pagerina savijautą, bet neatsveria saulės poveikio:
„Žmogus jaučiasi skirtingai net ir prigęsusiuose namuose, kur apšvietimas labai blankus, ir tuose, kuriuose apšvietimą turime gerą. Tačiau saulės mums niekas nepakeis“, – pridūrė medikė.
Daugiau vertingų įžvalgų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
