Mitybos ekspertas Mantas Liekis sako, kad atsakymas nėra toks paprastas: viskas priklauso nuo to, ką žmogus valgė iki tol ir kuo jis pakeičia mėsą.
Fiziologiniai pokyčiai: stebuklų tikėtis nereikėtų
Pasak M. Liekio, visiškas mėsos atsisakymas pats savaime nėra magiškas sveikatos eliksyras.
„Jeigu žmogus jau iki tol valgė daug skaidulų, virškinimas nepagerės savaime vien dėl to, kad iš meniu dingo mėsa. Pokyčiai labiau pastebimi tiems, kurie anksčiau rėmėsi perdirbtais, riebiais mėsos produktais“, – aiškina ekspertas.
Tokiu atveju sumažėja sočiųjų riebalų kiekis, gali sumažėti ir blogojo cholesterolio. Tačiau jeigu mėsa buvo valgoma saikingai, pokyčių kraujo rodikliuose gali ir visiškai nebūti.
Kada pasimato realūs pokyčiai?
Anot specialisto, greičiausiai pokyčius pajunta tie, kurių mityboje prieš tai dominavo perdirbta mėsa.
Šiems žmonėms pirmosiomis savaitėmis po mėsos atsisakymo dažnai atsiranda juntamas lengvumo jausmas, pagerėjantis virškinimas – bet tik su viena sąlyga: skaidulų dietoje turi būti daugiau, o jų kiekis turėtų būti didinamas palaipsniui.
„Per 4–6 savaites paprastai matome ir cholesterolio sumažėjimą, geresnę odos būklę, o žarnyno mikroflora stabilizuojasi per 2–3 mėnesius“, – sako M. Liekis.
Tačiau ne viskas taip paprasta: mėsos atsisakymas gali turėti ir neigiamų padarinių. Pasak eksperto, netinkamai suplanuota mityba gali atsisukti prieš žmogų.
Per 4–12 savaičių gali kristi energijos lygis, pasireikšti B12 ar geležies stokos požymiai. O jei klaidų daryti nenustojama, per 3–6 mėnesius laboratoriniai tyrimai ima rodyti realius trūkumus: B12, geležies, cinko ar omega-3.
Trūkstami elementai: B12, geležis ir cinkas
Mėsa aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, kurių augaliniuose produktuose arba nėra, arba jos daug prasčiau pasisavinamos.
Pasak eksperto, augaline mityba sunkiausia pakeisti:
- Vitaminą B12 – nes augaluose jo praktiškai nėra;
- hemo geležį – kuri iš augalų pasisavinama kelis kartus prasčiau;
- cinką – kurio pasisavinimą augaliniuose produktuose mažina fitatai;
- kreatiną ir karnoziną – nebūtinas, bet reikšmingas fiziniam pajėgumui.
„Vegetarai dėl to dažniau jaučia nuovargį didelio intensyvumo krūvio metu“, – pastebi M. Liekis.
Teoriškai gyventi be gyvulinių produktų įmanoma, o praktiškai – sudėtinga
Pasak specialisto, be mėsos galima puikiai subalansuoti mitybą, jei žmogus valgo žuvį, pieno produktus ir kiaušinius. Tačiau veganiška mityba nevartojant įvairių papildų – praktiškai neįmanoma.
„B12 papildas – būtinas žmogaus organizmo veiklai. Vitamino D daugeliui trūksta net ir neatsisakius mėsos. Omega-3 dažnai gaunama iš mikroalgių (mikroskopinių, daugiausia vienaląsčių dumblų formų, nematomų plika akimi).
Geležies ir cinko įmanoma gauti be mėsos produktų, bet tam reikia itin kruopštaus planavimo“, – vardija ekspertas.
M. Liekis teigia, jog atsisakius mėsos gali būti, kad žmogus jausis geriau nei bet kada anksčiau – bet gali būti ir visiškai priešingai. Viskas priklauso nuo jo mitybos kokybės.
Jei racionas subalansuotas, energijos gali net padaugėti. „Augalinė mityba suteikia daugiau antioksidantų, stabilizuoja gliukozę, gerina ištvermę, mažina raumenų uždegimą“, – aiškina M. Liekis.
Tačiau jei trūksta baltymų ar tam tikrų mikroelementų, atsiranda nuovargis, koncentracijos sumažėjimas, lėtesnis atsistatymas po treniruočių ir silpnumas jėgos sporte, nes sumažėja kreatino.
Pasak eksperto, didžiausia problema – manyti, kad vien daržovės padengs visus organizmo poreikius.
„Žmonės dažnai neprisirenka nei baltymų, nei reikiamų kalorijų. Tada prasideda energijos stoka... Kita dažna bėda – monotoniškas valgiaraštis arba per didelis pasitikėjimas „veganišku“ greituoju maistu, kuris faktiškai yra tas pats junk food“, – sako M. Liekis.
Didžiausia rizika – vaikams, nėščiosioms ir sportininkams
Mitybos ekspertas pabrėžia, kad tam tikroms grupėms augalinė mityba, jei jos imamasi be specialisto priežiūros, gali būti netgi rizikinga.
Vaikai, anot jo, gali maitintis vegetariškai, bet tik prižiūrint dietologui, nes trūkstant geležies ar B12 gali sulėtėti jų augimas.
Nėščiosios ir žindančios moterys turi dar didesnius poreikius. „Vegetariškai maitintis joms taip pat įmanoma, veganiškai – būtini papildai. Kitaip kyla rizika kūdikiui“, – pabrėžia jis.
Sportininkams augalinė mityba, pasak M. Liekio, tinka, tačiau jiems būtina stebėti savo geležies atsargas, pakankamai suvartoti baltymų ir neretai papildomai vartoti kreatiną.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
