Nenumokite ranka į ženklus: jie atskleidžia dažną rudeninę ligą

Ruduo ne vienam asocijuojasi su slogesne nuotaika, jėgų trūkumu ir, atrodytų, nei iš šio, nei iš to užklumpančiu liūdesiu. Kai kuriuos net aplanko mintis, kad galbūt jie susirgo depresija, tačiau ar tikrai ji prasideda būtent taip?

Asociatyvi nuotrauka (tv3.lt fotomontažas)

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras dr. Edgaras Dlugauskas sako, kad ruduo yra viso labo natūralus gamtos reiškinys, kurį žmonės gana dažnai sieja su depresija. Tačiau labai svarbu atskirti, kad pablogėjusi nuotaika ar liūdesys savaime nėra depresija.

„Rudenį mes susiduriame su tuo, kad mažiau gaunam saulės spindulių, baigiasi atostogų laikotarpis, mes grįžtam į darbą, susiduriam su didesne įtampa, didesniu krūviu, stresinėmis situacijomis ir visa tai kartu daro įtaką mūsų nuotaikai, ji gali pablogėti.

Bet pablogėjusi nuotaika dar nėra depresija. Liūdesys yra natūralus reiškinys. Jeigu mes neliūdėtume, tada galbūt psichiatrai ir susirūpintų – kas su mumis jau nėra labai gerai? Tai liūdesys dar nėra depresija, bet liūdesys gali būti vienas iš depresijos simptomų“, – sako psichiatras.

Depresija – tinginių liga?

Be liūdesio jis išskiria ir kitus galimus depresijos požymius – jėgų trūkumas, blogėjantis apetitas, miegas, nenorėjimas bendrauti ir susitikti su draugais, negalėjimas prisiversti atlikti kasdienės veiklos, galbūt net ryte keltis iš lovos.

„Jeigu tokia būsena trunka ilgiau nei porą savaičių, jau galima įtarti, kad galbūt tai yra beprasidedanti depresija“, – nurodo E. Dlugauskas.

Dar pakankamai dažnai galima išgirsti sakant, kad depresija yra ponų arba tinginių liga. Tačiau psichiatras pabrėžia, kad tai yra mitas:

REKLAMA

„Jeigu mes kalbam apie ligą, žmogus negali prisiversti ko nors daryti. Tai yra liga. Žmogus taip jaučiasi ir ne todėl, kad jis nenori. Atvirkščiai. Dažnai pacientai, sergantys depresija, skundžiasi, kad jie norėtų, bet tiesiog nėra jėgų arba ta veikla nedžiugina. Jiems ne tas pats, jie norėtų grįžti prie įprastinio gyvenimo, tačiau negali.“

Daugiau apie depresiją ir naujus kovos būdus su ja žiūrėkite TV3 reportaže:

Taip pat specialistas nurodo, kad, sergant depresija, kartais galimi ir stiprūs somatiniai pojūčiai – skausmai, virškinimo trakto sutrikimai, dusulys ar nepaaiškinamas nuovargis. Tokiais atvejais pirmiausia reikėtų išsitirti, ar žmogus neserga kitomis, pavyzdžiui, širdies ligomis.

Jei diagnozės nepasitvirtina, gali būti, jog įvairius skausmus sukelia stiprūs vidiniai išgyvenimai, dar kitaip vadinami vegetacinės nervų sistemos poveikiu.

Depresija

Lietuviai pernelyg reiklūs sau

E. Dlugauskas nurodo, kad, pagal oficialią statistiką, Lietuvoje depresija serga 5 procentai gyventojų ir tai maždaug atitinka pasaulines tendencijas. Tačiau tas skaičius galėtų būti ir didesnis, jei duomenys atspindėtų, kaip savo savijautą vertina patys žmonės:

„Pavyzdžiui, atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ir 10–15 procentų žmonių skundžiasi labai panašiais simptomais, kad mes jau galėtume įtarti depresiją.“

Specialistas pastebi, kad lietuviai yra labai reiklūs sau, dažniau linkę kritikuoti nei girti ne tik kaimynus, bet ir patys save. Būtent dėl tokio reiklumo ir nepasitenkinimo labai dažnai ir susidaro įspūdis, kad Lietuvoje kas antras žmogus serga depresija.

REKLAMA

Taip pat psichiatras nurodo, kad sirgimas depresija nėra susijęs su tuo, kur žmogus gyvena geografiškai.

„Yra šalių, kurios yra dar labiau į šiaurę geografiškai nei Lietuva, dar mažiau saulės gauna, tai atrodytų, kad jie turėtų dar dažniau sirgti depresija, bet taip nėra.“

Padidėja savižudybių rizika

Ne visiems žmonėms pavyksta atpažinti depresiją, nes jie į tam tikrus ženklus tarsi numoja ranka galvodami, kad tai viso labo, pavyzdžiui, prastas miegas, o daugiau viskas yra gerai. Tačiau psichiatras sako, kad depresija yra didelė kančia, todėl ją reikia ne tik atpažinti, bet ir gydyti.

„Žmogus kenčia, jam yra sunku, niekas neteikia malonumo, jokio džiaugsmo, jokios laimės. Jeigu šita būsena tęsiasi labai ilgai, tai jau sukelia labai daug būsenos pablogėjimų, kitų dalykų. Gali sutrikti virškinimas, miegas, išsibalansuoti nervų sistema. Jau nekalbant apie liūdniausią išeitį – savižudybes“, – sako specialistas.

Jis pažymi, kad nors apie savižudybes pastaruoju metu kalbama daugiau, tai vis tiek išlieka opi visuomenės problema. O sergant depresija, savižudybės rizika padidėja net 10–20 kartų.

E. Dlugauskas sako, kad labai svarbu atpažinti ženklus, kuriuos siunčia apie savižudybę galvojantis žmogus, ir į juos reaguoti.

„Ryškiausi ženklai – jei žmogus labai aiškiai ir konkrečiai įvardija: „aš nenoriu gyventi“, „aš planuoju nusižudyti“. Mes matom, kad jis pasiruošęs tai įgyvendinti ir turi priemones tam, tai labai didelis pavojaus ženklas, kur nedelsiant reikėtų kreiptis pagalbos.

Ženklai dažnai gali būti ir netiesioginiai. „Aš pavargau“, „aš noriu nepabusti iš miego“, „man viskas pabodo“. Galbūt pradėjo impulsyviai grąžinti skolas, su visais atsisveikinti, atsiprašyti už kažką. Be abejo, jei pažįstam žmogų, mes jį labiau įvertinam, gal jis liūdnesnis, labiau paniręs į save, nelinkęs bendrauti.

REKLAMA

Tačiau, aišku, būna ir tokių liūdnų atvejų, kai net negalim įtarti tų dalykų. Jeigu mums kyla įtarimas, jeigu mums kyla jausmas – paklauskim, nebijokim, tiesiog paklauskim, ar yra tokių minčių, ar kyla noras negyventi, kažką su savim pasidaryti. Ir nebijokim išgirsti atsakymo“, – sako psichiatras ir priduria, kad pirmiausia žmogų reikėtų išklausyti, o tada pasiūlyti ir tolimesnę pagalbą.

Vienatvė

Stebuklingos piliulės nuo depresijos nėra

E. Dlugauskas nurodo, kad gydytojai depresiją mato kaip bio-psicho-socialinį reiškinį. Tai reiškia, kad yra visas kamuolys priežasčių, galinčių sukelti depresiją:

„Biologinės priežastys – neuromediatoriai trūkumas nervų ląstelėse, sinapsėse. Jų trūksta dėl genetinių priežasčių, galbūt organizmo išsekimo, hormonų sutrikimų, sunkių ligų. Psichologinės priežastys – žmogus yra reiklus sau, graužia save, taip pat netektys, auklėjimas irgi turi įtakos. Mes kalbame ir apie socialinius reiškinius – piktnaudžiavimas alkoholiu, sudėtingos situacijos, išgyvenimai.“

Ne vienas susimąsto – ar įmanoma pagydyti depresiją? Psichiatras sako, kad taip, tačiau reikia rūpintis visomis grandimis – ir biologinėmis, ir psichologinėmis, ir socialinėmis. Tam padėti gali tokie dalykai kaip kompleksinis gydymas, psichoterapijos, ryškus socialinių darbuotojų indėlis.

Tačiau specialistas pabrėžia, kad nėra jokios stebuklingos piliulės, leidžiančios depresiją išgydyti per dieną. Tai gali užtrukti ir kelerius metus, tad svarbiausia čia yra kantrybė, atkaklumas ir pasiryžimas.

REKLAMA

Taip pat E. Dlugauskas paneigia ir dar vieną gajų mitą, kuris yra susijęs su antidepresantų, skirtų gydyti depresiją, vartojimu:

„Prie antidepresantų nepriprantama. Dažnai yra tokie sakiniai, kad žmogus tampa daržove, zombiu. Jeigu mes kalbam apie antidepresantus, tokie pokyčiai nevyksta, nesikeičia žmogaus asmenybė, prie tų vaistų nepriprantama.“

Svarbu ieškoti pagalbos

Psichiatras pastebi ir dar vieną problemą – žmonių baimę kreiptis pagalbos į specialistus. Vis dar vyrauja požiūris, kad „aš ne psichas“, o kartais baimė susijusi ir su tuo, kad kai kurių specialybių atstovai, pavyzdžiui, advokatai dėl ligos vėliau sulaukia tam tikrų apribojimų ir nebegali dirbti.

Taip pat kartais žmonės pasimeta ir nežino, į ką turėtų kreiptis – psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą. E. Dlugauskas sako, kad svarbiausia apskritai kreiptis pagalbos ir paaiškina, kuo gi skiriasi šie specialistai.

„Psichiatras yra gydytojas, turintis medicininį išsilavinimą ir gali teikti pagalbą medikamentais ir kitais medicininiais būdais. Baigęs papildomus pasiruošimo kursus, jis gali padėti ir psichoterapine pagalba.

Psichoterapeutai yra tie gydytojai, kurie dar papildomai mokėsi, kaip būtų galima pagydyti žmogų žodžiais. Tai yra gydymas bendravimu. Psichologas turi humanitarinį išsilavinimą ir konsultuoja pacientus esant kažkokiomis psichologinėmis problemomis.

Nuo ko pradėti? Atsakymas būtų toks, kad pradėkim, kreipkimės pagalbos. Tokio paprasto atsakymo, vienintelio recepto, ko reikia konkrečiam žmogui, kad esant blogai nuotaikai, visada kreipkitės į psichoterapeutą, nėra“, – sako specialistas.

REKLAMA

Ruduo

Didinti atsparumą depresijai

Psichiatras akcentuoja, kad, norint išvengti depresijos, labai svarbu stiprinti save ir didinti viso organizmo atsparumą šiai ligai.

„Stiprinkim savo kūną – dienos režimas, sveika mityba, fizinis aktyvumas, geras miegas. Keistai skamba, bet visa tai taip pat padeda didinti atsparumą nesusirgti depresija, apskritai bet kuria psichikos liga. Negarantuoja, bet labai ženkliai padidina atsparumą.

Pasirūpinkim savo psichologine higiena. Galbūt padėtų psichoterapeutas, galbūt susimąstymas, įsigilinimas į savo asmeninius poreikius. Taip pat pasirūpinkime, kokie mes esame žmonės ir kas mums patinka, kas mus stiprina, kas teikia malonumą – pažinkim save ir išnaudokim šitą dalį.

Jeigu taip atsitiko, kad mes pajautėm kažkokius simptomus – kreipkimės pagalbos, nedelskim, nes tai laikui bėgant tik gali pabloginti būseną“, – tikina specialistas.


Rašyti komentarą...
L
Lu
2020-10-03 15:41:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
laimei emet vystit ko dar nebuvo atrasta vaistinese
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų