Klaipėdietė išliejo pyktį ant lauko prekeivių: „Ar galima taip „tručyti“ žmones?“

Į redakciją kreipėsi klaipėdietė Svetlana, ne vieną kartą iš laikinųjų įrenginių prie gatvių, kuriuose parduodami vaisiai ir daržovės, parsinešusi papuvusių vaisių. Ji klausia: „Ar galima taip „tručyti“ žmones?“ Be to, žmonės pastebi, kad kartais vaisiais prekiaujama netinkamoje vietoje, kur iš visų pusių sklinda dulkės. 

Ūkininkų produkcija (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjo Virgilijaus Liepinio teigimu, kokybės neatitinkantys vaisiai jokiu būdu negali būti parduodami, jie privalo būti išmetami. Juos reikia atnešti pardavėjui, šis privalo grąžinti pinigus. Tą patį sako ir pardavėjų atstovai.

„Lauko „lariokuose“ pardavinėjamos papuvusios daržovės po 30 centų. Ateina senutės, juos perka, nes pigiai, ir „tručijasi“. Kodėl pardavėjai jų neišmeta, ne veltui atiduoda? Už didelį mangą ar granatą reikia mokėti net iki 50 centų. Tokių kainų jie, žinoma, niekur nebūna užsirašę. Prekybininkai papuvusius vaisus atideda į dėžutes šalia savęs. Prieini, paklausi, kiek kainuoja, iš karto sako – 30 centų. Visus papuvusius produktus, kurių apskritai negalima parduoti už jokius pinigus, jie parduoda po 30 ar 50 centų. Pati pirkau tris granatus mokėdama po 50 centų. Parėjau namo, perpjoviau, o jie viduje pajuodavę. Visus tris turėjau išmesti“, – kalbėjo moteris.

REKLAMA

Paklausta, kur ji nusipirko tų papuvusių vaisių, atsakė, kad jie parduodami visur. Moteris įsitikinusi, kad lauko prekeiviai gali elgtis kaip nori, nes jų niekas nekontroliuoja.

Pastebėjęs pažeidimus pirkėjas turėtų iš karto skambinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiuo atveju nepadės. Šios tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė teigia, kad už maisto produktų rinkos priežiūrą yra atsakinga tik Maisto ir veterinarijos tarnyba. „Mes nesame kompetentingi, tai ne mūsų sritis. Nebent tai būtų kokia nors klaidinanti reklama“, – teigė ji.

Kontroliuojami visi

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjas V. Liepinis teigia, kad tarnyba kontroliuoja lauko prekybos atstovus: ir tuos, kurie prekiauja prie prekybos centrų, ir tuos, kurie turguje, ir tuos, kurie laikinuose įrenginiuose prie gatvių, žmonių vadinamuose „lariokuose“ ar kioskuose. Visiems prekiautojams, taip pat ir lauko prekyba užsiimantiems, galioja tokios pačios taisyklės.

Vykdomi planiniai patikrinimai, kurių metu žiūrima, ar jie turi leidimus prekiauti, ar parduodamų produktų kokybė atitinka reikalavimus. Vykstama tikrinti ir gavus skundų iš žmonių. Pasak tarnybos atstovo, skundų nėra labai daug, bet pasitaiko.

„Gavę skundą vykstame tikrinti. Žmogus supuvusių daržovių nusiperka vieną dieną, mūsų atstovai nuvažiuoja tikrinti jau kitą ir pažeidimų nenustato. Prekybos supuvusiais vaisiais ar daržovėmis už mažesnę kainą nesame užfiksavę, bet kontrolė atliekama nuolatos. Nors karantinas jau atšauktas, tačiau rekomendacijos liko. Griežtai nereikalaujama dėvėti kaukių, tačiau žmonės rinkdamiesi vaisius ar daržoves neturėtų jų čiupinėti rankomis be pirštinių ar maišelių. Jie patys turėtų apie tai pagalvoti ir pasisaugoti“, – kalbėjo tarnybos atstovas.

Pasak V. Liepinio, tikrinamos ir laikymo, ir prekybos sąlygos, ir dokumentai, iš kur vaisiai yra atgabenti.

Baudos nėra didelės. Pirmą kartą pagautas parduodantis nekokybiškus vaisius pardavėjas gali būti tik įspėtas.

Jeigu jis nebuvo baustas per visus metus ir nusižengė pirmą kartą, jam skiriama pusė minimalios baudos – apie 15 eurų.

Prekiautojai nesuinteresuoti apgauti

Paprastai leidimą prekiauti išsiima asmuo, dirbantis su individualios veiklos pažyma, ir samdo pardavėjas.

„Uždarykite tuos kioskus ir neleiskite mums prekiauti, nes vienai poniai jie nepatinka. Jums skambins tūkstančiai žmonių ir skųsis, kad parduotuvėse jie turi mokėti dvigubai brangiau, kai kurių prekių apskritai negali nusipirkti, turi važiuoti į turgų. Visada būna nepatenkintų žmonių, kad ir kaip stengtumeisi dirbti.

Į avokado ar granato vidų neįlįsi, nežinai, kas jo viduje. Labai dažnai perkant būna loterija. Ir man pačiam teko nusipirkti ir išmesti. 

Braškės – kitas dalykas, iš karto matyti, kad yra patižusios. Mes tokie patys žmonės kaip ir visi, galime ir suklysti. Visoms pardavėjoms yra pasakyta, kad jeigu žmogus skundžiasi, turime arba pakeisti vaisus, arba atiduoti pinigus ir atsiprašyti. Bet yra piktų žmonių, kurie įsivaizduoja, kad jiems specialiai įkišo blogus vaisius.

Mes tuo jokiu būdu nesame suinteresuoti. Žmonės tuojau skundžiasi Maisto ir veterinarijos tarnybai, o kai ji atvažiuoja, mums sustoja darbas, stresas, prasideda patikrinimas, skiriamos baudos.

Aš nesuinteresuotas, pardavėjos irgi to visko bijo. Dabar sezonas, žmonių daug ir visada atsiranda tokių, kuriems nieko neįrodysi. Jie nusiteikę agresyviai ir mano, kad mes specialiai įkišome, norėdami apgauti“, – aiškino kelias prekybos vietas turintis Romanas Savinovas.

Jis sakė, kad jokie karteliniai susitarimai pardavinėti papuvusius vaisius po 30 centų negalimi, nes pardavėjai nuolatos tikrinami ir jokio suinteresuotumo nėra.

Paklaustas, kokie vaisiai, uogos ar daržovės parduodami pigiau, pašnekovas sakė, kad braškės.

 „Dabar braškių metas. Kartais būna jos šviežios, bet ūkininkas jas surinko per lietų, tad šlapokos. Jas parduodame pigiau, bet žmones įspėjame, kad jos šlapokos. Kam reikia uogienei, labai jas perka. Skirtingi žmonės skirtingai vertina kokybę.“

R. Savinovas tvirtino, kad uogų, pavyzdžiui, braškių realizacijos laikas skaičiuojamas valandomis. „Vasarą, kai karšta, stengiamės pirkti po nedaug ir dažniau. Parduotuvės taip aktyviai braškėmis neprekiauja kaip mes. Šiuo metu labiausiai perkamos braškės ir jau prasidėjo trešnės. O bananai – tokia prekė, kuri perkama visus metus“, – sakė pokalbininkas.

Kodėl perka papuvusius?

„Bet ir žmonės įdomiai elgiasi – kodėl jie perka supuvusius vaisius?“ – klausia Maisto ir veterinarijos tarnybos patarėjas. Tačiau iš išorės nematyti, jog, pavyzdžiui, avokadai ar granatai yra supuvę. Tai žmogus pastebi tik parėjęs namo. Lygiai taip pat ir pardavėjas, galimas daiktas, net nežino, kad prekiauja papuvusiais vaisiais.

Paklaustas, ar gali būti, kad pardavėjas pats nusprendžia šiek tiek prisidurti prie atlyginimo labai pigiai pensininkams parduodamas papuvusius vaisius, V. Liepinis atsakė: „Žinoma, jeigu iš išorės dar vaisiai nieko sau atrodo, prie kiekvieno pardavėjo nepastovėsi. Tačiau pirkėjui turėtų kilti įtarimas, kodėl taip pigiai parduodama, gal kažkas ne taip.

Jeigu jau nusipirko nekokybiškų vaisių, pirmiausia pirkėjas turi nueiti pas tą pardavėją, atiduoti prekę ir pareikalauti grąžinti pinigus. Pardavėjas privalo tai padaryti. 

Jeigu nepavyksta susitarti, tada turi skambinti mums. Bet žmonės neretai neina pas pardavėją, tuojau skambina mums. Mes tada vykstame į vietą.“

V. Liepinio teigimu, vaisių ir daržovių kokybei įtakos turi šiltesni orai. Versijos, kad, pasibaigus karantinui, buvo ištraukti iš sandėlių ilgai laikyti vaisiai ir daržovės ir pardavinėjami jau papuvę, jis nepatvirtino. Anot jo, tai tokie produktai, kurie negali būti laikomi ilgai.

Vieta – Savivaldybės reikalas

„Jeigu prekiaujama prie žvyrkelio, daržovės ir vaisiai apdulka, jeigu visai šalia gatvės, aplinkos tarša galima.

Prekiautojas vaisiais ir daržovėmis turi užtikrinti, kad parduodamas maisto produktas nebūtų sugadintas nei aplinkos taršos, nei būtų žmonių nučiupinėtas. Už tai yra atsakingas pats pardavėjas. 

Jeigu lyja lietus, vaisiai turi būti uždengti. Vieni prekeiviai yra įsirengę palapines, kiti stogelius pasidarę. Maisto produktai turi būti apsaugoti nuo aplinkos taršos. Yra nemažai reikalavimų, kurių turi laikytis pardavėjai“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas V. Liepinis.

„Mes esame patvirtinę vietas, kuriose galima prekiauti vaisiais ir daržovėmis, t. y. pasistatyti tuos vadinamuosius maisto kioskelius. Mes jiems tuos laikinus įrenginius ir nupirkome, kad būtų ir gražu, ir prekiautojams patogu. Žinoma, norėjome visas prekybos vietas jais aprūpinti, bet neužteko pinigėlių“, – kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir leidimų skyriaus vedėja Jolanta Uptienė.

„Visos prekybos vietos mūsų žemėlapyje yra sužymėtos tiksliai pagal savo koordinates. Bet yra tokių pardavėjų, kurie, turėdami leidimą, įsigudrina stovėti panašioje, bet ne toje vietoje – ten, kur jam yra patogiau, kur daugiau žmonių praeina. Tai kontroliuoja Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Jo specialistai turi mūsų žemėlapius ir žiūri, ar kioskelis stovi tikrai toje vietoje“, – aiškino J. Uptienė.

Pasak jos, vietos nesilaikymo problemų buvo iškilę Smiltynėje, bet ne dėl vaisių ir daržovių pardavėjų. Savivaldybės atstovės teigimu, kad jais būtų prekiaujama kitose vietose, tokių skundų nebuvo gauta.

„Jeigu šalia jiems paskirtos vietos vyksta remonto darbai, jie patys turėtų kreiptis į Savivaldybę. Mes žiūrėsime, ar tokią vietą reikia panaikinti ir pan. Bet tokių signalų nebuvau dar niekada gavusi“, – sakė ji.

Kontroliuoja Viešosios tvarkos skyrius

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis antrino, kad skundų negauta, išskyrus Smiltynės atvejį, kai žmonės prekiavo ne nurodytose vietose ir neturėdami leidimo pardavinėjo ledus. Ten buvo atlikti patikrinimai, asmenys nubausti administracine tvarka. Mieste tokių problemų nekilo.

„Mieste mes šiuo metu daugiau dėmesio skyrėme terasose vykstančiai prekybai. Gavę signalą iš jūsų, patikrinsime, ar prekeiviai vaisiais ir daržovėmis stovi jiems skirtose vietose ir ar turi leidimus prekiauti viešose vietose. Bet net jeigu ir šalia vyksta statybos, dulka, o pardavėjas stovi savo vietoje, mes nieko jam padaryti negalime.

Jeigu žmonės mato, kad prekiaujama neleistinoje vietoje, visada gali mus pranešti, patikrinsime. Bet mes kontroliuojame tik tai, ar laikomasi prekybos taisyklių.

Jeigu prekiaujama sugedusiais vaisiais, tai jau ne mūsų, o Maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija“, – aiškino S. Valiulis.

Tarp Lietuvos administracinių nusižengimų kodekse numatytų prekybos viešose vietose pažeidimų yra ir leidimo neturėjimas, ir prekiavimas ne vietoje, ir kt. Už tų taisyklių pažeidimą skiriama bauda nuo 16 iki 30 eurų, o pirmą kartą – tik 8 eurų bauda. Jeigu taisyklės pažeidžiamos pakartotinai, gresia bauda nuo 30 iki 80 eurų. Pasak S. Valiulio, paprastai, gavę 8 eurų baudą, žmonės susitvarko.

„Žinau tik vieną vietą, kur šalia yra statybvietės, tai tas kioskas uždarytas, nes neįmanoma dirbti. Jis šiais metais net nebuvo atidarytas“, – sakė R. Savinovas.

Teksto autorė: Dalia Bikauskaitė.


Rašyti komentarą...
A
Augustė
2020-07-10 08:24:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kad prekyboss centruose papuvusių vaisių pilna, tai jau čia nieko tokio
Atsakyti
-1

X
XXL
2020-07-09 22:42:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
o parduotuvėse galima prekiauti papuvusiais vaisiais ir daržovėmis ?
Atsakyti
0

A
As
2020-07-10 00:16:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Paprasykit kad pardavejei primoketu,bet vistiek bus beda
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (19)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų