Karantino metu susiformavęs įprotis nešioti kaukę šiemet gali padėti pavasarinių alergijų varginamiems žmonėms.

Gyventojai atrado, kad nuo žiedadulkių apsaugo kaukės

Gyventojai atrado, kad nuo žiedadulkių apsaugo kaukės

BENU vaistininkai pastebi, kad kaukes aktyviau pradėjo pirkti žmonės, kuriems šiuo laikotarpiu pasireiškia šienligė. Pasak vaistininkės Ingos Norkienės, kaukės gali sulaikyti žiedadulkes, kad jos nepatektų į kvėpavimo takus, ir taip sušvelninti alergijos simptomus. Tad nors jau leidžiama lauke kaukių nedėvėti, vaistininkė alergiškiems žmonėms pataria jų augalų žydėjimo metu nenusiimti. O psichologė Alina Martinkutė-Vorobej analizuoja, kodėl iki koronaviruso kaukės tarp lietuvių nebuvo paplitusios.

Sezoninė alergija žiedadulkėms, dar vadinama šienlige, kamuoja vis daugiau žmonių. Dėl buvimo labiau užterštame ore, šienligei mažiau atsparūs miestų gyventojai. Ši alergija priskiriama įkvepiamųjų alergijų tipui, kai organizmo reakciją sukelia tam tikros įkvepiamos medžiagos – medžių, gėlių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Dėl šiltėjančio klimato, sezoninė alergija kamuoja ilgesnį laikotarpį – ji gali tęstis nuo pavasario iki rudens, rašoma pranešime spaudai.

REKLAMA

„Dažnai šienligės varginamas žmogus yra alergiškas kelių skirtingų augalų žiedadulkėms, todėl nemalonūs alergijos simptomai gali varginti iš tiesų ilgą laiką – tol, kol žydi augalai. Alerginė organizmo reakcija pasireiškia, kai ore sklandančios žiedadulkės patenka į kvėpavimo takus, nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinės, kontaktuoja su oda“, – pasakoja vaistininkė I. Norkienė.

Sezoninė alergija gali pasireikšti: Nosies užgulimu; Vandeningomis išskyromis iš nosies; Čiauduliu; Akių perštėjimu ir ašarojimu; Sausu kosuliu; Dusuliu; Bėrimais.

„Į alergiją nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Negydoma alergija gali ilgainiui sukelti bronchinę astmą, alerginį rinitą, rinokonjunktyvitą, o į virškinamąjį traktą patekusios žiedadulkės gali sukelti pykinimą, vėmimą, ūmius pilvo skausmus“, – galimas pasekmes vardija vaistininkė.

Alergiški žmonės atrado būdą saugotis žiedadulkių

Kone du mėnesius kaukes priversti nešioti žmonės pastebėjo, kad jos saugo ne tik nuo koronaviruso plitimo, bet ir gali padėti palengvinti šienligės simptomus. Šiuo metu vaistinėse daugėja klientų, kurie nori įsigyti kaukių būtent dėl apsaugos nuo žiedadulkių.

„Žiedadulkės yra kur kas stambesnės už virusus, todėl įvairių tipų kaukės gali efektyviai sulaikyti ore sklandančias žeidadulkes, kad jos nenusėstų ant nosies ir burnos gleivinės. Kadangi alerginė reakcija gali pasireikšti ir alergenui nusėdus ant akių gleivinės, rekomenduočiau lauke nešioti akinius nuo saulės. Kartu apsaugosite akis ir nuo neigiamo saulės UV spindulių poveikio“, – pataria I. Norkienė.

REKLAMA

Vaistininkė pastebi, kad iki pasaulinės COVID-19 pandemijos, medicininės kaukės Lietuvoje nebuvo itin populiarios. Nei sezoninių alergijų metu, nei peršalimo ligų epidemijų metu nebūdavo didelio jų pardavimo šuolio. Kodėl anksčiau lietuviai nesisaugojo kaukėmis, analizuoja psichologė Alina Martinkutė-Vorobej.

Visuotinis įprotis mažina individualią gėdą nešioti kaukę

Pasak psichologės, įprasti prie kaukių gyventojams padėjo visuomenėje įsivyravusi pozityvi nuostata kaukių dėvėjimo atžvilgiu. Kaip pažymi specialistė, tiek individą, tiek visą visuomenę veikia tai, kokios nuostatos yra paplitusios aplinkoje. Vyraujančius įsitikinimus žmogus priima lengvai kaip savo, taip patenkindamas poreikį prisitaikyti bendruomenėje, jaustis priimtu ir reikalingu. 

„Reikia suprasti, kad mūsų elgsena neatsiranda vakuume. Mūsų veiksmus iš esmės maitina mūsų turimos nuostatos. Nuostatos veikia elgesį, elgesys turi pasekmes. Kalbant apie kaukes, verta prisiminti, kad ne iš karto žmonės geranoriškai reagavo į pasiūlymus dėvėti kaukes. Natūralu, juk žmonės instinktyviai priešinasi tam, kas nepažįstama ar neįprasta. Taip pat verta nepamiršti, kad mes, lietuviai, dėl netolimos istorinės praeities turime susiformavę gana negatyvų santykį su autoritetais valdžioje: mes jais esame linkę nepasitikėti, priešintis jų reikalavimams, įtariai vertinti jų veiklą“, – pirminę visuomenės reakciją į kaukių dėvėjimą primena A. Martinkutė-Vorobej.

Karantinui įsibėgėjant, visuomenės nuostatos keitėsi – keitėsi ir individualus elgesys.

„Pradėjo daugėti duomenų, kad kaukių dėvėjimas apsaugo kitus žmones. Pirminė instinktyvi reakcija priešintis autoritetui ar naujovėms prislopo, ir mes ėmėme racionaliai sverti argumentus. Vienas iš argumentų „už“ buvo akivaizdus: nedėdamas daug pastangų, tu gali realiai apsaugoti didelę dalį žmonių, taip pat ir artimų, nuo rizikos. O mes, žmonės, juk mėgstame jaustis darantys gera“, – pastebi psichologė.

REKLAMA

Ne mažiau svarbu ir tai, kad kaukių dėvėjimas per šį laikotarpį tapo savotišku įpročiu. O įpročiai leidžia įprastus dalykus daryti iš inercijos – be didelių pastangų. A. Martinkutė-Vorobej atkreipia dėmesį, kad didelė dalis žmonių vis dar vaikšto su kaukėmis, nors tokios prievolės jau nebėra. 

„Buvo atrasti papildomi kaukių dėvėjimo privalumai – dabar galima jas dėvėti kaip aprangos detalę ir taip išreikšti save. Kai saugumo poreikis yra patenkintas, galima pagalvoti ir apie saviraišką“, – sako psichologė.

Būtent tokios susiformavusios nuostatos ir įpročiai gali apskritai pakeisti žmonių požiūrį į kaukes, o kartu paskatinti jas dėvėti ne tik COVID-19, bet ir kitų ligų grėsmės akivaizdoje. Juk kaukė taip pat puiki prevencijos priemonė gripo plitimui mažinti, gali pagerinti šienligės varginamų žmonių savijautą. Tokią elgseną, anot A. Martinkutės-Vorobej, padėtų įtvirtinti keli esminiai principai.

„Kaukių dėvėjimas, kaip ir kita pageidautina elgsena, gali būti įtvirtintas ir palaikomas per visuotinai priimtinas nuostatas ir vertybes, taip apeliuojant į asmens norą jaustis bendruomenės dalimi; per sukurtas tvarkas ir sankcijas; per elgesio modeliavimą, taip motyvuojant žmones rinktis tai, ką renkasi jiems patrauklūs ar svarbūs bendruomenės nariai. Taigi tam, kad žmonės jaustųsi saugūs vienaip ar kitaip elgtis ir nebijotų būti išjuokti ar sugėdinti, labai svarbu įvairiais būdais palaikyti pozityvią nuostatą tam tikros elgsenos atžvilgiu. Šiuo atveju – kaukių dėvėjimo“, – apibendrina psichologė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Tėvai su vaikais (Fotobankas)
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pratęsė mokinių, kurie mokslus tęs toje pačioje ugdymo ar mokymo įstaigoje ir kurių sveikata nuo paskutinio patikrinimo nepasikeitė, ...
Urtė Builytė (nuotr. Fotodiena.lt/Roko Lukoševičiaus)
Būsimąją kraujagyslių chirurgę Urtę Builytę daug kas prisimena kaip tą jaunąją gydytoją, kuriai kartu su kitais medikais stojus į pirmas gretas ginant sveikatos ...
Mėlynės  (nuotr. Shutterstock.com)
Sakoma, kad mėlynes patartina vartoti gerai prinokusias, šviežias, džiovintas arba sušaldytas, trintas. Termiškai apdorotose uogose žūsta dalis vitaminų ir kitų medžiagų, ...
Žolelės (Nuotr. valstietis.lt)
„Ruošk roges vasarą“, – sako liaudies išmintis. Šią tiesą primena ir žolininkai, raginantys skubėti į laukus, pievas ar daržą rinkti vaistažolių, kurios sustiprins organizmą, ...
Vyras ligoninėje (nuotr. Shutterstock.com)
Tyrimai parodė, kad vyrai dažniau sirgo koronavirusu. Kodėl? Gali būti, kad daugiau vyrų rūko nei moterų, o virusas veikia plaučius. Tačiau kiti tyrimai rodo, kad vyrai, ypač ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų