alergija

Nuo nudegimų saulėje iki skaudžių vabzdžių įgėlimų arba traumų – kad ir koks malonus būtų poilsio laikas vasarą gamtoje, medikai ragina nepamiršti saugumo taisyklių ir pirmosios pagalbos patarimų, kaip sau padėti.  Kaip apsisaugoti nuo nemalonių atostogų pasekmių, plačiau papasakojo VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas dr. Tadas Raudonis.

Per pastaruosius dešimtmečius ne tik padidėjo alerginių susirgimų skaičius, bet ir pasikeitė jų gydymas. Jei anksčiau vaistinių preparatų pasirinkimas buvo ribotas ir buvo siūlomi tik vaistai su gana varginančiais šalutiniais poveikiais (pavyzdžiui, slopinimu bei mieguistumu), šiandien jau turime kur kas modernesnių ir saugesnių pasirinkimų. Svarbu pabrėžti, kad antihistamininius vaistinius preparatus reikėtų rinktis ne tik pagal kainą ir pagal taikomas akcijas, bet ir pagal saugumą.

Niežulys, paraudimas ar nedidelis patinimas po vabzdžio įkandimo vasarą – įprasta ir dažniausiai nepavojinga organizmo reakcija. Tačiau po bitės, širšės ar kito vabzdžio įgėlimo savijauta kartais gali pablogėti labai greitai. Staigus silpnumas, šaltas prakaitas, dusulys ar gerklės tinimas jau gali signalizuoti apie pavojų gyvybei – ir tuomet itin svarbus tampa laikas.

Nuotaka šventė „tobulą“ vestuvių dieną, tačiau po kelių valandų atsidūrė skubios pagalbos centre. Natalie Goodrich papasakojo, kad netikėtai prasidėjusi alerginė reakcija vos nesugadino vienos svarbiausių jos gyvenimo dienų, rašė People. Staiga pablogėjo savijauta 2026 m. liepos 19-ąją 26-erių Natalie Goodrich ruošėsi ištekėti už savo mylimojo Joel Goodrich.

Kai australė Myfanwy Webb prisimena savo gimtadienio šventę prieš penkerius metus, ją apima gailestis – ji mano, kad tuomet buvo praleista galimybė išgelbėti jos sūnaus gyvybę. Jau tada medikai įtarė alergiją mėsai, tačiau manė, kad staigus sveikatos pablogėjimas yra sukeltas astmos. Praėjus vos daugiau nei metams, 2022-aisiais, jų sūnus mirė suvalgęs jautienos dešrelę.

Vos išėjus į lauką šiuo metų laiku sunku nepastebėti ore skraindančių bei visus paviršius dengiančių žiedadulkių. Joms alergiški žmonės gali jausti įvairius nemalonius simptomus – čiaudulį, akių perštėjimą, nosies užgulimą, kosulį ar bendrą nuovargį. Lietuvoje šylant orams ir intensyvėjant augalų žydėjimui, žiedadulkių koncentracija aplinkoje sparčiai kyla, o jautresniems žmonėms rekomenduojama daugiau dėmesio skirti savo savijautai ir stebėti aplinkos rodiklius.

Išėjus iš namų sunku nepastebėti, kiek daug žiedadulkių šiuo metu yra aplink mus. Žiedadulkės gali turėti neigiamos įtakos alergiškų asmenų sveikatai ir savijautai, todėl specialistai primena, kaip jiems lengviau išgyventi šį laikotarpį. Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kokių rekomendacijų laikytis, kad sumažintumėte žiedadulkių poveikį sveikatai.

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba apie 26 proc. šalies gyventojų. Kaip atpažinti pavasarines alergijas? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja vaikų ir suaugusiųjų alergologė, klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė.

Alergijos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tampa vis didesne sveikatos problema. Higienos instituto duomenimis, maždaug trečdalis šalies gyventojų kenčia nuo kokios nors alergijos, o per pastaruosius 15 metų jų paplitimas šalyje išaugo 40 proc. Nors alergijas gydo alergologai, greitai patekti pas specialistą pavyksta ne visada. Dėl to žmonės, įtardami alergiją, dažnai bando gydytis patys nereceptiniais vaistais, o patarimo kreipiasi į vaistininkus ar šeimos gydytojus.

Pavasariui įsibėgėjant, sugrįžta ir sezoninių alergijų metas. Vaistinėse vis dažniau lankosi žmonės, besiskundžiantys nosies užgulimu, nuolatiniu čiauduliu ar ašarojančiomis akimis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad neretai sezoninė alerginė supainiojama su peršalimu, todėl pataria, kaip juos atskirti.

Yra žmonių, alergiškų žuviai. Tokių nėra daug, nes ir alerginės ligos sudaro vos 5–10 proc. visos mūsų visuomenės. „Lyg ir nedaug, bet alergologijos kabinete, jų netrūkstą, lankosi daug pacientų, varginamų alergijų maistui“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja alergologė klinikinė imunologė Jūratė Greičiuvienė, ne kartą gydžiusi ir pacientus, alergiškus žuviai bei jūros gėrybėms.

Daugeliui šaltis reiškia tik rausvus skruostus ar šerkšną ant blakstienų. Tačiau daliai žmonių pakanka kelių minučių vėsesniame ore, kad oda pradėtų niežėti, rausti, tinti ir pasidengtų pūkšlėmis. Atrodo tarsi staigi alerginė reakcija, nors aplink – tik oras. Tai vadinama alergija šalčiui, arba šalčio dilgėline – viena įdomiausių ir paradoksaliausių alergijos formų, kai organizmas reaguoja ne į medžiagą, o į fizikinį veiksnį.

Pastarąją savaitę viešojoje erdvėje dėmesį patraukė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės pasisakymas apie jos patiriamą neigiamą organizmo reakciją į smilkalus, po to, kai mišių metu Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kai visi kiti stojosi ir žegnojosi, ji liko sėdėti.  Kaip jau anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pati premjerė žurnalistams teigė nesistojusi su visais tikinčiaisiais, nes netoleruoja smilkalų kvapo.

Medikai konstatuoja, kad gyvenant „sterilesniame“ pasaulyje ir susiduriant su įvairiais aplinkos dirgikliais vis daugiau žmonių susiduria su alergijomis. Jei vienos jų pasireiškia lengvais bėrimais, kitiems ūmi alerginė reakcija gali kainuoti ir gyvybę.

Dulkių erkutės – plika akimi beveik nepastebimi gyviai, tačiau jų poveikį kasdien jaučia tūkstančiai žmonių. Nuolatinė sloga, kvėpavimo takų dirginimas ar užsitęsusi alergija dažnai slepia ne peršalimą, o šiuos mikroskopinius patalpų „gyventojus“. Kaip jos atsiranda namuose, kodėl ypač mėgsta mūsų lovas ir kaip jų atsikratyti, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė, Užkrečiamųjų ligų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygaitienė.

Gydytojai konstatuoja – pasaulyje sparčiai daugėja alerginėmis ligomis sergančių žmonių. Pasak jų, tam įtakos turi ne tik gerėjanti diagnostika, bet ir besikeičiančios aplinkos sąlygos, perdėm sterilus gyvenimas. Kaip pasakojo LSMU Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Brigita Gradauskienė, kalbant apie sparčiai augantį alerginių ligų skaičių prieš ne vieną dešimtmetį ji girdėjo dar studijuodama.

Šimtams amerikiečių po erkių įkandimo pasireiškė alergija raudonai mėsai. „The New York Times“ straipsnyje rašo apie tai, kaip gyvena Marthas-Vineyard sala šiaurės rytų JAV, kur erkių įkandimas sukelia alergiją mėsai. Nors dažniausiai pasitaiko būtent JAV gyventojams, ši erkių sukelta alergija palaipsniui plinta po visą pasaulį, rašoma „Meduza“. Marthas-Vinyard – sala, į kurią turistai atvyksta dėl gamtos ir puikios vietinės virtuvės.

Itin pavojinga alerginė reakcija – anafilaksija gali ištikti bet kurį: vaiką, suaugusįjį, netgi tą žmogų, kuris iki tol visai nesusidūrė su alergijomis. Kai kada ši grėsminga būklė žmogaus gyvybę gali pasiglemžti vos per 5–15 minučių. Kaip atpažinti anafilaksiją ir padėti kitam? Plačiau apie anafilaksiją papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja vaikų alergologe prof. dr. Odilija Rudzevičienė.

Susidūrusiems su pelėsiu vargu ar reikia aiškinti, koks tai nemalonus ir sunkiai išnaikinamas dalykas. Ne mažiau nerimo gyventojams kelia tai, ar šis grybas nekelia pavojaus sveikatai. Vis dėlto gydytojai ramina, kad alergijos pelėsiui sukelti simptomai gali pasireikšti itin retais atvejais. Savo nerimu su naujienų portalu tv3.lt pasidalinusi vilnietė Rūta (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, red. past.

Vasara dauguma mėgaujasi atostogomis ir kelionėmis į svečias šalis, kuriose dažniausiai paragaujama (ar net padauginama) neįprasto maisto, gėrimų, vaisių. Patiekalai, pagaminti iš omarų, krevečių, midijų ar kalmarų, aštuonkojo ar jūros dumblių – tikrai ne kasdienybė lietuvių mityboje.  Dažnas pasakys: skanu ir sveika. Tačiau nutinka ir taip, kad, net neįpusėjus patiekalo, ima niežėti lūpas, liežuvį, gomurį, ryklę. Gali ir deginti, net tinti, parausti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje primena apie itin pavojingą sveikatos būklę, kuri gali ištikti netikėtai. Liepos 8-ąją buvo minima Tarptautinė alergijos diena, kurios šių metų tema – anafilaksinis šokas. Tai – pavojingiausia alerginės reakcijos forma, galinti kelti grėsmę gyvybei.

Žmonėms vartojant vis daugiau vaistų, medikams tenka dažniau gydyti ligonius nuo jų sukeltų alerginių reakcijų, tarp kurių ir itin pavojingas, mirtimi galintis pasibaigti anafilaksinis šokas. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai. Kartais žmonės įtaria, kad vaistas sukėlė alergiją, bet pas alergologą išsitirti neskuba. O be reikalo – prireikus operacijos, jei kils neaiškumų dėl alergijų vaistams, operacija gali būti net atšaukta.

Įvairūs valikliai, skalbimo priemonės, indų plovikliai – tik dalis buitinės chemijos, kasdien naudojamos daugelio namuose. Tačiau specialistai įspėja – kai kurios juose esančios medžiagos gali sukelti nemalonias reakcijas. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Aplinkos apsaugos agentūra, svarbu atminti, kad valikliuose ir kitose priemonėse yra potencialiai pavojingų medžiagų. Cheminės medžiagos gali sukelti alergijas ir ne tik Daugelyje priemonių yra paviršinio aktyvumo medžiagų.

Šiandien Lietuvą užplūdo svilinantis karštis – termometro stulpeliai kils net iki 31–36 laipsnių, pajūryje – 27–30 laipsnių. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja tokiomis dienomis labiau rūpintis savo sveikata, o vartojantiems kai kuriuos vaistus svarbu prisiminti, kad didėja odos reakcijų saulėje rizika. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įspėjimu apie galimas fototoksines ir fotoalergines reakcijas.

Atšilus orams šienligės tema tampa itin aktuali. Šienligė – tai alerginis susirgimas (alerginis rinitas ar rinokonjunktyvitas), sukeliamas žiedadulkių. Kadangi žiedadulkių ore daugiausiai randama būtent pavasarį, tai šienligės simptomai labiausiai suaktyvėja šiltuoju metų laiku. Būtina pabrėžti, kad šienligė nėra infekcija – tai imuninės sistemos reakcija į  aplinkoje cirkuliuojančius alergenus, t.y. augalų skleidžiamas žiedadulkes.

Kaip ir daugelis kitų moterų, 36 metų britė Lisa Dewey daugelį metų reguliariai ištisus metus darėsi gelinį manikiūrą. Tačiau pamačiusi, kaip atrodo nagai nuėmus lakavimą, ji pakraupo – nagai atrodė tragiškai. Iš pradžių Lisa manė, kad tai gali būti bakterinė infekcija, tačiau vėliau paaiškėjo, jog ji susidūrė su stipria alergine reakcija. L. Dewey pasakojo, kad dėl gelinio manikiūro patirtos žalos šiuo metu ji gali vos pajudinti rankas.

Įsibėgėjus pavasariui ir augalams pradėjus barstyti žiedadulkes, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai parengė rekomendacijas alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai.  „Alergiškiems žmonėms šiuo metų laiku ypač svarbu imtis priemonių, kurios padėtų sušvelninti alergijos simptomus.

Pavasaris – tai metas, kai bunda ne tik gamta, bet ir alergijos. Žydintys medžiai ir augalai į orą išleidžia milijonus žiedadulkių, kurios gali sukelti nemalonius simptomus: čiaudulį, akių perštėjimą, nosies užgulimą ar net kvėpavimo sutrikimus. Higienos instituto specialistai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi vertingais patarimais, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai.

Įsibėgėjus pavasariui vis dažniau žmonės skundžiasi peršalimo simptomais, tokiais kaip sloga ir perštinti gerklė. Šiuo metų laiku sunku atskirti, ar tai peršalimas, ar jau prasidėjusi sezoninė alergija. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pastebi, kad daugelis nustemba sužinoję, kad sezoninė alergija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje – net ir tiems, kurie niekada anksčiau su ja nesusidūrė.

Įsibėgėjus pavasariui vis dažniau žmonės skundžiasi peršalimo simptomais, tokiais kaip sloga ir perštinti gerklė. Šiuo metų laiku sunku atskirti, ar tai peršalimas, ar jau prasidėjusi sezoninė alergija. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pastebi, kad daugelis nustemba sužinoję, kad sezoninė alergija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje – net ir tiems, kurie niekada anksčiau su ja nesusidūrė.

Prasidėjo sodo ir daržų sezonas – pavasarinei saulei lepinant, skubame darbuotis lauke. Nors pavasarinė šiluma neretai būna apgaulinga, dažnai dirbame išsirengę, o dėl netaisyklingų pozicijų ar per didelio krūvio kenčia nugara, raumenys ir sąnariai. Pavasarinių negandų puokštę papildo ir žiedadulkės, kurioms dažnas yra alergiškas.

Pavasaris džiugina vis labiau ilgėjančiomis dienomis, maloniu oru, žaluma ir pražįstančiais augalais, tačiau neretai jis būna itin vėjuotas – vėjas nešioja žiedadulkes ne tik gamtoje, bet ir į nosį, akis ir plaučius. Ne veltui daugeliui šiltojo sezono pradžia siejasi su padažnėjusiais alerginiais ir kvėpavimo takų susirgimais. Visgi, tai nėra vieninteliai galimi susirgimai periodu, kuomet bunda gamta.

Vis dažniau danguje pasirodanti saulė ir pamažu aukštyn kylantis lauko termometro stulpelis praneša apie netrukus sužydėsiančią gamtą ir aktyvesnį laisvalaikį gryname ore. Tačiau ne visiems bundanti gamta asocijuojasi vien su geromis emocijomis. Kitiems ji primena apie sugrįžtančias alergijas ir su jomis susijusius negalavimus. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė atskleidžia, kaip pasiruošti pavasarinių alergijų sezonui ir palengvinti jų sukeliamus simptomus.

Prasidedant pavasariui verta pakalbėti apie alergini rinitą. Pasirodo, kad tai viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių ligų ir ja paprastai sergama visą gyvenimą.

Nors visi nekantriai laukiame pavasario, kartu su juo sugrįžta ir alergijų sezonas, kurį pasitinkame čiaudėdami ir varvančiomis nosimis. Specialistės papasakojo apie dažniausius pavasarinių alergijų tipus, atskleidė, kodėl alergiškų žiedadulkėms kasmet vis daugėja, patarė, kaip pasiruošti alergijų sezonui ir paneigė populiariausią mitą apie alergijas – įsitikinimą, kad niekam nesi alergiškas.

Pasaulyje per metus fiksuojama apie 90 milijonų naujų kontaktinio dermatito atvejų. Kontaktinis dermatitas – uždegiminė odos reakcija, kurią sukelia tiesioginis kontaktas su dirginančiomis ar alergizuojančiomis medžiagomis. Tai dažna odos problema, sukelianti nemalonų diskomfortą ir galinti sukelti rimtų komplikacijų. Ši liga yra viena dažniausių profesinių odos ligų. Europos tyrimai rodo, kad su kontaktine alergija susiduria apie 20 proc.

Žmonės, alergiški augalų žiedadulkėms, dažnai jau vasarį Lietuvoje pradeda jausti pirmuosius alerginės slogos požymius. Kenčiantys nuo šios alergijos, valgydami šviežius vaisius, riešutus ar daržoves gali patirti ir netikėtus simptomus, vadinamus kryžminėmis žiedadulkių ir maisto reakcijomis. Kas yra kryžminės reakcijos, kaip jas atpažinti ir valdyti, pasakoja alergologijos klinikos „Drauge“ gydytoja alergologė-klinikinė imunologė dr. Algirda Krisiukėnienė.

Katės maiše detektyvas Vilniuje. Siekis įsigyti keturkoją draugę vilnietei baigėsi ir ištuštėjusia pinigine, ir nuolatinėmis kelionėmis pas veterinarus. Moteris kaltina vieną Ignalinos kačių veisyklų jai esą pakišus sergančią katę.   Veislyno šeimininkė atkerta vilnietei pardavusi sveiką katę, gyvūnas esą galėjo užsikrėsti jau pas naują šeimininkę. Tiesa, veislyne ašarojančių katinų yra ir šiandien, Valstybinė ir maisto veterinarijos tarnyba panašu prieš gyvūnų ašaras – užsimerkė.

Plika akimi nematomų mažų gyvių kolonijos gali kaip reikiant komplikuoti dalies žmonių gyvenimą. Alergija namų dulkių erkutėms vargina tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Būtent vaikams tai yra alergenas – numeris vienas, sukeliantis tiek astmą, tiek alerginę slogą. Medikai perspėja, kad rudenį mūsų namuose didėja dulkių erkučių populiacija. Neseniai Australijos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad būtent šių erkučių populiacija vėlyvą rudenį, lyginant su vasara, padidėja net 2–3 kartus.

Nors ne pavasaris, o beveik rudens vidurys, padaugėjo alergijų. Antialerginių tablečių pardavimai vaistinėse, palyginti su praėjusiais metais, išaugo penktadaliu. Vaistų žmonės griebiasi, nes ašaroja, čiaudi, kosti, o kartais net dūsta. Dėl šių negalavimų kaltas, kaip sako gydytojai, drėgnuose, mažiau vėdinamuose namuose įsisiautėjęs pelėsis ir rudenį suaktyvėjusios patalynės erkutės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

25 metų Caroline Cray Quinn serga putliųjų ląstelių aktyvacijos sindromu, todėl jos ląstelės neteisingai atpažįsta tai kaip stiprius alergenus, dėl kurių jai tenka laikytis ribojančios dietos. Moteris, gyvenanti su sunkia alergija maistui, atskleidė, kad ji beveik sugeba tvarkyti intymų gyvenimą. Ji primygtinai reikalauja laikytis kelių griežtų taisyklių, kurių turi laikytis jos mylimieji, prieš pradėdami bučiuotis.

Britės baleto šokėjos, mirusios po sunkios alerginės reakcijos suvalgius sausainį su žemės riešutais, šeima paragino mokyklas imtis iniciatyvos, kad mokyklose ir kitose viešose vietose būtų prieinami adrenalino autoinjektoriai. Jos motina Angela mano, kad nors ši tragedija įvyko Jungtinėse Valstijose, ji lengvai galėjo nutikti ir Jungtinėje Karalystėje ar bet kurioje kitoje šalyje, nes į alergiją riešutams daug kur žiūrima nepakankamai rimtai, rašo dailymail.co.uk.

Įvairios alergijos vis dažniau kamuoja ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Ir tokių pacientų veterinarijos klinikos sulaukia daugiausia. Gyvūnai kenčia ne tik nuo alergijos maistui, žiedadulkėms ar smėliui, kartais kamuoja ir labai retos alergijos – metalinei maisto pakuotei. Ištirti, kam gyvūnas alergiškas, brangu, tad žmonės dažnai renkasi slopinti simptomus, o ne aiškintis priežastį.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos Violetos Radžiūnienės, šiemet per pastarąsias porą savaičių į ligoninę dėl gyvačių įkandimo kreipėsi net trys vaikai. Kiekvienų metų liepos 8 dieną minint Tarptautinę alergijos dieną siekiama atkreipti dėmesį į įvairias alergijas ir jų poveikį žmonių sveikatai.

Sergamumas alergijomis pasaulyje įgauna naują pagreitį, o ypač jautri ir dažna ši problema yra vaikystėje. Todėl gydytojai įspėja tėvus nebandyti vaikų auginti per daug steriliai, mat tai gali pridaryti tik didesnės bėdos. VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė priminė, kad alergija yra nenormali organizmo imuninės sistemos reakcija į vieną ar kitą išorės dirgiklį.

Vasarą skubame daugiau laiko leisti gamtoje, tačiau neišvengiamai susiduriame ir su joje gyvenančiais įvairiais gyviais. Susidūrimas su dalimi jų gali baigtis ir visai nemaloniai. Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasidalino, kaip reikėtų atpažinti įvairių vabzdžių įgėlimus ir kaip sau padėti.

Antihistaminiai arba plačiau visuomenei kaip vaistai nuo alergijos žinomi preparatai šiomis dienomis ypatingai dažnai vartojami lėtinės dilgėlinės ir alerginio rinito gydymui. Skaičiuojama, kad šių vaistų suvartojimas tik augs, tad pacientams labai svarbu rinktis kuo naujesnius vaistinius preparatus, kurie turi mažiau nepageidaujamų poveikių ir mažiau kenkia darbingumui.

„Mūsų ligoninėje gydomi tik suaugusieji, tačiau pasitaiko išskirtinių atvejų, kai Skubios pagalbos skyriuje pagalba suteikiama vaikui. Taip nutiko ir visai neseniai – skyriaus komanda išgelbėjo anafilaksinio šoko ištiktą vaiką. Ši būsena mažąjį pacientą ištiko įgėlus širšei“, – istorija dalinasi Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.

Alergijos – viena dažniausiai šiuolaikinius žmones kamuojančių problemų. Informacijos apie alerginį rinitą, lėtinę dilgėlinę, alerginę slogą, šienligę – apstu, tačiau trūksta informacijos apie tai, kaip pasirinkti saugiausią gydymą nuo alerginio rinito ir lėtinės dilgėlinės.