Antihistamininiai vaistai: kodėl taip svarbu rinktis naujos kartos, neslopinančius vaistinius preparatus?

Pirmos kartos antihistamininiai vaistiniai preparatai – veiksmingi, bet slopina

Tipiniai šios kartos atstovai – difenhidraminas, klemastinas. Jie pasižymi itin dažnai klinikinėje praktikoje minima problema – vaistinės medžiagos lengvai pereina hematoencefalinį barjerą, todėl turi centrinę nervų sistemą slopinantį poveikį. Gali pasireikšti mieguistumas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, reakcijos sulėtėjimas, galvos sunkumo pojūtis, įvairūs psichomotorikos sutrikimai. Svarbu pabrėžti, kad net ir nedidelis slopinantis poveikis mažina vairavimo saugumą bei normalų darbingumą; trukdo mokytis ir laikyti egzaminus ar net gali labai reikšmingai padidinti įvairių nelaimingų atsitikimų riziką. 

Antros kartos antihistamininiai vaistiniai preparatai – veiksmingi, veikiantys selektyviai ir nesukeliantys mieguistumo

Tipiniai atstovai – bilastinas, loratadinas, desloratadinas ir kt. Jie minimaliai pereina arba visai nepereina į centrinę nervų sistemą, todėl nesukelia mieguistumo. Naujosios kartos vaistai nesukelia sedacijos, nekenkia dėmesio koncentracijai ir neslopina reaktyvumo (reakcijos, kuri svarbi vairuojant ar valdant mechanizmus). Tai reiškia, kad naujesni vaistiniai preparatai, veiksmingai slopindami ir kontroliuodami alergijos simptomus, nekenkia normaliam paciento budrumui, kuris svarbus kasdien. 

Kokias problemas sprendžia antihistamininiai vaistiniai preparatai? 

Antihistamininiai vaistiniai preparatai – plačiausiai vartojami vaistai, kai reikia kontroliuoti alerginės slogos (rinito) simptomus. Tokie simptomai – labai nemalonūs ir varginantys; tai čiaudulys, nosies paraudimas ir niežėjimas, skysta ir gausiai tekanti sloga. Antihistamininiai vaistiniai preparatai svarbūs ir turint akių simptomų, kurie gali pasireikšti kartu su nosies simptomais, pavyzdžiui, kontroliuojant akių paraudimą, ašarojimą bei niežulį. Antihistamininiais vaistiniais preparatais taip pat kontroliuojami dilgėlinės (urtikarijos) simptomai, pavyzdžiui, odos bėrimas pūkšlėmis, odos niežulys bei patinimas. 

Kodėl taip svarbu rinktis neslopinančius vaistinius preparatus? 

Slopinantys vaistiniai preparatai gali būti pavojingi vairuojantiems asmenims. Net ir lengvas sedacinis ir migdantis poveikis ne tik lėtina reakciją, bet ir blogina įvairių situacijų vertinimą. Vartojant migdančius vaistinius preparatus ženkliai didėja autoįvykių rizika. Būtent naujos kartos antihistamininiai vaistiniai preparatai leidžia saugiai kontroliuoti alergijos simptomus ir nereikalauja vairavimo atsisakymo. 

Mieguistumą sukeliantys vaistiniai preparatai gali būti žalingi studentams bei mokiniams, nes jie gali kenkti normaliai dėmesio koncentracijai, efektyviam informacijos įsisavinimui bei budrumui paskaitų ar pamokų metu. 

Jie nerekomenduojami ir dirbantiems asmenims, ypač tiems, kurie dirba susikaupimo reikalaujantį darbą. Papildomas mieguistumas, sukeliamas senosios kartos antihistaminių preparatų, gali sumažinti produktyvumą ir padidinti klaidų tikimybę darbe. Tad naujesnės kartos antihistamininius vaistinius preparatus geriau rinktis sveikatos priežiūros specialistams, technikams, IT specialistams ir t.t. Tiesą sakant, mieguistumas gali pakenkti bet kokio darbo efektyvumui ir produktyvumui, tad tai tiesiog nepageidautinas šalutinis poveikis, kuris gali būti net pavojingas sveikatai ar gyvybei. 

Paskutinė žinutė – klinikinė esmė

Jau patys alerginių ligų metu pasireiškiantys simptomai kenkia darbingumui ir normaliai gyvenimo kokybei. Jei vartojami vaistiniai preparatai, papildomai sukeliantys slopinimą, pacientas gali patirti itin didelių nepatogumų. Paprastai tariant, normaliam funkcionavimui kenkiama dvigubai. Šiuolaikinės alerginių ligų rekomendacijos remiasi naujos kartos antihistamininių vaistinių preparatų parinkimu, nes jie neslopina, nesukelia sedacijos, mieguistumo, „sunkios galvos“ pojūčio ir panašiai. Tai ypač svarbu, jei pacientas vairuoja, dirba pavojingesnėmis sąlygomis, jam reikia didelio kognityvinio našumo ir gydymas trunka ilgiau nei kelias paras. Mat naujesnės kartos H1 receptorių antagonistus, jei tik to reikia, galima vartoti ir ilgesnį laiką.

Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.