Kartais žmonės įtaria, kad vaistas sukėlė alergiją, bet pas alergologą išsitirti neskuba. O be reikalo – prireikus operacijos, jei kils neaiškumų dėl alergijų vaistams, operacija gali būti net atšaukta.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilnietė Jolanta pirmą kartą atėjo skiepytis nuo erkinio encefalito. Jos šeimos patirtis rodo – skiepai gali sukelti alerginių reakcijų.
„Aš turiu šešis anūkus, tai dviem pirmiems siaubingai buvo. Žaizdom, neįsivaizduojat, veidukas, kojytės, viskas, žinot, kaip bėrimas mažiems vaikams“, – pasakojo Jolanta.
Vaistinėje TV3 žinios sutiko žmonių, kuriems gydymas vaistais sukėlė įvairių reakcijų:
„Vieno, ko negaliu gerti, tai gelamirtolio. – Kas darosi? – Pykina, vidurius paleidžia.“
„Spuogai, niežulys nugaros. – Ar iš karto supratot, kad čia nuo vaisto? – Aišku. – Ką darėt tada? – Nustojau vartot ir praėjo po savaitės.“
„Prasidėjo kosulys, vaistai buvo nuo spaudimo.“
Alergija gali atsirasti ir po ilgo vartojimo
Nors kalbinti žmonės įsitikinę, kad jiems nuo vaistų buvo alerginė reakcija, tai gali nustatyti tik gydytojas alergologas.
„Jeigu pacientas ateis ir sakys, man nuo kažkurio vaisto skauda galvą, alergologas čia nieko padėt negali, nėra alergijos simptomų. Jeigu pacientas ateis ir sakys, kad tokį vaistą bevartojant jį staiga išbėrė, ištino, pradėjo dusti, krito arterinis kraujospūdis, mes galvosim ir apie ūmią dilgėlinę, apie anafilaksinę reakciją. Tai jau yra alergijos simptomas“, – aiškino Santaros klinikų gydytojas alergologas Kęstutis Černiauskas.
Pernai iš Vaistų kontrolės tarnybos gauto tūkstančio pranešimų dėl pašalinių reakcijų į vaistus, 40 pranešimų buvo apie alergines reakcijas.
„Keletas pranešimų buvo apie sunkias patirtas reakcijas, anafilaksinį šoką. Dažniausiai tuos pranešimus pateikia gydytojai, nes tokie pacientai arba patenka į gydymo įstaigą, arba tokia reakcija įvyksta gydymo įstaigoje pavartojus tam tikrą vaistinį preparatą“, – sakė Vaistų kontrolės tarnybos atstovė Eglė Burbienė.
Dažniausiai alergines reakcijas sukelia antibiotikai, anestetikai. Alerginė reakcija gali atsirasti tam vaistui, kurį žmogus ne kartą, kaip jam atrodo, be jokių bėdų, vartojo.
„Pacientas gali sakyti, visą laiką gėriau amoksiciliną, tiek kartų gydžiausi nuo mažens ir staiga paskyrė man gydytojas nuo anginos, aš išgėriau pirmą dozę, atsidūriau reanimacijoje dėl anafilaksinio šoko“, – kalbėjo K. Černiauskas.
Perka vaistus atsargiau
Kad organizmas ėmė kovoti su jį gydyti turėjusiu vaistu, dažnai išduoda oda.
„Gali pasireikšti bėrimais, patinimais, gali būti ir sunkesni pakenkimai, pasireiškia dusuliu, kvėpavimo sutrikimu“, – teigė E. Burbienė.
Sykį alerginę reakciją išgyvenę žmonės vaistus perka atsargiau.
„Kas yra alergiški pasako, perspėja, perka antibiotikus ir sako, ar čia nebus amoksiciklinas, nes aš tai grupei esu alergiškas. Jeigu perka augalinį vaistą, perspėja, kad kažkokiam augalui turi alergiją“, – pasakojo „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė.
„Žmonės sąmoningėja ir tikriausiai dėl to, kad alergijų daugėja. Jos tampa mūsų gyvenimo dalimi“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė.
Ir patys vaistininkai pacientų užklausia, ar jų perkamas preparatas nėra sukėlęs alerginės reakcijos. Tačiau, ar tai alergija nuo vaisto, ar tik šalutinis poveikis, gali nustatyti gydytojas alergologas.
Pasitaiko, kad įtarus alergiją gydytojai ragina pacientą kreiptis ir išsitirti pas alergologą, tačiau ligonis neskuba to daryti. Net nepagalvoja, kad gali būti išprašytas iš operacinės.
„Operacija gali būti atšaukta, nes anesteziologas - nenoriu rizikuoti, pirmiau nueikite pas alergologą“, – sakė K. Černiauskas.
Alerginę reakciją vaistui įtarę pacientai ir gydytojai turėtų apie ją pranešti Vaistų kontrolės tarnybai, o ši informuos Europos vaistų agentūrą, kuri vertina, daugiau naudos ar žalos vaistas gali suteikti.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Būkite sveiki, Žmonės ir žinokite.
