Kaip apsisaugoti nuo nemalonių atostogų pasekmių, plačiau papasakojo VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas dr. Tadas Raudonis.
Pirmoje publikacijų ciklo dalyje gydytojas perspėjo dėl fototoksinių ir fotoalerginių reakcijų, kurios gali kilti dėl vartojamų vaistų, kosmetikos, kvepalų ar net maisto.
Saulė – ne geriausia priemonė spuogams gydyti
Šįkart gydytojas sklaidė mitus dėl spuoguotos veido odos priežiūros vasaros metu. Pasak jo, nors saulė ir gali turėti teigiamo poveikio gydant spuogus, vis tik vėliau tai gali atsigręžti kitu kampu.
„Dermatologijoje taip pat naudojame fototerapiją su ultravioletiniais spinduliais, tačiau tai yra labai siauro spektro, vieno bangos ilgio spinduliai, o ne visas ultravioletinės šviesos spektras.
Ultravioletiniai spinduliai pasižymi imunosupresiniu poveikiu, tai yra slopina mūsų imuninę sistemą. Klasikinis pavyzdys yra tas, kad labai dažnai po pabuvimo paplūdimyje mums iššoka pūslelinė ant lūpos, nes susilpnėja imuninė sistema“, – nuotolinės konferencijos metu aiškino T. Raudonis.
Pasak jo, lygiai taip pat ir uždegiminės odos ligos, pavyzdžiui, žvynelinė, vasaros periodu įprastai yra linkusios pagerėti.
„Spuogai taip pat yra uždegiminė odos liga, todėl trumpalaikėje perspektyvoje ji gali pagerėti. Tai reiškia, kad pastebimai sumažėja uždegimas, tai yra pūlinukai. Be to, ultravioletinėje spinduliuotėje žūsta dalis odos paviršiuje esančių bakterijų.
Tačiau po kelių savaičių ultravioletiniai spinduliai turi ir kitų padarinių. Jie skatina poinflamacinę pigmentaciją, todėl visos dėmelės, likusios po spuogų, gali išlikti ant veido dar pusmetį ar net metus. Be to, ultravioletiniai spinduliai skatina odos storėjimą, didina riebalų gamybą, stambėja veide esančios riebalinės liaukos. Dėl to po keleto savaičių kaip tik turime aknės pablogėjimą.
Todėl žmonės dažnai patenka į tarsi uždarą ratą. Pabuvus saulėje atrodo, kad buvo geriau. Saulės nebelieka, po kelių savaičių bėrimai vėl pablogėja ir žmogus ima vėl ieškoti tos saulės. Tai nėra tinkamas būdas gydyti odos ligas, ypač spuogus“, – konstatavo gydytojas dermatovenerologas.
Lūpoms – ypatinga apsauga
Kalbėdamas apie neigiamą saulės poveikį pašnekovas priminė, kad apsaugoti būtina ne tik veido, kūno odą, bet nepamiršti ir lūpų.
„Lūpoms turime puikių SPF apsaugą turinčių pieštukų. Kaip ir minėjau, dažniausia lūpų problema vasarą yra pūslelinė, kuri gana dažnai paūmėja būtent dėl saulės poveikio.
„Todėl žmonės dažnai patenka į tarsi uždarą ratą. Pabuvus saulėje atrodo, kad buvo geriau. Saulės nebelieka, po kelių savaičių bėrimai vėl pablogėja ir žmogus ima vėl ieškoti tos saulės.“
Jeigu pūslelinė kartojasi dažnai, verta turėti su savimi vietiškai tepamo acikloviro kremo arba geriamųjų acikloviro tablečių. Jas taip pat galima įsigyti vaistinėje“, – sakė T. Raudonis.
Jis pabrėžė, kad taip pat svarbu naudoti apsaugą nuo saulės lūpoms ir drėkinamąsias priemones: „Lūpos dažnai yra linkusios sausėti, skilinėti ir trūkinėti. Taigi rekomendacijos iš esmės tokios pačios kaip ir odai: apsauga nuo saulės bei pakankamas drėkinimas.
Be to, nereikėtų pamiršti ir akių zonos: „Akiniai nuo saulės bei kepurė ar skrybėlė vasarą taip pat yra būtinos apsaugos priemonės. Todėl planuojant atostogas ar išvyką į gamtą jas tikrai verta įtraukti į savo vasaros „vaistinėlę“.“
Po vabzdžio įgėlimo atsiradus šiems simptomams – į priėmimo skyrių
Dažnai vasarą susiduriama ir su įvairiais vabzdžių įgėlimais. T. Raudonis ramino, kad, laimei, Lietuvoje labai nuodingų vabzdžių nėra.
„Pačios pavojingiausios yra erkės, kurios gali sukelti erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Visi kiti vabzdžių įkandimai dažniausiai sukelia vietines reakcijas. Vienos gali būti labai švelnios, kitos gali būti erzinančios, skausmingos ir stipriai niežtinčios.
Iš esmės didžioji dalis įkandimų pasireiškia tik paraudimu, niežuliu, kuris trunka iki kelių dienų, ir nedideliu patinimu, kuris greitai praeina. Tokiose standartinėse situacijose nieko ypatingo daryti nereikia.
Tačiau jeigu įkandimo vietoje atsiranda sparčiai plintantis paraudimas, niežėjimas nepraeina keletą dienų, juntamas stiprus skausmas, atsiranda pūliavimas arba pasireiškia sisteminiai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, svaigimas, karščiavimas, bendras negalavimas, lūpų ar liežuvio tinimas, tuomet reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Pavyzdžiui, po bičių įgėlimo gali pasireikšti anafilaksinė reakcija“, – įspėjo gydytojas.
Pirmoji pagalba įgėlus vabzdžiui
Dažniausiai vabzdžiai įkanda į odą, todėl pirmas gydytojo patarimas yra kuo mažiau kasyti įgėlimo vietą.
„Priemonių, kurios palengvina simptomus, yra įvairių, tačiau vien tai, kad jų tiek daug, rodo, jog nėra vienos itin efektyvios priemonės. Jeigu žinote, kad į vabzdžių įkandimus reaguojate jautriau, vykdami į gamtą su savimi turėkite geriamųjų antihistamininių preparatų.
Dalis jų yra nereceptiniai ir lengvai prieinami vaistinėse. Jie sumažina bendrą niežėjimo pojūtį. Taip pat naudinga turėti silpno poveikio vietinio veikimo steroidinį preparatą. Lengvesnių priemonių galima įsigyti ir be recepto, pavyzdžiui, hidrokortizono. Stipresniems preparatams dažniausiai reikės bent šeimos gydytojo recepto“, – kalbėjo T. Raudonis.
Pasak jo, nusikasius įkandimo vietą didžiausia rizika yra išsivystyti antrinei bakterinei infekcijai: „Gali išsivystyti impetiga (bakterinė odos infekcija), o kartais – ir sunkesnės infekcijos, pavyzdžiui, rožė. Sulaukiame pavienių pacientų, kuriems po įkandimų galvos srityje prasideda veido ar ausies rožė, stiprus vienos veido pusės tinimas. Tokiais atvejais jau gali prireikti gydymo įstaigoje ir intraveninių antibiotikų.
Gali prisidėti ir grybelinė infekcija. Kitaip tariant, kasydami įkandimo vietą sukuriame infekcijos vartus. Jeigu tai vyresnio amžiaus žmogus, turintis kraujotakos sutrikimų, ypač kai pažeidžiamos kojos, problemų gali kilti įvairių.“
Jis patarė vengti vadinamųjų liaudiškų priemonių – nepilti spirito, netepti dantų pastos, česnako, svogūno, acto ar kitų panašių dalykų.
„Pirmiausia odą reikėtų nuplauti muilu, jeigu įmanoma, dezinfekuoti, patepti lengvu steroidiniu preparatu ir išgerti antihistamininio vaisto tabletę.
Jeigu laiką leidžiate sodyboje ar kitoje gamtoje esančioje vietoje, rekomenduočiau naudoti priemones, kurios skleidžia vabzdžius atbaidančias medžiagas į aplinką. Dažnai jos būna efektyvesnės nei repelentų purškimas tiesiai ant odos. Geriau naudoti prietaisus, kurie atbaido uodus ir kitus vabzdžius aplinkoje“, – patarė T. Raudonis.
Jis pridūrė, kad leidžiant laiką gamtoje labai svarbu turėti antiseptiką ar kitą dezinfekcinę priemonę. „Jeigu atsirastų įbrėžimų, nubrozdinimų ar kitų nedidelių odos pažeidimų, juos reikėtų tinkamai dezinfekuoti, kad išvengtume infekcijų“, – pastebėjo gydytojas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
