Kiekvieną pavasarį Lietuvos traumatologai sulaukia išaugusio pacientų srauto. Įprastai žmonės susižeidžia pavasarinių lauko darbų metu. Tačiau šiemet situacija šiek tiek kitokia.
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninės duomenis įprastai pavasarį per dieną į ligoninės skubios pagalbos skyrių kreipdavosi nuo 250 iki 300 žmonių per dieną, karantino pirmosiomis savaitėmis šis skaičius krito beveik perpus. Panašias tendencijas pastebėjo ir kitų gydymo įstaigų gydytojai.
„Skaičiai mažesni trauminių pacientų traumuojasi mažiau“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Sveikata.
„Mes, traumatologai, priėmimo skyriaus darbuotojai, esam pastebėję, kad srautas pacientų sumažėjo. Sakykim, sumažėjo maždaug per pusę“, – pasakoja gydytojas traumatologas Artūras Šulnius.
Dalis gydytojų pastebi, kad žmonės rečiau kreipiasi dėl mažų traumų ir į skubios pagalbos skyrių važiuoja tik su labai rimtais sužeidimais. Tiesa, šiek tiek keitėsi ir patirtų traumų pobūdis. Per karantiną žmonės mažiau vaikščiojo lauke, tačiau nelaimių išvengti nepavyko. Jos persikėlė į namus.
„Kadangi didžiojo dalis žmonių laikosi rėžimo, būna namuose, tai tos traumos kaip mes vadiname tokios buitinės, naminės. Besitvarkant, kad nuo taburetės nuvirto, kas į medį lipdamas iš medžio iškrito šakas begenėdamas. Aišku, yra visiškai buitinių traumų ėjo paslydo, krito, daug yra“, – teigia A. Šulnius.
Anot traumatologų, karantino metu sumažėjo smurtinių ir naktinių traumų. Naujas tendencijas stebi ir draudimo bendrovės. Esą žmonės karantino metu stengiasi išlikti aktyvūs, dėl to neišvengia ir pačių keisčiausių traumų. Tiesa, anot draudikų, karantino metu vaikai susižeidžia rečiau.
„Sportuojant pasitaiko, kad žmonės tiesiog pasitempia raiščius, nugriūva, atsitrenkia į namie esančius baldus. Iš linksmesnių atvejų galima paminėti, kad būna surengiamos bokso varžybos namie tarp tame pačiame bute gyvenančių asmenų, patiriami sumušimai, galvos traumos. Pasitaiko, kad šeimininkės vienu metu bando atlikti kelis darbus: rūpintis vaikais ir gaminti valgį. Būna, kad neišjungus „blenderio“ sužalojamos rankos, pirštai“, – kalbėjo „Gjensidige“ atstovė Viktorija Katilienė.
„Apdraustų vaikų traumos yra tikrai retesnės. Ir aš manyčiau, kad tai yra sietina su tėvų didesniu dėmesiu vaikams karantino metu. Jie tiesiog gali skirti daugiau savo laiko vaikams“, – sako „If“ atstovė Alytė Balkuvienė.
Gydytojai jau dabar pastebi, kad situacija grįžta į normalias vėžes. Esą pirmaisiais saulėtais savaitgaliais traumų kiekis ir jų rūšys jau priminė įprastą nekarantininį pavasarį.
„Šitie keli šilti savaitgaliai parodė, kad tas traumatizmas yra gan didelis ir ties skaičiai vėl auga. Traumų krūvis ir apimtys traumatologams vėl auga“, – pasakoja T. Sveikata.
„Vienareikšmiškai lygiai toks pats, kaip pavasaris buvo prieš metus, prieš 2 ir prieš 5. Medžio darbai, pjaunantys galingi mechanizmai diskiniai pjūklai, kampiniai šlifuokliai. Traumos yra įvairiausios: tai nupjautas pirštas, tai sužalota plaštaka, trys keturi pirštai, ranka nupjauta per riešą“, – teigia gydytojas chirurgas Rytis Rimdeika.
Gydytojai pataria gyventojams kaip ir kiekvieną pavasarį šylant neprarasti budrumo:
„Laukiam tų šiltų dienų, kada bus labai specifinių nudegimų, kada žmonės keps medžiotojų dešreles, kad keps kokius kepsnius šašlykinėje ir nedegant ugniai pils degų skystį ir gausim pacientų su nedegusiais veidais ir nudegusiomis rankomis.“
„Pasiruošimas darbo vietos prieš pradedant dirbti. Priemonės apsisaugojimo, akiniai, šalmas, kopėčios teisingos ir panašiai, ir panašiai. Mažos smulkmenos, kurios mes suprantam, bet nesilaikom. Tiesiog viską daryti apdairiau, atsargiau. Ir tas padės išvengti kokio trečdalio traumų“, – kalbėjo T. Sveikata.
Gydytojai primena gyventojams, kad ant įrankių esančios apsaugos turi savo paskirtį, dėl to nederėtų jų nuiminėti. Taip pat rekomenduojama atidžiai skaityti instrukcijas. Esą eksperimentai, kai ant kampinio šlifuoklio dedami pjovimo diskeliai, neretai baigiasi sunkiomis traumomis.
