Kartu su aukštu cholesteroliu, antsvoriu (arba per mažu svoriu) ir diabetu, šie penki veiksniai sudaro apie 50 proc. širdies ir kraujagyslių ligų naštos, kuri yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. (Našta apima visus neigiamus padarinius – ligas, mirtis, taip pat socialines ir ekonomines išlaidas).
Kas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką?
Analizė, paskelbta 2025 m. kovo 30 d. žurnale „The New England Journal of Medicine“, apjungė duomenis iš daugiau nei dviejų milijonų žmonių 39 šalyse šešiuose žemynuose.
Tyrėjai įvertino jų visą gyvenimą trunkančią širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties nuo bet kokios priežasties riziką iki 90 metų amžiaus, atsižvelgdami į tai, ar jie turėjo, ar neturėjo kiekvieno iš penkių veiksnių.
Palyginti su žmonėmis, turinčiais visus penkis rizikos veiksnius 50 metų amžiuje, tie, kurie neturėjo nė vieno iš veiksnių, daug rečiau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ar mirė anksti.
Vidutiniškai moterys, neturinčios nė vieno rizikos veiksnio vidutiniame amžiuje, gyveno 13 metų ilgiau be širdies ligų, o vyrai – papildomus 11 metų. Kalbant apie bendrą išgyvenamumą, moterys be penkių rizikos veiksnių gyveno apie 14,5 metų ilgiau, o vyrai – beveik 12 papildomų metų.Rizikos valdymo strategijos
Visi penki veiksniai linkę pasireikšti kartu, pažymi dr. Ericas Rimm, Harvardo T.H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos ir mitybos profesorius.
„Žmonės su aukštu kraujospūdžiu ir aukštu cholesteroliu dažnai turi ir nutukimą, o tai paaiškina, kodėl jų padidėjusi širdies ligų rizika nestebina“, – sako jis. Išskyrus rūkymą (šiuo metu tai yra mažiau nei 9 proc. amerikiečių, vyresnių nei 65 metų, įprotis), visi kiti veiksniai linkę tapti vis labiau paplitę su amžiumi.
Tai nereiškia, kad jaunesni žmonės neturėtų jaudintis dėl savo su širdimi susijusių rizikos veiksnių – jie tikrai turėtų, sako dr. Rimm. „Tačiau jei sulaukiate 50 metų ir turite daugybę šių rizikos veiksnių, tikrai laikas imtis pokyčių dėl didžiulės įtakos, kurią tai gali turėti jūsų gyvenimo trukmei“, – sako jis.
Kraujospūdis – svarbus rodiklis
Be to, tyrimo išvados rodo, kad teigiami pokyčiai tikrai gali turėti įtakos, ypač esant aukštam kraujospūdžiui. Tarp 55–59 metų amžiaus žmonių, turinčių visus penkis klasikinius rizikos veiksnius, kraujospūdžio sumažinimas iki sveikos ribos buvo susijęs su didžiausiu metų skaičiaus padidėjimu be širdies ligų.
Beveik 70 % 65 metų ir vyresnių žmonių turi aukštą kraujospūdį, tačiau tik apie ketvirtadalis jų jį kontroliuoja. Be to, net pusė visų žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį, po diagnozės nustatymo praėjus metams nebevartoja vaistų, remiantis kai kuriais skaičiavimais.
Nors kraujospūdžio gairės apibrėžia aukštą kraujospūdį kaip 130/80 ar didesnį rodmenį, normalus kraujospūdis yra 120/80. Tačiau, skirtingai nei jūsų svoris ar cholesterolio kiekis kraujyje (kurį galima gana tiksliai išmatuoti vienu rodmeniu), jūsų kraujospūdis gana stipriai svyruoja.
„Jūsų kraujospūdį gali paveikti daugybė skirtingų dalykų, tokių kaip, kaip neseniai gėrėte kavos puodelį ar ar skubėjote į gydytojo apžiūrą“, – sako dr. Rimm. Kadangi abu gali padidinti jūsų rodmenis, gydytojui yra šiek tiek sunkiau pasakyti, kad tikrai turite aukštą kraujospūdį, priduria jis.
Pakartotinis kraujospūdžio matavimas antrą ar trečią kartą vizito metu gali būti naudingas, jei jūsų rodmuo yra padidėjęs arba skiriasi nuo jūsų įprasto rodmens.
Ragina sumažinti kraujospūdį
„Tačiau jei jūsų kraujospūdis yra netgi ties riba, tai turėtų būti signalas pasikalbėti su gydytoju apie tai, ką galite padaryti, kad jį sumažintumėte“, – sako dr. Rimm.
Šie patarimai gali padėti:
- Sveiktai maitinkitės.
- Apribokite alkoholio vartojimą. Geriant daugiau nei saikingą kiekį, gali padidėti kraujospūdis.
- Būkite aktyvūs. Naudingi pratimai, kurie pagreitina širdies ritmą ir stiprina raumenis.
- Valdykite stresą. Meditacija ir atsipalaidavimo praktikos gali padėti.
Ką galite padaryti?
Kadangi mokslininkai toliau tobulina mūsų supratimą apie cirkadinę mediciną, štai keletas žingsnių, kuriuos galite atlikti, kad išliktumėte sinchronizuoti su savo organizmo vidiniu laikrodžiu.
- Daugiausiai kalorijų suvartokite pirmoje dienos pusėje. Jūsų medžiagų apykaita yra efektyvesnė dieną, o ne naktį.
- Reguliariai mankštinkitės, bet tinkamai pasirinkite laiką. Intensyvi treniruotė prieš pat miegą gali sutrikdyti miegą, tačiau popietės ir vakaro mankšta gali būti naudinga jūsų širdžiai.
- Gaukite ryto saulės šviesos. Ryto saulės šviesos poveikis padeda sustiprinti jūsų cirkadinį laikrodį.
- Laikykitės pastovaus miego grafiko. Eikite miegoti ir kelkitės maždaug tuo pačiu metu kiekvieną dieną, net ir savaitgaliais.
- Apribokite vakarinį ekrano laiką. Mėlyna šviesa iš prietaisų gali sutrikdyti jūsų organizmo pasiruošimą miegui.
- Aptarkite vaistų vartojimo laiką su savo gydytoju. Paklauskite, ar jūsų vaistų vartojimo laikas gali turėti įtakos jų veiksmingumui.
Šaltinis: www.health.harvard.edu
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
