Siekdama apsaugoti su sunkumais susiduriančius vietos gamintojus, Vokietijos vyriausybė, vadovaujama kanclerio Friedricho Merzo, reikalauja peržiūrėti ir sušvelninti numatomus transporto taršos ribojimus.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Reikalauja technologinės laisvės ir nuolaidų
Po koalicijos derybų Berlyne Vokietijos kancleris F. Merzas pareiškė, kad vyriausybė darys spaudimą Briuseliui dėl po 2035 metų įsigaliosiančių reikalavimų.
Politikas siekia užtikrinti, kad automobilių gamintojams nereikėtų visiškai kompensuoti tų išmetamųjų dujų, kurios viršys nustatytą 90 procentų taršos mažinimo ribą.
Vokiečių parengtame politiniame dokumente pabrėžiama, jog išskirtinai iš atsinaujinančių šaltinių pagamintais degalais, įskaitant ir pažangiuosius biodegalus, varomos transporto priemonės privalo būti nedelsiant prilygintos nulinės emisijos automobiliams.
Be to, Berlynas kategoriškai atmeta Europos Sąjungos institucijų siūlymus įvesti privalomas elektromobilių kvotas įmonių transporto parkams.
Vokietijos vadovas akcentuoja, kad pereinamasis laikotarpis negali virsti staigiu nuopuoliu esminėms technologijoms, todėl būtina išlaikyti atvirumą įvairiems inžineriniams sprendimams.
Tokia vieninga ir griežta valdančiosios Krikščionių demokratų ir Krikščionių socialinės sąjungos (CDU/CSU) bei Socialdemokratų bloko pozicija pirmiausia skirta palengvinti naštą tokiems automobilių pramonės milžinams kaip „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes-Benz“.
Šie gamintojai šiuo metu išgyvena sudėtingą laikotarpį, bandydami prisitaikyti prie elektromobilių eros ir atlaikyti pigesnės produkcijos iš Azijos spaudimą.
Įtampa tarp Europos valstybių
Naujausi Vokietijos vyriausybės reikalavimai parodo gilius nesutarimus Europos Sąjungos viduje. Bendrijos narėms sunkiai sekasi rasti balansą tarp būtinybės mažinti poveikį klimatui ir noro išsaugoti regiono pramonės konkurencingumą.
Europos Komisija dar praėjusių metų gruodį pateikė kompromisinį siūlymą, kuriuo atsisakyta visiško vidaus degimo variklių draudimo po 2035 metų.
Pagal šį planą, transporto priemonių tiesioginė tarša turėtų būti sumažinta 90 procentų, o likusius dešimt procentų gamintojams būtų leidžiama kompensuoti naudojant žaliąjį plieną bei atsinaujinančius degalus.
Tačiau Vokietijai net ir toks kompromisas atrodo per griežtas, todėl šalis reikalauja dar daugiau laisvės. Tokia pozicija kelia nerimą kitoms automobilius gaminančioms valstybėms, tokioms kaip Ispanija ar Švedija.
Jų atstovai perspėja, kad tolesnis ekologinių ambicijų mažinimas gali lemti technologinį atsilikimą ir galiausiai leisti Kinijai galutinai perimti lyderystę pasaulinėje elektromobilių rinkoje.
Su „Bloomberg“ žurnalistais kalbėjęs Vokietijos finansų ministras ir socialdemokratų lyderis Larsas Klingbeilas pripažino, jog automobilių pramonės ateitis neišvengiamai priklauso elektrai, tačiau pabrėžė, kad pereinamajame etape būtinas lankstumas.
Pramonės atstovų argumentus sustiprina ir išorės veiksniai. Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio karinių veiksmų prieš Iraną pasaulinėse rinkose smarkiai išaugo naftos kainos, o tai tiesiogiai pajuto degalines lankantys vairuotojai.
Tokiame geopolitiniame kontekste Vokietijos derybininkai siekia ne tik atlaisvinti pagrindinius taršos tikslus, bet ir sustabdyti planuojamą iš tinklo įkraunamų hibridų taršos apskaičiavimo metodikos griežtinimą.
Vyriausybė nori įšaldyti vadinamojo „naudingumo faktoriaus“ peržiūrą, nes kritikai teigia, jog dabartiniai laboratoriniai skaičiavimai yra netikslūs ir smarkiai iškreipia realų šių automobilių išmetamą teršalų kiekį realiomis eismo sąlygomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
