Senojo žemyno gamintojai yra beveik visiškai priklausomi nuo Kinijos bendrovių, kurios kryptingai ir negailestingai perėmė absoliučią svarbiausių elektromobilių komponentų gamybos bei žaliavų tiekimo kontrolę.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Europos automobilių gamintojų atstovai viešojoje erdvėje dažnai giriasi, jog baterijas savo transporto priemonėms gamina patys, naudodami vidinius įmonių resursus.
Visgi tokie pareiškimai slepia esminę inžinerinę detalę – Europos gamyklose dažniausiai atliekamas tik baigiamasis baterijų modulių surinkimas ir jų fizinė integracija į kėbulą. Pats svarbiausias, technologiškai sudėtingiausias ir brangiausias elementas – cheminės baterijų celės – masiškai importuojamas iš Azijos.
Bendrovių „SNE Research“ ir „Benchmark Mineral Intelligence“ surinkti duomenys atskleidžia, kad Kinijos korporacijos šiuo metu kontroliuoja net 70 procentų pasaulinės baterijų celių rinkos.
Nors dar 2021 metais šis rodiklis nesiekė nė pusės visos rinkos apimčių, šiandien tokie gamintojai kaip CATL, BYD, „CALB“, „Gotion High-Tech“ ar „EVE Energy“ tiesiogiai diktuoja sąlygas visai pasaulinei automobilių pramonei.
Toks spartus dominavimo augimas nėra atsitiktinumas. Kinijos vyriausybė ir verslo struktūros kryptingai investavo milijardines sumas į žaliavų gavybą, perdirbimą ir gamybą visame pasaulyje, taip sukurdamos praktiškai neįveikiamą vertikalios integracijos ekosistemą.
Pavyzdžiui, per įvairius investicinius fondus ir bendras įmones Kinijos kapitalas tiesiogiai kontroliuoja didžiąją dalį ličio kasyklų Pietų Amerikoje bei kobalto gavybą Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Tai leidžia Azijos gamintojams užsitikrinti nepertraukiamą būtiniausių išteklių tiekimą dar prieš jiems patenkant į atvirą pasaulinę rinką. Negana to, pačios žaliavos dažniausiai perdirbamos tose pačiose kinų valdomose įmonėse.
Žlugę Europos gigantų planai ir ekologiniai barjerai
Likusią pasaulinės baterijų rinkos dalį iš esmės dalinasi tik Pietų Korėjos technologijų milžinės, tokios kaip „LG Energy Solution“ bei „Samsung SDI“.
Šioje tiekimo grandinėje Europos įmonėms tenka išskirtinai tik pirkėjų, o ne lygiaverčių partnerių vaidmuo.
Nors Senajame žemyne – Vokietijoje, Prancūzijoje ar Švedijoje – nuolat skelbiami planai statyti grandiozines baterijų gamyklas, realybė pasirodė esanti negailestinga.
Aukštųjų technologijų gamybai neužtenka vien pastatyti pramoninius pastatus – tam būtinos pačios žaliavos, specifinės inžinerinės žinios ir stabilios tiekimo grandinės.
Šią skaudžią pamoką puikiai iliustruoja neseniai įvykęs Švedijos technologijų įmonės „Northvolt“ bankrotas, į kurio veiklą Europos automobilių pramonės atstovai buvo investavę milijardines sumas.
Bandymus sukurti nepriklausomą baterijų pramonę Europoje papildomai sunkina ir griežta aplinkosaugos politika.
Nors Senajame žemyne yra ličio, kobalto ir nikelio telkinių, bet kokie bandymai pradėti kasybą iškart susiduria su griežtais ekologiniais reikalavimais, masiniu vietos bendruomenių pasipriešinimu.
Susiklosčius tokiai situacijai, Europos politikų vizijos apie greitai sukuriamą ir konkurencingą vietinę baterijų pramonę tampa labiau utopiniais norais nei realiais strateginiais planais.
Rinkos ekspertai sutaria, kad be esminių pokyčių vertinant pramonės prioritetus ir neprisiimant atsakomybės už neišvengiamus ekologinius bei finansinius kaštus, Europos automobilių pramonė ir toliau liks absoliučiai priklausoma nuo komponentų importo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
EUROPA BE ATEITIĖS.
