Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisijos parengtame ir pristatytame išsamiame plane numatoma, kad griežtą reikalavimą nuo 2035 metų pereiti prie absoliučiai nulinės emisijos transporto priemonių gali pakeisti lankstesnė, devyniasdešimties procentų taršos mažinimo riba.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Remiantis šiuo dokumentu, likusią išmetamųjų dujų dalį gamintojams bus leidžiama kompensuoti naudojant alternatyvius degalus arba iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą, vadinamąjį „žaliąjį“ plieną.
Jei šis projektas bus galutinai ratifikuotas, vidaus degimo variklius turintys automobiliai ir toliau galės sudaryti ketvirtadalį ar net didesnę dalį visų naujų pardavimų Senajame žemyne, priklausomai nuo to, kaip efektyviai inžinieriai išnaudos hibridines pavaras ir siūlomus kompensacinius mechanizmus.
Išties pagalbos ranką
Pagal siūlomą kompensavimo modelį, didžiausias vaidmuo tenka būtent tvariam plienui – jam numatyta septynių procentų kvota, kai tuo tarpu alternatyviems degalams paliekami tik trys procentai.
Aplinkosaugos organizacijos „Transport & Environment“ politikos formavimo specialisto Zachary Azdado teigimu, atsižvelgiant į sudėtingas pramonės aplinkybes, tai yra itin konstruktyvus pasiūlymas.
Jo vertinimu, toks sprendimas kur kas efektyviau skatina realią sunkiosios metalurgijos dekarbonizaciją, nei tiesiog paliktos platesnės spragos iškastinio kuro naudojimui.
Organizacijos sudarytame ataskaitos reitinge geriausius rezultatus šioje srityje demonstruoja Švedijos gamintojas „Volvo“, surinkęs penkiasdešimt penkis balus ir daugiau nei dvigubai aplenkęs antroje vietoje likusius „Mercedes-Benz“ atstovus.
Priminė užburtą ratą
Iki šiol perėjimas prie mažataršės gamybos priminė užburtą ratą. Plieno liejyklų vadovai atsisakydavo skirti milijardines investicijas naujoms technologijoms neturėdami garantuotos ilgalaikės paklausos, o automobilių gamintojų atstovai vengė pasirašyti tiekimo sutartis dėl elementaraus žaliavos trūkumo rinkoje.
Europos Sąjungos įvestas taršos kompensavimo mechanizmas šią aklavietę panaikina, paversdamas automobilių pramonę pagrindiniu sektoriumi, pateisinančiu ir finansuojančiu visą metalurgijos transformaciją.
Įmonės „SSAB“ tvarumo viceprezidentas Thomas Hörnfeldtas pabrėžia, kad šis teisinis postūmis suteikia ilgalaikes garantijas abiem pusėms, o tradicinių anglimi kūrenamų aukštakrosnių išlaikymas netolimoje ateityje taps tiesiog finansiškai neįmanomas.
Nors perėjimas prie inovatyvių gamybos metodų reikalauja didžiulių pradinių investicijų, ekspertų atlikti skaičiavimai rodo, kad galutiniam vartotojui tai neturės drastiškos įtakos.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad tradicinės gamybos metu vienai tonai plieno tenka net 2,2 tonos anglies dioksido emisijų.
Tuo tarpu pritaikius atsinaujinančia energija varomas elektrines krosnis ir vandenilio technologijas, šis taršos rodiklis krenta praktiškai iki nulio.
Tarptautinės švaraus transporto tarybos atstovo Georgo Biekero pateiktais duomenimis, absoliučiai švaraus plieno panaudojimas aštuonis šimtus kilogramų sveriančioje transporto priemonėje gamybos kaštus padidintų vos nuo vieno šimto šešiasdešimties iki dviejų šimtų eurų.
Tai yra kur kas pigesnė ir racionalesnė alternatyva, leidžianti gamintojams išvengti milijoninių baudų už viršytas anglies dioksido kvotas.
Tikisi kainų mažėjimo
Vokietijos koncerno „Volkswagen“ atstovai patvirtina, kad gamybos apimtims augant, šios žaliavos kaina neišvengiamai kris, todėl bendrovė jau dabar yra pasirašiusi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su „Salzgitter“ ir „Thyssenkrupp“ gamyklomis.
Šiuo metu ekologiškos medžiagos dažniausiai pritaikomos tose srityse, kur inžinieriams nereikia keisti pačios automobilio architektūros ar dizaino.
Vokietijos metalurgijos įmonės „GMH Gruppe“ vadovas Alexanderis Beckeris nurodo, kad jų gaminamas mažataršis plienas idealiai tinka sudėtingiems transmisijos komponentams ir saugumo elementams, kuriuos savo gamyklose surinkinėja „Volkswagen“.
Tuo tarpu „Volvo“ jau dabar taiko iš perdirbto plieno ir tvarios energijos pagamintą „SSAB Zero“ žaliavą naujajame „EX60“ modelyje, taip sumažindami gamybos pėdsaką net 70 procentų.
Nors Švedijos gamintojas planuoja iki 2035 metų visiškai pereiti prie elektromobilių ir jiems išmetamųjų dujų kompensavimo mechanizmas gali tapti neaktualus, įmonės vadovybė užsibrėžė tikslą jau iki šio dešimtmečio pabaigos pusę visos naudojamos žaliavos pakeisti tvariomis alternatyvomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
