Šių pokyčių priežastis paprasta. Tai automobiliai, kurie suderina sportinį charakterį su kasdieniu praktiškumu, yra lengvai remontuojami ir, svarbiausia, teikia vairavimo malonumą. Per pastaruosius tris-keturis dešimtmečius gamintojai į gatves išleido galybę modelių, tačiau tik dalis jų šiandien vadinami, kaip pasakytų britai,  future classic.

Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Šiandienos rinkoje situacija keičiasi. Kol vieni modeliai dūla populiarumo šešėlyje, kitiems ekspertai, vis dar, prognozuoja stulbinamą vertės šuolį. Pristatome dešimt modelių, kurie tapo ne tik garažo puošmena, bet ir solidžia finansine pagalve.

10 ) Lotus Sunbeam

• Variklis: 2.2 litro, atmosferinis
• Galia: 155 arklio galios, 203 Nm
• Varomieji ratai: galiniai
• Akceleracija: Iki 100 km/val. per 7.4 sekundės
• Maks. greitis: 195 km/val.
• Svoris: 960 kilogramų

Tai yra vienas didžiausių paradoksų automobilių istorijoje. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip paprastas, niekuo neišsiskiriantis, močiutėms į bažnyčią važinėti skirtas hečbekas. Tačiau po šiuo kukliu, kampuotu kėbulu slepiasi tikras žvėris.

„Lotus Sunbeam“ (dar žinomas kaip „Talbot Sunbeam Lotus“) – tai ne šiaip patobulintas modelis. Tai inžinerinis stebuklas, gimęs iš nevilties ir noro dominuoti.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje „Chrysler Europe“ desperatiškai ieškojo būdų pagerinti savo įvaizdį ir tapti prestižinio ralyje dalyvaujančių gamintojų klubo nariu.

Efektyviausias būdas tai padaryti buvo brangus. „Chrysler“ kreipėsi į „Lotus“ burtininkus, o šie paėmė nuobodų, galiniais ratais varomą hečbeką ir į jį sumontavo savo gamybos 2,2 litro darbinio tūrio, 16 vožtuvų variklį.

Kaip bebūtų keista, tuomet galutinis rezultatas šokiravo visus. 150 arklio galių lengvame kėbule tais laikais reiškė įspūdingus dinamikos rodiklius. Iki 100 km/val. šis mažylis įsibėgėdavo greičiau nei per 7 sekundes. Palyginus su to meto ikona, „Volkswagen Golf GTI“, „Lotus“ patobulintas hečbekas buvo tarsi mažas superautomobilis.

Tačiau įdomiausi įvykiai vyko trasoje. 1981 metais šis modelis padarė tai, kas atrodė neįmanoma – iškovojo Pasaulio ralio čempionato konstruktorių taurę. Tai buvo vienas paskutiniųjų galiniais ratais varomų automobilių, triumfavusių aukščiausioje lygoje prieš įsigalint visų varančiųjų ratų erai.

9 ) Ford Focus RS

• Variklis: 2,0 litrų, keturių cilindrų
• Galia: 215 arklio galių, 310 Nm
• Varomieji ratai: Priekiniai
• Akceleracija: Iki 100 km/val. per 6.7 sekundės
• Maks. greitis: 232 km/val.
• Svoris: 1278 kilogramai

Kai „Ford“ nusprendė prikelti legendinį „RS“ ženkliuką, inžinieriai neturėjo teisės klysti. Po kultinio „Escort Cosworth“ pasitraukimo rinkoje žiojėjo didžiulė skylė, kurią 2002-aisiais su trenksmu užpildė pirmosios kartos „Focus RS“. Tai nebuvo tiesiog greitesnis hečbekas – tai buvo gatvėms adaptuotas ralio bolidas, pasižymintis brutaliu ir visiškai nefiltruotu charakteriu.

Konstruktoriams teko gerokai pasukti galvą, kaip į priekinius ratus perduoti tais laikais sunkiai suvokiamas 215 arklio galių. Kad 2,0 litrų „Duratec“ variklis padangas verstų ne dūmais, o realiu pagreičiu, „Ford“ sumontavo „Quaife“ riboto slydimo diferencialą. Šis mechaninis sprendimas veikė, tačiau turėjo savo kainą.

Vairuotojui čia tenka dirbti iš peties. Spaudžiant akceleratorių, automobilis tiesiogine prasme plėšia vairą iš rankų, todėl vairuotojas atsipalaiduoti negalėjo nė sekundei. Tai mašina, kuri baudė už neatidumą, bet dosniai atlygino tiems, kurie geba ją prisijaukinti.

Žvelgiant į technines charakteristikas, akivaizdu, kad „Ford“ netaupė. Čia rasite ne įprastas detales, o tikrą svajonių rinkinį: keturių stūmoklių „Brembo“ stabdžius, lengvintus „OZ Racing“ ratlankius, „Sparco“ sėdynes ir „Garrett“ turbiną. Pirkėjams net nebuvo leista rinktis spalvos – visi iki vieno buvo nudažyti išskirtine „Imperial Blue“ spalva.

Šiandien rasti tvarkingą egzempliorių, ypač su vairu kairėje pusėje, tampa tikru iššūkiu. Ribotas pagamintų modelių kiekis (4501) ir unikalus statusas lėmė, kad „Focus RS“ kaina stabiliai kyla iki šiol. 

8 ) Renault 5 GT Turbo

• Variklis: 1,4 litro, keturių cilindrų
• Galia: 120 arklio galių, 164 Nm
• Varomieji ratai: Priekiniai
• Akceleracija: Iki 100 km/val. per 7.5 sekundės.
• Maks. greitis: 198 km/val.
• Svoris: 850 kilogramai

Jei manote, kad šiuolaikiniai hečbekai yra „aštrūs“, vadinasi, niekada nesėdėjote prie šio prancūziško automobilio vairo. „Renault 5 GT Turbo“ nėra tiesiog transporto priemonė. Tai – adrenalino kapsulė, kuri devintajame dešimtmetyje gąsdino net patyrusius vairuotojus, o šiandien tapo vienu geidžiamiausių klasikinių automobilių rinkoje.

Inžinieriai kurdami sportiškesnę „Renault 5“ modelio versiją pasirinko paprastą, bet efektyvų sprendimą: į lengvą kėbulą įmontavo 1,4 litro benzininį variklį, kuriam kompaniją taip pat palaikė „Garrett T2“ turbina.

Nors keturių cilindrų ir turbokompresoriaus tandemas padėjo išvystyti tik 120 arklio galių, vos 850 kilogramų sveriančiai mašinai to pakako su kaupu. Iki 100 km/val. šis mažylis įsibėgėdavo per 7,5 sekundės, o tais laikais toks rodiklis darė įspūdį.

Būtent specifinis turbinos veikimas ir lėmė šio modelio charakterį. Nuspaudus akceleratorių, iš pradžių vairuotojus glumino nejauki tyla, tačiau varikliui pasiekus reikiamas apsukas, galia trenkdavo lyg kūju.

Posūkiuose toks elgesys dažnai tapdavo lemtingas. Vairuotojai, neįvertinę staigaus galios šuolio, neretai nulėkdavo nuo kelio ir po to skųsdavosi, kad „Renault 5 GT Turbo“ yra sunkiai suvaldomas. 

Šiandien rasti sveiką, nemodifikuotą egzempliorių – be galo sunki užduotis. Dauguma jų dėl avarijų atsidūrė sąvartynuose arba buvo negrįžtamai perdaryti. Todėl išlikę autentiški modeliai aukcionuose kainuoja tūkstančius. 

7 ) Volkswagen Golf II GTI

• Variklis: 1,8 litro, keturių cilindrų
• Galia: 139 arklio galios, 168 Nm
• Varomieji ratai: Priekiniai
• Akceleracija: Iki 100 km/val. per 8.1 sekundės
• Maks. greitis: 204 km/val.
• Svoris: 907 kilogramai

1984 metais pasirodęs modelis turėjo sunkią užduotį – pranokti ne vienerius metus dominavusią legendą. Ir panašu, kad inžinieriai Volfsburge nesuklydo, nes jie sukūrė automobilį, kurį daugelis ekspertų iki šiol vadina geriausiai subalansuotu „GTI“ šeimos atstovu.

Nors antros kartos modelio kėbulas tapo sunkesnis ir didesnis, dinamika nenukentėjo. Priešingai – ji tapo brandesnė. Vairuotojai galėjo rinktis iš kelių versijų, tačiau didžiausią išliekamąją vertę turi versija, kuri slepiasi po kodiniu pavadinimu „16V“. 

1,8 litro darbinio tūrio variklis išvystė 139 arklio galias ir šiandien šis parametras neatrodo įspūdingai, tačiau daugelį vairuotojų žavėjo antros kartos „Golf GTI“ patikimumas. Tai buvo automobilis, kuriuo ryte galima lėkti Vokietijos greitkeliais, o vakare ramiai grįžti namo per kamščius.

Dizainas taip pat tapo kultinis. Dvigubi priekiniai žibintai, raudona juostelė aplink groteles, languotos sėdynės ir golfo kamuoliuką primenanti pavarų svirtis – tai detalės, kurios šiandien verčia kolekcininkus atverti pinigines.

Tuo tarpu automobilių rinkoje situacija dviprasmiška. Rasti „Golf GTI“, kurio nesuėdė korozija arba tiuningo mėgėjai, darosi vis sunkiau. Būtent todėl tvarkingų, originalių modelių kainos kyla kaip ant mielių.

6 ) Renault Clio RS 182 Trophy

• Variklis: 2,0 litrų, keturių cilindrų
• Galia: 182 arklio galios, 201 Nm
• Varomieji ratai: Priekiniai
• Akceleracija: Iki 100 km/val. per 6.8 sekundės
• Maks. greitis: 225 km/val.
• Svoris: 1090 kilogramai

Kai „Renault Sport“ inžinieriai nusprendė užbaigti antrosios kartos „Clio“ gamybą, jie sukūrė atsisveikinimo dovaną, kuri iki šiol laikoma nepralenkiamu standartu. 2005 metais pasirodęs „Clio RS 182 Trophy“ įrodė, kad dydis ir galia nėra svarbiausia. Svarbiausia – kaip ta galia yra panaudojama.

Didžiausia šio modelio paslaptis (ir brangiausia detalė) slepiasi ratų arkose. Gamintojas sumontavo „Sachs“ amortizatorius su išoriniais rezervuarais. Tokia technologija dažniau sutinkama lenktynių trasose, o ne miesto hečbekuose. Būtent dėl šių amortizatorių „Clio“ kelyje stovėjo kaip įkaltas. 

Po variklio dangčiu plakė 2,0 litrų atmosferinė širdis, generuojanti 182 arklio galias. Skirtingai nei modernūs varikliai, šis agregatas mėgo aukštas apsukas, todėl norint pajusti tikrąją dinamiką, tachometro rodyklę reikėdavo laikyti netoli raudonos zonos.

Vizualiai atskirti „Trophy“ versiją nesunku. Visi 500 vienetų nudažyti ryškia „Capsicum Red“ spalva. Salone vairuotoją pasitinka puikios „Recaro Trendline“ sėdynės, o išorę puošia lengvi „Speedline Turini“ ratlankiai bei galinis aptakas, pasiskolintas iš piktokos „Clio V6“ versijos.

5 ) Renault Clio Williams

•  Variklis: 2,0 litrų, keturių cilindrų
• Galia: 150 arklio galių, 186 Nm
• Varomieji ratai: Priekiniai
• Akceleracija: Iki 100 km/val. per 7.8 sekundės
• Maks. greitis: 215 km/val.
• Svoris: 1010 kilogramų

Jei reikėtų įvardyti vieną hečbeką, kuris geriausiai apibrėžia 90-ųjų automobilių kultūrą, juo neabejotinai būtų „Renault Clio Williams“. 1993 metais pasirodęs modelis turėjo vieną tikslą – gauti homologaciją, tačiau galutinis rezultatas nustebino net ir didžiausius skeptikus. 

Nors modelio pavadinimas sufleruoja sąsajas su „Formule 1“, patį automobilį kūrė ne F1 inžinieriai. Į mažą, lengvą kėbulą prancūzai sugrūdo 2,0 litrų darbinio tūrio variklį, kuris išvystė 147 arklio galias ir 175 Nm sukimo momentą. 

Tačiau kaip ir daugelio to laikmečio automobilių atvejų, „Clio Williams“ garsėjo fenomenaliu valdymu. Platesnė provėža, sustiprinta pakaba ir tikslus vairo mechanizmas leido posūkius įveikti tokiu greičiu, kuris glumino net modernių automobilių vairuotojus.

Atpažinti šią legendą gatvėje nesunku. Visi modeliai nudažyti išskirtine „Sports Blue“ spalva, o vaizdą papildo auksiniai „Speedline“ ratlankiai. Salone dominuoja mėlyni saugos diržai, mėlyni ciferblatai ir specialios sėdynės su „Williams“ logotipu.

Kolekcininkams labiausiai rūpi pirmoji modelio versija. Iš pradžių „Renault“ planavo pagaminti tik 3800 vienetų, kurių kiekvienas turėjo specialią lentelę ant prietaisų skydelio.

Tačiau dėl milžiniškos paklausos vėliau pasirodė antroji ir trečioji modelių versijos, tačiau būtent pirmosios serijos modeliai šiandien yra brangiausi. 

4 ) Volkswagen Golf GTI

• Variklis: 1,8 litro, keturių cilindrų
• Galia: 112 arklio galių, 148 Nm
• Varomieji ratai: Priekiniai
• Akceleracija: Iki 100 km/val. per 8.2 sekundės
• Maks.greitis: 183 km/val.
• Svoris: 860 kilogramų

Iki 1976-ųjų greitis buvo turtingųjų privilegija, tačiau „Golf GTI“ (Mk1) šią taisyklę sulaužė. Jis įrodė, kad praktiškas, kasdieniškas hečbekas gali teikti tiek pat džiaugsmo kiek brangus sportinis kupė.

Ironiška, bet šis modelis galėjo apskritai neišvysti dienos šviesos. Tai buvo Volfsburgo pogrindžio projektas. Grupė inžinierių, dirbusių laisvu nuo darbo metu, sukūrė sportinę „Golf“ versiją be oficialaus vadovybės palaiminimo.

Kai jie galiausiai pristatė savo kūrinį, direktorių taryba į tai žiūrėjo skeptiškai. Dėl baimės, kad šis modelis nesulauks norimo susidomėjimo buvo planuota pagaminti vos 5000 vienetų, tačiau reali paklausa pranoko drąsiausias svajones.

Sėkmės receptas buvo genialiai paprastas: mažas svoris ir gyvybingas variklis. Į vos 810 kilogramų sveriantį kėbulą inžinieriai sumontavo 1,6 litro (vėliau – 1,8 l) variklį su mechaniniu „K-Jetronic“ įpurškimu. 110 arklio galių lengvam „Golf“ pakako, kad iki 100 km/val. įsibėgėtų per 9 sekundes. 

Tačiau šie parametrai neatskleidžia tikrosios „GT) esmės. Jame nėra vairo stiprintuvo, nėra elektroninių pagalbininkų. Yra tik vairas, pedalai ir plonas metalo sluoksnis.

3 ) Ford Escort RS Cosworth

• Variklis: 2,0 litrų, keturių cilindrų
• Galia: 227 arklio galios, 304 Nm
• Varomieji ratai: visi keturi
• Akceleracija: Iki 100 km/val. per 6.2 sekundės
• Maks.greitis: 220 km/val.
• Svoris: 1275 kilogramai

Jei gatvėje pamatote šį automobilį, pirmiausia žvilgsnis užkliūva už vienos detalės – milžiniško galinio sparno, vairuotojų praminto „banginio uodega“.

Tai nėra detalė, kurią automobilio savininkas įsigijo specializuotoje detalių parduotuvėje. Tai originalus „Ford Escort RS Cosworth“ priedas automobiliui, kuris buvo sukurtas gauti sportinę homologaciją Pasaulio ralio čempionate dalyvaujančiam bolidui. 

Nors ant bagažinės dangčio puikuojasi užrašas „Escort“, po šiuo kėbulu inžinieriai paslėpė visai kitą žvėrį. Tiesą sakant, tai net nėra „Escort“. 

Inžinieriai pasiskolino didesniojo „Sierra Cosworth“ važiuoklę, ją sutrumpino ir apvilko plačiu hečbeko kėbulu. Dėl šio sprendimo variklis „Escort Cosworth“ automobilyje buvo sumontuotas išilgai (o ne skersai, kaip įprastame modelyje), o galia buvo perduodama į visus keturis ratus.

 

 

 

Po variklio dangčiu tūnojo 2,0 litrų turbininė širdis, generuojanti 227 arklio galias. Kadangi šis motoras pasižymi milžinišku tobulinimo potencialu, entuziastai netrukus tai išsiaiškino ir sugebėjo variklio išvystomą galią padvigubinti. Būtent dėl šios priežasties rasti visiškai standartinį, gamyklinės būklės modelį šiandien yra beveik neįmanoma užduotis.

Kelyje šis „Ford“ elgiasi ne kaip hečbekas, o kaip tikras ralio bolidas. Visų varančiųjų ratų sistema galią skirsto santykiu 34/66 galinės ašies naudai, todėl vairuotojas gauna geriausią iš abiejų pasaulių: keturių ratų sukibimą ir galine ašimi varomo automobilio žaismingumą.

2 ) Lancia Delta HF Integrale

• Variklis: 2,0 litrų, keturių cilindrų
• Galia: 185 arklio galios, 304 Nm
• Varomieji ratai: visi keturi
• Akceleracija: Iki 100 km/val. per 6,6 sekundės
• Maks. greitis: 215 km/val.
• Svoris: 1291 kilogramas

Daugelis klysta manydami, kad tik vėliau pasirodžiusios šio modelio versijos vertos dėmesio. Tačiau būtent 1987-aisiais pasirodžiusi „8V“ versija nubrėžė liniją, kurią peržengti bijojo konkurentai.

Inžinieriai paėmė standartinį, Giorgetto Giugiaro sukurtą kėbulą ir jį brutaliai praplatino. Išpūstos ratų arkos tapo ne dizaino užgaida, o būtinybe, siekiant sutalpinti platesnę važiuoklę ir didesnius ratus.

Po variklio dangčiu veikė 2,0 litrų darbinio tūrio variklis su turbina. Nors jis turi tik 8 vožtuvus (iš čia ir pavadinimas „8V“), jėgos jam netrūko. 185 arklio galios ir nuolatinė visų varančiųjų ratų sistema leido šiam kampuotam plytelių rinkiniui iki 100 km/val. šauti per 6,6 sekundės.

8 vožtuvų variklis taip pat pasižymėjo milžinišku sukimo momentu esant žemoms apsukoms, todėl mieste jis iki šiol suteikia gyvybingesio ir azartiškesnio variklio įspūdį negu vėliau pasirodę įpėdiniai.

Apskritai, tai nėra patogus automobilis. Salono detalė barška, elektronika kaprizinga, o kėbulas rūdija vien nuo drėgmės ore. Tačiau visa tai nublanksta, kai paspaudžiate akceleratorių.

Jeigu naujesnių „Evo“ modelių kainos šovė į stratosferą ir tapo neįkandamos daugeliui entuziastų, ankstyvosios „Integrale“ versijos vis dar siūlo tą pačią ralio automobilio DNR už žemiškesnę sumą. 

1 ) Peugeot 205 GTI

• Variklis: 1,6 litro, keturių cilindrų
• Galia : 105 arklio galios, 132 Nm
• Varomieji ratai : Priekiniai
• Akceleracija : Iki 100 km/val. per 8.6 sekundės
• Maks. greitis : 193 km/val.
• Svoris : 880 kilogramų

Jei „Golf GTI“ buvo solidus ir patikimas vokiškas inžinerijos kūrinys, tai „Peugeot 205 GTI“ tapo jo visiška priešingybe – karštakošiu, nenustygstančiu vietoje ir velniškai greitu.

1984-aisiais prancūzai metė iššūkį ne tik „Volkswagen Golf“, bet ir automobilių svoriui. „205 GTI“ svėrė vos 880 kilogramų, todėl kiekvienas variklio stūmoklio judesys čia virsdavo tiesioginiu veiksmu kelyje.

Šio modelio evoliucija pasiekė piką 1986-aisiais, kai po variklio dangčiu atsidūrė 1,9 litro jėgainė. 130 arklio galių tokiam lengvam automobiliui suteikė sparnus – iki 100 km/val. jis šaudavo per 7,8 sekundės. Tačiau tiesioji šiam „Peugeot“ buvo tik nuobodi įžanga.

Vairuotojai šį modelį dievina (arba jo bijo) dėl specifinio galinės ašies elgesio. Inžinieriai važiuoklę suderino taip, kad posūkyje atleidus akceleratorių, automobilio galas akimirksniu praranda sukibimą.

Tai leidžia patyrusiam vairuotojui įsukti mašiną į posūkį nenaudojant vairo, tačiau mažiau įgudusiam tokie manevrai dažnai baigdavosi griovyje. Tai automobilis, su kuriuo reikia ne kovoti, o šokti – jis reikalauja pagarbos ir tikslių judesių.

Šiandien kolekcininkų akyse tai vienas vertingiausių savo eros eksponatų. Rasti nesurūdijusį ir, svarbiausia, į medį neatsitrenkusį modelį darosi vis sunkiau. Kainos jau seniai peržengė logikos ribas, tačiau pirkėjai moka už gryną, nefiltruotą emociją, kurios modernūs, elektronikos prikimšti automobiliai tiesiog nebegali pasiūlyti.