peugeot

Dar vienas ilgametis Vokietijos automobilių pramonės tiekėjas susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Eseno teismas pradėjo preliminarią nemokumo procedūrą trims „Prinz-Mayweg“ grupės bendrovėms, kurių istorija siekia 1896 metus. Pavojuje atsidūrė 310 darbo vietų. „Prinz-Mayweg“ daugeliui vairuotojų gali būti visiškai negirdėtas vardas, tačiau jos gaminamų komponentų galima rasti įvairiose automobilių vietose.

Europos automobilių pramonė atsidūrė tarp dviejų ugnies linijų: Kinijoje Vakarų gamintojai sparčiai praranda turėtas pozicijas vietos prekės ženklams, o JAV vis griežčiau riboja kiniškų technologijų patekimą į rinką. Buvęs BMW vadovas Kinijoje ir elektromobilių startuolio „Byton“ bendraįkūrėjas Danielis Kirchertas tokią padėtį apibūdina kaip klasikinę „sumuštinio“ situaciją.

Automobilių gamybos milžinė „Stellantis“ rado būdą, kaip Europos rinkoje kompensuoti didesnių modelių trūkumą. Koncerno vadovas Antonio Filosa patvirtino, kad vidutinės klasės automobilių gama bus plečiama pasitelkiant partnerius iš Kinijos. Iki šiol Europos rinkai skirtus modelius gaminusiose bendrovės gamyklose bus pradėti surinkinėti „Leapmotor“ ir „Dongfeng“ automobiliai. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Tarptautinis automobilių gamybos koncernas „Stellantis“ plečia pajėgumus Kinijoje, iš kurios jau kitais metais planuoja pradėti automobilių eksportą į Europą. Iki 2027 metų bendroje įmonėje su kinais bus sukurti mažiausiai keturi nauji „Peugeot“ bei „Jeep“ modeliai, skirti tiek vietinei, tiek pasaulinei rinkoms. Visos automobilių rinkos aktualijos – rubrikoje „Automobilių naujienos“. Milijardinė investicija ir ilgametė partnerystė Naujam gamybos etapui Kinijoje numatyta 8 mlrd.

Automobilių pramonės užkulisiuose ilgą laiką sklandė kalbos apie vieno prieštaringiausiai vertinamų variklių – koncerno „Stellantis“ gaminamo 1,2 litro trijų cilindrų „PureTech“ – gamybos pabaigą. Šias spėliones skatino pranešimai apie uždaromą Prancūzijos gamyklą, kurioje tokie agregatai buvo surenkami nuo 2014 metų. Tačiau gamintojas oficialiai patvirtino kitokį scenarijų.

Viešojoje erdvėje vyraujantys atsiliepimai dažniausiai akcentuoja įvairias elektromobilių problemas, o hibridiniai automobiliai pristatomi kaip tobulas ir jokių trūkumų neturintis kompromisas. Vis dėlto Jungtinių Amerikos Valstijų automobilių asociacijos ekspertai nusprendė atlikti unikalų bandymą ir patikrinti ar hibridinių sistemų efektyvumas ekstremaliomis sąlygomis krenta gerokai drastiškiau, nei gamintojai linkę deklaruoti.

Vienas didžiausių pasaulio automobilių koncernų „Stellantis“ žengia radikaliu racionalizacijos keliu. Užuot vienu metu vaikęsis keturiolika zuikių, naujasis koncerno vadovas Antonio Filosa įveda griežtą prekių ženklų hierarchiją. Keturiems iš jų tai reiškia aukso amžių ir didžiules investicijas, o likusiam dešimtukui teks tenkintis tuo, kas nubyrės nuo valdovų stalo. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

„Stellantis“ koncerno gaminami automobiliai su 1,2 litro darbinio tūrio benzininiais „PureTech“ varikliais visuomet kėlė nemažai rūpesčių.  Pagrindinė to priežastis – alyva tepamo paskirstymo diržo konstrukcija, kuri dėl greito susidėvėjimo neretai iššaukia itin brangius gedimus.

„Stellantis“ koncerną toliau persekioja techninių nesklandumų šleifas. Tik spėję suvaldyti benzininių variklių atšaukimo krizę, koncerno atstovai pranešė apie naują plataus masto kampaniją. Šį kartą inžinierių taikiklyje atsidūrė maždaug dešimt tūkstančių transporto priemonių su 1,5 litro „BlueHDi“ dyzeliniais motorais. Dėl gamykloje padarytų klaidų šie varikliai eksploatacijos metu gali ne tik staiga nustoti veikti, bet ir pažerti metalo nuolaužų tiesiai į važiuojamąją kelio dalį.

Nors pastaruoju metu Europos automobilių pramonė išgyvena akivaizdų sąstingį, o didieji gamintojai susiduria su krentančia paklausa, vienas koncernas demonstruoja visiškai priešingas tendencijas. Antonio Filosos vadovaujama „Stellantis“ grupė, kuriai priklauso ir Lietuvos pirkėjams puikiai pažįstamos „Peugeot“, „Citroën“, „Opel“ bei „Fiat“ markės, 2026-ųjų pavasarį fiksuoja netikėtą augimą.

Europos Sąjunga žengia istorinį žingsnį bandydama apsaugoti žemyno pramonę nuo pigios kiniškos produkcijos invazijos. Trečiadienį Europos Komisija pristatė Pramonės greitinimo aktą (angl. Industrial Accelerator Act, IAA), kuriuo įvedami griežti vietinės gamybos reikalavimai strateginiams sektoriams – nuo vėjo jėgainių ir elektromobilių iki plieno bei cemento pramonės. Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą, kad iki 2035 metų gamybos sektorius sudarytų penktadalį bendro bloko vidaus produkto.

Kiniški automobilių gamintojai Europą vilioja žemomis kainomis, tačiau pirkėjų džiaugsmas dažnai baigiasi užvėrus atstovybės duris. Britų atliktas tyrimas atskleidė, kad ką sutaupysite perkant automobilį, vėliau greičiausiai teks atiduoti draudikams. Negana to, kai kurios bendrovės apskritai atsisako drausti iš Kinijos atkeliavusius modelius. Pastaraisiais metais Europa išgyvena tikrą kiniškų prekių ženklų bumą.

Jei manote, kad pelninga investicija į automobilius prasideda tik nuo „Ferrari F40“, „Jaguar E-Type“ ar legendinio „BMW M3“ įsigijimo – klystate. Klasikinių automobilių rinkos ekspertai brėžia naują kryptį ir ji neturi nieko bendra su milijoninėmis sumomis aukcionuose. Šiuo metu karščiausia prekė – sportiški hečbekai. Šių pokyčių priežastis paprasta.

Šiandieninėje automobilių rinkoje surasti išvaizdų, greitą, kompaktišką ir, svarbiausia, finansiškai įkandamą modelį darosi kone neįmanoma. Tikriems entuziastams skirti automobiliai tiesiog skęsta milžiniškoje nuobodžių krosoverių, pilkos dyzelinės masės bei sparčiai populiarėjančių elektromobilių jūroje. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Dar nespėjus pamiršti automobilių trūkumo ir eilių salonuose, horizonte kaupiasi nauji tamsūs debesys. Automobilių pramonės atstovai ir analitikai vis garsiau kalba apie artėjančią naują lustų krizę. Tiesa, šįkart gamyklų konvejeriai gali stoti ne dėl pandemijos ar stichinių nelaimių, o dėl žaibiškai populiarėjančio dirbtinio intelekto, kuris iš rinkos siurbia gyvybiškai svarbius komponentus. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos Komisija ruošiasi pristatyti radikalų pasiūlymą, kuris iš esmės pakeistų elektromobilių rinkos taisykles. Remiantis nutekintu „Industrial Accelerator Act“ įstatymo projektu, kurį cituoja „Financial Times“, elektromobiliai privalės turėti bent 70 proc. europietiškos kilmės komponentų, kad galėtų pretenduoti į valstybės subsidijas ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Italijos žiniasklaidą pasiekė informacija, kad automobilių milžinė „Stellantis“ baigia kurti visiškai naują 1,6 litro darbo tūrio dyzelinį variklį, kuris atitiks griežtąjį „Euro 7“ taršos standartą. Naujojo variklio gimimo vieta – Karmanjolos miestas, esantis netoli Turino. Čia veikiančioje istorinėje gamykloje, kuri dešimtmečius tiekė komponentus „Fiat“ ir kitiems koncerno ženklams, darbai jau įsibėgėjo.

Vienas didžiausių pasaulio automobilių koncernų „Stellantis“ (valdantis tokius prekių ženklus kaip „Peugeot“, „Fiat“, „Jeep“, „Opel“ ir kt.) rinkoms pasiuntė žinią, kurios investuotojai labiausiai baiminosi –perėjimas prie elektromobilių vyksta daug lėčiau, nei buvo planuota. Šis viešas prisipažinimas kainuoja brangiai. Koncernas atlieka didžiausius istorijoje turto vertės nurašymus, siekiančius daugiau nei 22 mlrd. eurų, o bendrovės akcijos smigo žemyn.

Viena didžiausių elektromobilių skeptikų baimių netrukus gali tapti istorija. Koncernas „Stellantis“, valdantis tokius prekės ženklus kaip „Peugeot“, „Opel“ ar „Jeep“, žengė svarbų žingsnį saugumo srityje. Kompanija JAV užregistravo technologiją, kuri leidžia elektromobilio baterijai pačiai atpažinti kritinį gedimą ir jį likviduoti dar prieš įsiplieskiant atvirai ugniai. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Technologijų pažanga vairuotojams tampa vis didesniu galvos skausmu, o Graikija nusprendė nieko nelaukti ir į gatves išleido dirbtinį intelektą, praneša „GreekTimes“. Atėnų regione pradėtas bandomasis projektas, kurio metu vos aštuonių išmanių kamerų rezultatai pribloškė net pačius pareigūnus.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Viduryje remontuojamo kelio – paliktas sudaužytas „Peugeot“. Vairuotojo nė kvapo. Tik pranešėjas rodė į mišką. Ten, sakė, dingo du vyrukai – vienas žilas, kitas juodas. Policijos laukė ne eilinė avarija, o girto absurdo spektaklis. Atvykę į vietą pareigūnai rado tik liudininką, kuris rodė link miško. Į įvykio vietą skubėjo ir laidos „Farai“ operatorius. „Čia kažkur nuėjo. Vienas žilas, kitas juodas“, – sako jis. Gal gamta pašaukė, gal grybų vakarienei nusprendė pasiruošti.

Europos Komisija siekdama atgaivinti senojo žemyno automobilių pramonę ir padaryti elektromobilius įperkamus paprastam vartotojui, ketinama sukurti naują automobilių kategoriją – M1E. Tai savotiškas japoniškų „kei cars“ (mažų, miesto automobilių) atitikmuo Europai. Pagrindinis tikslas – rinkai pasiūlyti elektromobilius, kurių kaina svyruotų tarp 15 000 ir 20 000 eurų. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Po beveik metus trukusių įtemptų derybų ir politinio spaudimo, Europos Komisija vakar, gruodžio 16-ąją, priėmė sprendimą, kuris iš esmės perbraižo Senojo žemyno automobilių pramonės ateitį. Griežtas reikalavimas nuo 2035-ųjų pardavinėti tik nulinės taršos transporto priemones oficialiai atšauktas, jį pakeičiant gerokai lengviau pasiekiamu emisijų mažinimo tikslu. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Europos automobilių gamintojai, išgyvenantys sunkų pereinamąjį laikotarpį elektrifikacijos link, sulauks Briuselio malonės. Europos Sąjunga ruošiasi atsitraukti nuo griežto plano, kuris nuo 2035 metų būtų faktiškai uždraudęs naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą.

Tai, kas dar prieš porą metų atrodė kaip neišvengiama ateitis, šiandien virsta istorija. Europos Sąjunga oficialiai atsitraukia nuo savo griežčiausio ultimatumo automobilių gamintojams. Įtakingas Europos Parlamento narys patvirtino, kad planas nuo 2035 metų visiškai uždrausti prekybą naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais yra atšaukiamas. Vietoje totalaus draudimo pasirinktas lankstesnis kelias, kuris leis ir toliau gaminti hibridinius modelius.

Nors oficiali Europos Sąjungos pozicija dėl 2035-aisiais įsigaliosiančio benzininių ir dyzelinių variklių draudimo išlieka nepakitusi, automobilių pramonės užkulisiuose nuotaikos kardinaliai skiriasi. Didieji koncernai, reaguodami į lėtėjančią elektromobilių paklausą ir rinkos realybę, tyliai koreguoja ilgalaikes strategijas. Aiškėja, kad vidaus degimo varikliai, kuriuos planuota palaidoti jau po dešimtmečio, gamybos linijose gali išlikti gerokai ilgiau.

Likus vos savaitei iki svarbaus Europos Komisijos pranešimo, didžiausi automobilių rinkos žaidėjai nusprendė netylėti. Pirmadienį Briuselį pasiekė kolektyvinis laiškas, kurį pasirašė 67 įtakingos organizacijos, tarp jų – automobilių gamintojai BMW ir „Toyota“ bei nuomos ir lizingo rinkos lyderiai „Avis“, „Hertz“, „Bolt“ bei „Arval“. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Mažo darbinio tūrio (1,5 ir 1,6 litro) dyzeliniai varikliai ilgą laiką buvo Europos rinkos bestseleriai. Vairuotojai juos masiškai rinkosi dėl paprastos priežasties: šie agregatai sugebėjo suderinti pavyzdingą ekonomiją su komfortu, kurio negalėjo pasiūlyti triukšmingi, tingūs ir gausybę vibracijų skleidžiantys analogai su trimis cilindrais.  Šios klasės varikliai dažniausiai generuoja nuo 90 iki 110 AG ir pasiekia 250–300 Nm sukimo momentą.

Europos automobilių pramonė, atsidūrusi tarp stagnuojančios elektromobilių paklausos ir agresyvios Kinijos konkurencijos, su nerimu laukia gruodžio 10-osios. Tądien Briuselis pristatys naują paramos paketą automobilių sektoriui, kuris gali tapti istoriniu lūžio tašku. Tikimasi, kad griežtas draudimas nuo 2035 metų registruoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais bus sušvelnintas. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Spalio mėnesio Europos naujų automobilių rinkos duomenys puikiai iliustruoja, kad infliacija ir ekonominis neapibrėžtumas diktuoja pirkėjų sprendimus. Kol brangių elektromobilių paklausa išgyvena drastiškus svyravimus, pirkėjai gręžiasi į įperkamų automobilių segmentą. Būtent todėl į perkamiausiųjų viršūnę vėl sugrįžo „Dacia Sandero“. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

„Peugeot“ pristatė radikalų koncepcinį modelį „Polygon“, kuris demonstruoja technologijas, kurias serijiniuose automobiliuose pamatysime jau nuo 2027 metų. Tai nėra tik statinis maketas – gamintojas pabrėžia, kad šis futuristinis, mažiau nei 4 metrų ilgio automobilis yra pilnai važiuojantis prototipas. Ryškiausia naujovė slypi salone. „Peugeot“ atsisako tradicinio apvalaus vairo ir keičia jį į „Hypersquare“ sistemą.

Jungtinių Valstijų apeliacinis teismas priėmė sprendimą, galintį pakeisti automobilių pramonės žaidimo taisykles. Teismas panaikino esminę Joe Bideno administracijos taisyklę, kuri buvo naudojama apskaičiuoti elektromobilių efektyvumą. Teismas nusprendė, kad Energetikos departamentas (DOE) viršijo savo įgaliojimus, palikdamas galioti metodiką, kuri, pasak kritikų, dirbtinai išpūsdavo elektromobilių efektyvumo rodiklius.

Paskelbti Europos naujų automobilių pardavimų rezultatai po devynių 2025 metų mėnesių rodo, kad „Dacia Sandero“ išlaiko lyderio poziciją, o „Volkswagen“ grupė demonstruoja išskirtinį stabilumą. Tačiau didžiausia metų drama – „Tesla“ pardavimų nuosmukis, kuris, nepaisant visko, rugsėjį baigėsi netikėtu sugrįžimu į pirmąją vietą. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius (sausio–rugsėjo mėn.) „Dacia Sandero“ išliko perkamiausiu modeliu Europoje.

Artėjant Europos Komisijos numatytai vidaus degimo variklių draudimo nuo 2035 metų peržiūrai, tarp didžiųjų Europos valstybių ryškėja fundamentalūs nesutarimai. Prancūzija ir Ispanija griežtai pasisako prieš bet kokį taisyklių švelninimą, tuo tarpu Vokietija, nors ir oficialiai palaikanti tikslą, ieško lankstesnių sprendimų ir išimčių, ypač sintetiniais degalais varomiems automobiliams. Paryžiaus ir Madrido pozicija – aiški ir bekompromisė.

Automobilių pramonėje Europos rinka pelnytai laikoma savotišku brandos egzaminu. Tai viena konkurencingiausių ir sudėtingiausių vietų pasaulyje, kurioje globalios ambicijos dažnai sudūžta į itin specifinių reikalavimų sieną.

Turine vykusioje Italijos technologijų savaitėje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė netikėtą planą, skirtą spręsti gilėjančiai Europos automobilių pramonės krizei. Nors pramonė jaučia didelį spaudimą dėl sudėtingų reguliavimo ir ekonominių sąlygų, EK vadovė pasiūlė sprendimą, kuris nesusijęs su dabartinių „žaliųjų“ taisyklių peržiūra. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Automobilių dizaino studija „Pininfarina“ pasaulyje išgarsėjo dėl ilgametės partnerystės su „Ferrari“, tačiau legendiniai italų dizaineriai savo talentą dovanojo kur kas platesniam gamintojų ratui. Ne kartą ant bankroto slenksčio balansavusi įmonė bendradarbiavo su įvairiausiomis markėmis, o kai kurie patys įspūdingiausi kūriniai, ironiška, „Ferrari“ vadovybės buvo atmesti arba skirti kitiems.

Prancūzijos transporto priemonių rinkos priežiūros institucija (SSMVM) pradėjo oficialų tyrimą dėl liūdnai pagarsėjusio „Stellantis“ koncerno 1,2 „PureTech“ trijų cilindrų benzininio variklio patikimumo.  Šis sprendimas – tai tiesioginė reakcija į daugybę metų besitęsiančius vairuotojų skundus dėl pasikartojančių ir brangiai kainuojančių gedimų. Tyrimas gali baigtis tuo, kad koncernui bus nurodyta imtis papildomų „korekcijos priemonių“, nei iki šiol siūlyta problemų sprendimo platforma.

„Stellantis“ koncernas patyliukais pristatė naujos kartos septynių laipsnių dvigubos sankabos pavarų dėžę (eDCT7), kuri debiutavo tokiuose modeliuose kaip „DS N°4“. Iš pirmo žvilgsnio, tai – tik dar viena pavarų dėžė su papildoma pavara. Tačiau, iš tiesų, po jos dangčiu slypi itin protingas ir neįprastas inžinerinis sprendimas, sujungiantis dviejų skirtingų technologijų pasaulius.

Praėjus dešimtmečiui po to, kai „Dieselgate“ skandalas sudrebino pasaulį, jo šmėkla vėl grįžo į teismo salę. Londone prasidėjo viena didžiausių bylų modernioje Jungtinės Karalystės teisės istorijoje, kurioje ant kaltinamųjų suolo sėdo penki pramonės milžinai.

Europos automobilių pramonė atsidūrė ant krizės slenksčio. Garsi konsultacijų bendrovė „AlixPartners“ paskelbė niūrią prognozę. Skelbiama, kad dėl silpstančios paklausos ir negailestingos Kinijos gamintojų konkurencijos, Europoje gali tekti uždaryti iki aštuonių didelių automobilių gamyklų. Šis perspėjimas paremtas šaltais skaičiais – Europos gamyklų pajėgumai šiuo metu vidutiniškai išnaudojami vos 60 proc., o ilgalaikis darbas žemiau 75 proc. ribos reiškia nuostolingą veiklą.

Atrodė, kad neseniai aprimęs JAV ir Kinijos prekybos karas, įsiplieskė su nauja jėga, ir šįkart mūšio lauku tapo ne muitų tarifai, o gyvybiškai svarbių žaliavų tiekimas. Kinija šį mėnesį paskelbė apie naujus, griežtus eksporto apribojimus retųjų žemės elementų ir elektromobilių baterijų komponentams, taip pasiųsdama aiškų signalą, kad yra pasirengusi panaudoti savo dominavimą tiekimo grandinėje kaip galingą geopolitinį svertą.

Europoje plinta naujo tipo subsidijos elektromobiliams. Oficialiai jos skirtos apdovanoti pačius „žaliausius“ automobilius, tačiau realybėje tai – sumaniai užmaskuotas protekcionistinis įrankis, nukreiptas tiesiai prieš Kinijoje pagamintų elektromobilių importą. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė jau taiko šį „ekologinio balo“ modelį, o susidomėjimą juo rodo ir kitos ES šalys, pavyzdžiui, Italija ir Ispanija.

Mažesnis svoris, didesnė galia, geresnis efektyvumas ir mažesnė kaina. Būtent tokį elektromobilių ateities receptą įsivaizduoja „Stellantis“ koncernas, kuris pristatė revoliucinę IBIS (angl. Intelligent Battery Integrated System) baterijų sistemą.  Šiuolaikiniame elektromobilyje veikia trys atskiri, sunkūs ir brangūs komponentai: baterija, vidinis įkroviklis ir inverteris. Šios atskiros „dėžutės“ užima daug vietos, didina svorį ir automobilio kainą.

Vidutinės klasės (ir ne tik) automobilis su dviejų litrų dyzeliniu varikliu – tai viena populiariausių kombinacijų naudotų automobilių rinkoje. Galingas, bet degalams ne pernelyg reiklus motoras užtikrina priimtinas dinamines savybes ir ekonomiškumą net ir sunkiuose sedanuose ar universaluose.

„Peugeot“ niekada nebuvo tas gamintojas, kurio modelių gama pulsuotų adrenalinu. Tačiau prieš penkiolika metų situacija buvo kitokia – tarp kuklių hečbekų ir šeimyninių sedanų rikiavosi bent keli automobiliai, galintys priversti suspurdėti entuziasto širdį. 2002-aisiais Prancūzijos gamintojas nusprendė žengti dar toliau ir pristatė „Peugeot RC“ – konceptinį modelį, kurtą specialiai vairavimo malonumą vertinantiems žmonėms.

Jei pasikapstytume po mitų skrynią, joje galėtume rasti tokius pasakojimus, kad po Lietuvą keliauti neįdomu, lietuviška vasara netinkama motociklininkams, o elektromobilis skirtas tik kelionėms po miestą. Žurnalistai Vitoldas Milius ir Justas Lengvinas užsimojo visus šiuos mitus patikrinti ir leidosi į dviejų dienų kelionę po įdomiausius ir gražiausius Lietuvoje pastatytus apžvalgos bokštus.

Prancūzijoje vykusiame ralyje „Rallye de la Fourme“ įvyko tragiška avarija, pareikalavusi trijų žiūrovų gyvybių. Nelaimė įvyko liepos 26 d., 11 val. ryto, netoli Le Cros, Saint-Just savivaldybėje, Puy-de-Dôme departamente. Lenktynėms paruoštas automobilis, važiuodamas tiesia kelio atkarpa, nuvažiavo nuo trasos ir rėžėsi į žiūrovų zoną. Pirminiais duomenimis, visi nukentėjusieji buvo stebėjimui skirtame aptvertame sektoriuje.

Nors „Stellantis“ siekia atkurti santykius su savo prekybos partneriais po vadovo Carloso Tavareso pasitraukimo, Vokietijoje veikiančių dilerių nuotaikos išlieka įtemptos. Į leidinio „Automobilwoche“ rankas patekęs nutekintas vidinis dokumentas rodo, kad daugiau nei 40 proc. partnerių svarsto uždaryti kai kuriuos atstovybių padalinius arba visiškai nutraukti sutartis su gamintoju.