Nors prabangus automobilis vairuotojų sąmonėje dažnai asocijuojasi su V8 varikliais ar „Mercedes-Benz“ S klasės sedanais, naujame siūlyme prabangos riba brėžiama gerokai žemiau – ties 150 kW (apie 204 AG) galia. Kitaip nei ankstesni, su tarša susieti mokesčiai, šis būtų skaičiuojamas tiesiogiai nuo automobilio vertės ir galios.
Pasiūlyme numatyti du tarifai: automobiliams, kurių galia svyruoja nuo 151 kW iki 300 kW, būtų taikomas 1 procento jo vertės mokestis, o galingesniems nei 300 kW – 2 procentų vertės mokestis. Pavyzdžiui, registruojant naudotą 5 serijos BMW (200 kW), kurio rinkos vertė 10 tūkst. eurų, tektų sumokėti 100 eurų mokestį.
Tiesa, projekte numatytos ir reikšmingos išimtys. Mokesčio išvengtų ne tik silpnesni nei 150 kW automobiliai, bet ir specifinė pirkėjų grupė – šeimos, auginančios du ir daugiau vaikų. Joms siūloma netaikyti mokesčio perkant SUV arba 6 ar daugiau vietų turintį automobilį, kurio galia neviršija 250 kW.
Be to, perkant naują automobilį, šiai šeimos išimčiai būtų taikomas ir papildomas kainos apribojimas: ji galiotų tik tuo atveju, jei automobilio kaina neviršytų 20 proc. vidutinės to segmento kainos.
Savo siūlymą K. Neimantas grindžia socialinio teisingumo principu, teigdamas, kad galingi automobiliai yra prabangos prekė, o ne pirmoji būtinybė.
„Galingi automobiliai nėra pirmojo reikalingumo prekė, anaiptol, ji prieinama aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims ir yra prabangos prekė.
Siūlydami apmokestinti prabangias prekes, mažiname socialinę atskirtį ir skatiname turtingesnius asmenis labiau prisidėti prie valstybės biudžeto“, – įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo K. Neimantas.
Rinkos ekspertai – skeptiški
Tokį Seimo nario pasiūlymą įvertinęs „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis mano, kad tai tėra eilinis prabangos mokestis su keistomis išimtimis, labiau primenantis bandymą įsiteikti tam tikrai rinkėjų grupei, norinčiai labiau apmokestinti daugiau uždirbančius asmenis.
„Tai panašu į visuotinį mokestį, nukreiptą į tuos, kurie daugiau uždirba“, – teigia M. Buzelis.
Ekspertas abejoja ir finansine mokesčio nauda. Jo skaičiavimais, Lietuvoje per metus įvyksta apie 350–400 tūkst. visų tipų automobilių sandorių. Net jei 20 proc. jų (apie 70–80 tūkst.) viršytų 150 kW ribą, atmetus visas išimtis, biudžetas pasipildytų vos 10–15 mln. eurų suma.
„Tai nesudaro tokio reikšmingo pokyčio, dėl kurio būtų verta keisti tvarkas, rūpintis papildomu administravimu ir pan.“ – sako M. Buzelis.
Jis taip pat stebisi išimtimi specifiniams automobiliams. „Norisi paklausti, kodėl būtent visureigiams ir vienatūriams taikomos išimtys, kai šeimos renkasi įvairiausių tipų automobilius – pradedant nuo už visureigius erdvesnių universalų, baigiant hečbekais ar sedanais“, – stebisi ekspertas.
Anot jo, siūlymas ignoruoja ir bendras pramonės tendencijas. Automobiliai, pasak M. Buzelio, kasmet tampa saugesni, turi daugiau papildomos įrangos, sudėtingų inžinerinių sprendimų, kurie padeda vairuotojams, tačiau dėl to yra sunkesni, o sunkumą gamintojai iš dalies gali kompensuoti automobilius aprūpindami galingesniais varikliais.
„Galingi automobiliai bendrai gali būti laikomi saugesniais, nes yra aprūpinti geresnėmis stabdžių sistemomis, kibesnėmis padangomis. Daug daugiau problemų sukelia automobilių tarša, prasta seniausių automobilių priežiūra, naudotų automobilių rinkos skaidrumo spragos“, – pridūrė M. Buzelis.
Neigiamai tokį pasiūlymą įvertino ir naudotais automobiliais prekiaujančios „Longo“ vadovas Paulius Valiukėnas. Jis mano, kad toks modelis nebūtų nei teisingas, nei efektyvus, ir apskritai kyla klausimas, kokio tikslo juo siekiama.
Eksperto teigimu, siūloma mokesčio sistema remiasi klaidinga prielaida, kad variklio galia šiuolaikiniame automobilyje yra taršos ar prabangos rodiklis.
„Šiandien technologijos leidžia turėti galingesnius, bet itin efektyvius ir mažai teršiančius automobilius – ypač kalbant apie hibridus ar naujos kartos benzininius variklius“, – teigia P. Valiukėnas. Anot jo, toks mokestis iš esmės baustų ne taršius, o tiesiog technologiškai pažangesnius ir galingesnius automobilius.
P. Valiukėno teigimu, siūlymas tapatinti variklio galią su prabanga ypač prasilenkia su realybe vertinant naudotų automobilių rinką. Anot jo, 150–200 kW galios automobiliai ten dažnai kainuoja vos kelis tūkstančius eurų. „Tai ne prabanga“, – pabrėžia ekspertas.
„Longo“ vadovas taip pat kritikuoja siūlomas išimtis. Jo nuomone, tokios selektyvios išimtys, kaip mokesčio netaikymas šeimoms su vaikais ar SUV automobiliams, daro sistemą sudėtingą, sunkiai administruojamą ir neskatina nei ekologiškesnio, nei sąžiningesnio pasirinkimo.
Pasak eksperto, toks modelis labiau primena fragmentišką reakciją į atskiras visuomenės grupes, o ne nuoseklią valstybės transporto politiką.
Anot P. Valiukėno, jei tikrasis valstybės tikslas yra skatinti tvaresnį automobilių parką, kur kas efektyviau būtų tobulinti jau egzistuojančią apmokestinimo pagal CO2 emisijas sistemą, skatinti naujesnių automobilių įsigijimą ir supaprastinti senų, taršių transporto priemonių utilizavimą.
Apibendrindamas P. Valiukėnas teigia, kad toks mokestis labiau keltų painiavą ir nepasitenkinimą, nei atneštų realios naudos aplinkai ar biudžetui. Rinkai tai reikštų dar didesnį neapibrėžtumą, o žmonėms – papildomą finansinę naštą už pasirinkimą, kuris dažnai yra ne prabanga, o poreikis.
Pasiūlymo autorius pardavinėjo prabangius automobilius
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nario Karolio Neimanto siūlymas įteisinti naują prabangių automobilių mokestį yra tam tikra prasme ironiškas.
Mat prieš tapdamas Seimo nariu, K. Neimantas buvo glaudžiai susijęs su prabangių automobilių prekyba. Oficialioje kandidato į Seimą deklaracijoje nurodoma, kad jis dirbo įmonėse „LM Auto“ ir „Luxury motors“. Šios bendrovės Lietuvoje oficialiai atstovauja tokius prekės ženklus kaip „Bentley“ ir „Maserati“.
Ryšys su prabangiais automobiliais matomas ir politiko viešojoje erdvėje. Jam priklausančioje „Youtube“ paskyroje „Neimantas_luxauto“ gausu vaizdo įrašų, kuriuose jis apžvelgė ir, tikėtina, reklamavo prabangius SUV modelius, tokius kaip „Aston Martin DBX“, „Maserati Levante“ ar „Porsche Cayenne“.
Ironiška tai, kad būtent prabangių SUV segmentas, kuriam atstovavo K. Neimantas, ir yra pagrindinis šios išimties naudos gavėjas. Nors politiko apžvalgose dažnai figūruodavo modeliai, kuriuose sumontuoti varikliai peržengdavo siūlomą 250 kW ribą („Aston Martin DBX“, „Maserati Levante“ ar „Porsche Cayenne“).
Tačiau Lietuvoje itin populiarios šių modelių alternatyvos, tokios kaip „Audi Q7“, „BMW X5“ ar „Mercedes-Benz GLE“ siūlo eilę skirtingų modifikacijų, kuriose montuojamų variklių galia neviršija 250 kW ribų, o naudotų automobilių rinkoje tokių modelių kainuos svyruoja nuo 10 tūskt. iki 40 tūkst. eurų ar daugiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
