Didžiausia protesto akcija nuvilnijo liepos 3 dieną Zindelfingene, netoli Štutgarto, kur nuo konvejerio rieda markės flagmanai – S klasės modeliai.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Profesinės sąjungos „IG Metall“ duomenimis, čia susirinko apie 20 tūkst. žmonių (nors pati įmonė nurodo perpus mažesnį skaičių). Bendrai visoje Badeno-Viurtembergo žemėje prieš taupymo priemones protestavo per 26 tūkst. darbuotojų.
Išprovokavo vadovų laiškas
Įtampa pasiekė kulminaciją, kai darbuotojus pasiekė atviras valdybos laiškas. Jame vadovybė konstatavo, kad situacija Vokietijoje yra „dramatiška“, o išlaidas būtina mažinti maksimaliu greičiu.
Vienas skaudžiausių kirtčių darbuotojų kišenei – vadinamojo transformacijos priedo atidėjimas. Apie 90 tūkst. iš 108 tūkst. Vokietijoje dirbančių „Mercedes-Benz“ darbuotojų šį mėnesį nesulauks žadėtos vienkartinės išmokos, siekiančios 18,4 proc. mėnesinio atlyginimo. Šiuos pinigus nuspręsta įšaldyti ir išmokėti tik 2027 metais.
Dar didesnę audrą sukėlė ketinimai ilginti darbo laiką nedidinant atlygio. Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, vadovybė reikalauja sumažinti darbo valandos kainą visuose padaliniuose – nuo inžinerijos ir gamybos iki pardavimų bei administracijos.
Paprastai tariant, iš darbuotojų reikalaujama už tuos pačius pinigus atidirbti daugiau valandų. Profesinės sąjungos tai vertina kaip tiesioginį pasikėsinimą į 35 valandų darbo savaitę, kuri Vokietijoje laikoma neliečiamu socialinio modelio ir gerovės simboliu.
Optimizavimo planas ir šešiaženklės išeitinės
„Mercedes-Benz“ taupo ne tik darbuotojų sąskaita. Pagal naująją „Next Level Performance“ programą, iki 2027 metų gamybos kaštus planuojama sumažinti 10 proc., o iki 2030-ųjų – net 20 proc.
Fiksuotos išlaidos per artimiausius trejus metus turėtų susitraukti daugiau nei dešimtadaliu. Kompanija ketina kliautis skaitmenizacija, dirbtiniu intelektu, struktūrų supaprastinimu ir dalies administracinių bei gamybos procesų perkėlimu į pigesnes šalis.
Neišvengiamai paliečiamas ir personalo skaičius. Nors bendrovė oficialiai deklaruoja, kad iki 2035 metų Vokietijoje nebus taikomi priverstiniai atleidimai, kartu siūlomos plataus masto savanoriško pasitraukimo programos.
Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, šie pasiūlymai pateikti daugiau nei 30 tūkst. darbuotojų, dirbančių ne tiesioginėje gamyboje, o ilgamečiams specialistams siūlomos išeitinės kompensacijos esą gali siekti net šešiaženkles sumas.
Darbo tarybos pirmininkas Ergunas Lümali neslepia apmaudo. Jo teigimu, valdyba bando tiesiog nubraukti sunkiai iškovotas socialines garantijas.
Profesinės sąjungos ginklų sudėti neketina – artimiausiu metu, įskaitant didžiules eitynes Štutgarte liepos 9 dieną, planuojamos tolesnės protesto akcijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
