„Financial Times“ šaltinių teigimu, Europos Sąjungos atstovai ragina Londoną griežtinti muitus iš Kinijos importuojamiems automobiliams, jei britai nori, kad jų gamintojai ateityje būtų prilyginami europietiškiems pagal naujas „Made in EU“ taisykles.
Europa nori padidinti gamybą
Ginčo centre atsidūrė Europos Komisijos parengtas Pramonės spartinimo aktas (Industrial Accelerator Act). Juo siekiama, kad skiriant viešąsias lėšas ar vykdant viešuosius pirkimus daugiau dėmesio būtų skiriama Europoje pagamintiems produktams ir technologijoms.
Siūlomos taisyklės apimtų ir automobilių sektorių, taip pat baterijas, plieną, aliuminį bei kitas strategiškai svarbias technologijas. Europos Komisijos tikslas – didesnę viešųjų pinigų dalį nukreipti gamintojams, kurie kuria vertę pačioje Europoje ir mažina priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų.
Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, už viešąsias lėšas perkant elektrinius automobilius ar skiriant paramą jų gamybai, produkto kilmė galėtų tapti vienu iš atrankos kriterijų.
D. Britanija nori, kad jos automobilių, chemijos ir energetikos tiekimo grandinės nebūtų paliktos už šių pokyčių ribų. Tačiau, „Financial Times“ duomenimis, dalis ES pareigūnų mainais tikisi glaudesnio Londono prekybos politikos suderinimo su Briuseliu.
Didžiausias skirtumas – kiniški elektromobiliai
Ryškiausiai abi rinkos šiuo metu išsiskiria požiūriu į Kinijoje pagamintus elektromobilius. Europos Sąjunga nuo 2024 metų pabaigos jiems taiko papildomus kompensacinius muitus. Priklausomai nuo gamintojo, jie siekia nuo 7,8 iki 35,3 proc. ir taikomi šalia įprasto importo muito.
Europos Komisija tokį sprendimą priėmė po tyrimo, kuris parodė, kad Kinijos elektromobilių gamintojams teikiama valstybės parama iškraipo konkurenciją ir gali pakenkti Europos automobilių pramonei.
Didžioji Britanija analogiškų muitų automobiliams iš Kinijos kol kas neįvedė. Dar liepą šalies vyriausybė nurodė vertinanti galimas prekybos apsaugos priemones, tačiau oficialus tyrimas dėl Kinijos elektromobilių tuo metu nebuvo pradėtas.
Tai padėjo Kinijos markėms sparčiai augti britų rinkoje. „Financial Times“ duomenimis, šiemet jų dalis pasiekė apie 16 proc. ir per metus padvigubėjo. Tarp sparčiausiai augančių markių minimos BYD, „Chery“, „Omoda“ ir „Jaecoo“.
Briuselyje būtent tai kelia nerimą. ES pareigūnai baiminasi, kad skirtinga muitų politika ilgainiui galėtų paskatinti Kinijos gamintojus daugiau veiklos perkelti į Didžiąją Britaniją ir iš ten siekti lengvesnės prieigos prie Europos rinkos.
ES pareigūnai siūlo muitų sąjungą
Du su derybomis susipažinę „Financial Times“ šaltiniai teigia, kad ES atstovai britams kaip paprasčiausią ilgalaikį sprendimą nurodo glaudesnį muitų politikos suderinimą, o vienas iš variantų būtų Didžiosios Britanijos prisijungimas prie ES muitų sąjungos.
Tai iš esmės sumažintų skirtumus tarp abiejų rinkų taikomų importo tarifų ir kartu palengvintų britų gamintojų įtraukimą į europines tiekimo grandines.
Tačiau A. Burnhamo vyriausybė tokį žingsnį kol kas atmeta. Londono pozicija – siekti kuo glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo su ES, neprarandant po „Brexit“ įgytos savarankiškos prekybos politikos.
Su plienu britai jau pasirinko panašų kelią
Tam tikras precedentas jau yra. Nuo šių metų liepos Didžioji Britanija smarkiai sugriežtino plieno importo sąlygas. Muitais neapmokestinamo plieno importo kvotos buvo sumažintos 51 proc., o jas viršijantiems kiekiams pradėtas taikyti 50 proc. muitas. Britų vyriausybė kartu pabrėžė, kad priemonės buvo derintos su ES, nes abiejų rinkų plieno tiekimo grandinės glaudžiai susijusios.
Situaciją apsunkina tai, kad Kinija Didžiajai Britanijai yra ne tik automobilių eksportuotoja, bet ir svarbi investuotoja. Todėl griežtesni muitai galėtų pabloginti santykius su Pekinu būtent tuo metu, kai britų valdžia siekia pritraukti naujų investicijų į pramonę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
