Kinijos reakcija pasirodė po to, kai „Financial Times“ paskelbė, kad Briuselis siekia susitarimo, pagal kurį Kinijos hibridinių automobilių dalis ES rinkoje būtų apribota iki maždaug 15 proc. Jei susitarti nepavyktų, neatmetama galimybė imtis griežtesnių prekybos priemonių.
„Vadinamieji savanoriški eksporto apribojimai rimtai pažeidžia PPO taisykles ir prieštarauja rinkos ekonomikos bei sąžiningos konkurencijos principams. Kinija tam griežtai prieštarauja“, – skelbia ministerija.
Vis dėlto Pekinas nepatvirtino, kad ES jau būtų oficialiai pateikusi tokį pasiūlymą. Prekybos ministerija nurodė reaguojanti į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.
Kinija žada stebėti ES veiksmus
Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas rugsėjo 18 dieną taip pat paragino ES laikytis atviros rinkos ir laisvosios prekybos principų.
Pasak jo, Kinijos ir Europos Sąjungos ekonominiai santykiai turėtų būti grindžiami abipuse nauda, o prekybos ginčai sprendžiami dialogu ir derybomis.
„Tikimės, kad ES laikysis savo įsipareigojimų dėl rinkos atvirumo ir laisvosios prekybos, gerbs PPO taisykles ir visų šalių įmonėms užtikrins sąžiningą bei nediskriminacinę verslo aplinką“, – sakė G. Jiakunas.
Jis taip pat pridūrė, kad Kinija atidžiai stebės ES veiksmus ir prireikus imsis priemonių savo bendrovių teisėms bei interesams ginti.
Kinijos Prekybos ministerija savo ruožtu pabrėžė, kad bet koks galimas susitarimas su ES turi atitikti PPO taisykles, abiejų pusių nacionalinius teisės aktus ir atsižvelgti į Europos bei Kinijos pramonės interesus.
Hibridų eksportas išaugo po elektromobiliams įvestų muitų
Briuselio susirūpinimas hibridiniais automobiliais sustiprėjo po to, kai 2024 metais ES įvedė papildomus kompensacinius muitus Kinijoje pagamintiems bateriniams elektromobiliams.
Hibridiniams, įskaitant iš tinklo įkraunamus modelius, tokie papildomi muitai netaikomi. Dėl to dalis Kinijos gamintojų sustiprino būtent šių automobilių eksportą į Europą.
„Financial Times“ skelbia, kad iki 2026 metų liepos hibridinių automobilių importas iš Kinijos išaugo daugiau kaip dešimt kartų ir pasiekė apie 50 tūkst. automobilių. Leidinio duomenimis, Kinijos gamintojai jau užima maždaug trečdalį Europos iš tinklo įkraunamų hibridų rinkos.
Apie panašią situaciją kalba ir „Volkswagen Group“. Koncerno vadovas Oliveris Blume nurodo, kad Kinijos gamintojams tenka daugiau kaip 30 proc. Europos įkraunamų hibridų rinkos, kuriai papildomi ES muitai šiuo metu netaikomi.
Europos automobilių gamintojai spaudžia Briuselį
Dalis Europos automobilių pramonės atstovų ragina ES imtis griežtesnių priemonių.
O. Blume anksčiau yra raginęs papildomus muitus taikyti ir Kinijoje pagamintiems iš tinklo įkraunamiems hibridams. „Volkswagen“ argumentuoja, kad dabartinė situacija sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas, nes elektromobiliams papildomi muitai taikomi, o PHEV modeliams – ne.
Griežtesnių priemonių rugsėjo 17 dieną pareikalavo ir Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis. Jis paragino ES svarstyti papildomus prekybos apribojimus Kinijos hibridiniams automobiliams.
Kinija tokią kritiką atmeta ir tvirtina, kad jos automobilių pramonės konkurencingumą lemia ne nesąžiningos prekybos priemonės, o technologijų plėtra, gamybos mastas ir konkurencija vidaus rinkoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
