Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai vidutinis etatinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 m. pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis siekė apie 1500 eurų, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.
Po medikų pergalės ir naujo sprendimo didinti stipendijas ir doktorantams, Seimo nariai Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius įregistravo pasiūlymą kitų metų valstybės biudžete skirti papildomus 10 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams.
Reikėtų dešimtkart daugiau
„Mes tiesiog žinom tą situaciją ir po to, kai vakar komitete pavyko iškovoti doktorantams papildomus 4 mln. eurų, kartu susimąstėme apie tai, kad kylant doktorantų stipendijoms, ypač pradedančiųjų akademikų atlyginimai bus vos ne mažesni už doktorantų stipendijas“, - tv3.lt apie savo siūlymą pasakojo konservatorius M. Adomėnas.
Tačiau parlamentaras pripažįsta – norint reikšmingai padidinti akademikų atlyginimus, reikėtų dešimties kartų didesnės sumos.
„Aišku, šiaip jau norint padvigubinti, reikėtų apie 100 mln. eurų, dar šiek tiek daugiau. Yra numatyta Vyriausybės plane 23,6 mln. ir dar 10 mln. padarytų netoli 20 proc. kilimą maždaug vidutiniškai“, - prognozavo M. Adomėnas.
Parlamentarų planai atrodo utopiški
Tačiau savo pasiūlymą Seimo nariai parengė ir įregistravo nesikonsultavę su Lietuvos akademikų bendruomene, o tik žinodami bendrą situaciją. Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Jonas Jasaitis pastebi, kad su M. Adomėnu ne kartą susitiko Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiuose, tačiau akademikų atlyginimo klausimo nelietė.
Tuo tarpu pats parlamentaro pasiūlymas atlyginimams papildomai skirti 10 mln. eurų J. Jasaičiui atrodo „kiek utopiškas“.
„Galiu aš užsimanyti ir 10 mln., ir 15 mln. eurų, bet turi būti paskaičiavimai labai aiškūs. Mes labai pritariame ir dabar palaikome iniciatyvą Lietuvos gydytojų, kurie taip energingai ėmėsi ir su jais valdžia pradėjo šnekėti, nes ir jiems tą sakė tą patį, ką ir mums – neįmanoma ir viskas. Tai, jeigu mes turime atlyginimus, kurie tikrai yra nekonkurencingi, ar mes tikimės, kad pritrauksime jaunimą į tyrėjus? Tai būtų naivu. O vyresnieji žmonės irgi nusipelnė, kad savo gyvenimą atidavę mokslui galėtų gauti normalų atlyginimą“, - tv3.lt sakė J. Jasaitis.
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas pripažįsta – akademinė bendruomenė Lietuvoje išties buvo per kantri ir santūri, todėl galbūt yra pati kalta, jog dar nepavyko išsikovoti norimų uždarbių.
„Kalba akademinėje bendruomenėje visada yra santūri, argumentais pagrįsta, mes nesame tie žmonės, kurie šūkautų ir panašiai, bet kantrybė iš tikrųjų trūko. O kodėl pati akademinė bendruomenė nėra tokia aktyvi, tai yra – didžiulė baimė“, - tvirtino pašnekovas.
J. Jasaičio manymu, akademinei bendruomenei baimę kelia tai, kad bendruomenės narys nėra priklausomas nei nuo savo darbštumo, nei nuo gabumų ar talento, o nuo rektorato, dekanato ar katedros vedėjo požiūrio į jį.
Perims vairą į savo rankas
Vis dėlto ir akademikams trūko kantrybė – dar šią vasarą mokslininkai ir universitetų atstovai patraukė į gatves, pasisakydami prieš Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą aukštojo mokslo reformą. Tąkart atsirado ir besipiktinančių mokslininkų ir dėstytojų atlyginimais.
„Birželio 15 d. įvyko turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje, kad aukštųjų mokyklų, universitetų dėstytojai išėjo į gatvę. Mes žygiavome nuo Seimo iki Vyriausybės rūmų ir paskui vyko mitingas prie Vyriausybės rūmų, taip pat susitikome su viceministru Giedriumi Viliūnu. Kalbėjome apie tuos klausimus“, - mokslininkų sujudimą prisiminė J. Jasaitis.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, pernai universitetų dėstytojų bruto atlyginimas vidutiniškai buvo 1017 eurų, dėstytojų asistentų – 584 eurai, lektorių – 737 eurai, docentų – 1088 eurai, profesorių – 1660 eurai. Kolegijose dėstytojų asistentams „ant popieriaus“ mokami vidutiniškai 483 eurai, lektoriams – 776 eurai, docentams – 1093 eurai.
Lietuvos mokslininkų sąjunga kartu su mokslininkų profesinėmis sąjungomis kitą savaite Seime ketina rengti konferenciją, kurioje palies žmogaus teisių klausimus bei mokslininkų uždarbius.
„Tai yra žmogaus teisių pažeidimai universitetuose, jie yra gana dideli. Tarp jų yra ir tas atlyginimų klausimas. (Pasiūlymų – red. past.) bus. Ultimatumų tikrai ne, bet kalbėjimas dalykiškas, tai, ką galima padaryti, kur galima sutaupyti – apie tai kalbėsime“, - sakė. J. Jasaitis.
Ugniagesiai ultimatumo nekels
Ilgai rankų kovoje dėl didesnio uždarbio nenuleidžia ir Lietuvos ugniagesiai. Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) atstovai trečiadienį susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu, kad supažindintų jį su pagrindinėmis pareigūnams kylančiomis problemomis.
Ugniagesio gelbėtojo mėnesinis darbo užmokestis be priedų yra 483 eurai, tai, UGPS teigimu, mažiausias teisėsaugos pareigūnų gaunamas atlyginimas. „Tikimės, kad kažkas išaiškėjo ir išaiškinome poreikį, kad jis didesnis, nei biudžeto projekte numatytas. Pasiūlėm priemones, kokių imtis, pasiūlėme daryti pokyčius, ten, kur reikia daryti ir kitaip sutaupyti – ne drastiškais veiksmais, kaip kad buvo kai kuriose vietose policijoje, o matome švaistomas lėšas kitur valstybėje“, - apie susitikimą su premjeru tv3.lt pasakojo UGPS pirmininkas Saulius Džiautas.
Paklaustas, kokio atlyginimo ugniagesiams prašė, S. Džiautas teigė, kad darbo užmokestis pareigūnams turi nuosekliai kilti.
„Atlyginimas turi nuosekliai kilti pagal Vyriausybės programą – apie 10 proc. per metus. Tai jis turi 30 proc. lyginant su 2016 m. pakilti. Tai yra Vyriausybės programoje ir matome, kad nebus išlaikyta. Tai apie 5-7 proc. būtų numatyta pakilti. Todėl ir reikalaujame 3,6 mln. papildomai, negu biudžete. Kadangi departamentas sutaupo šiek tiek ir Vyriausybė kaip ir garantavo skyrimą dalies pinigų, belieka surasti 2 mln. eurų papildomus statutiniams ugniagesiams“, - kalbėjo S. Džiautas.
Tačiau ultimatumo ar kategoriškų prašymų ugniagesiai Vyriausybei pateikti neketina. UGPS pirmininko teigimu, užtenka valdantiesiems parodyti, kur pinigai švaistomi, ir kur juos galima skirti.
„Matote, jeigu norime keistis sistemą, reikia ir patiems truputį keistis, ne tik reikalauti. Mano tokia nuomonė, kad nereikia kažko reikalauti, nereikia laukti, kad kažkas ant lėkštutės atneš, reikia patiems imtis truputį iniciatyvos ir patiems surasti, kur yra valstybėje negerai, kur yra užslėpti milijonai švaistomi ir atnešti tai parodyti. Manau, geranoriškai galima susitarti. Bet kartu su savo darbdaviais galima tartis ir ieškoti efektyvesnių, geresnių priemonių, kaip efektyvinti darbus, savo sistemą“, - siūlė S. Džiautas.
