Pvz., vilnietis Kipras (vardas – pakeistas) piktinosi savitarnos kasomis prekybos tinkle „Maxima“, kur balsas aparatuose vis dar sako „įkiškite kortelę į bankinių kortelių skaitytuvą“.
„Jūsų žiniai – nereikia kišti, reikia pridėti. Skambinau bendruoju telefonu jau gal kokius 5 kartus, o jums vis kišti reikia“, – rašė Kipras.
Tuo metu pensininkė Renata skundėsi, kad kaskart mokėdama savitarnos kasose susinervina, nes nežino, ar kišti kortelę, ar užtenka ją priliesti.
Ji klausė, kuo šie du būdai skiriasi ir kodėl kartais vien prilietimo neužtenka, kodėl kartais prašo kodo, o kartais ne, arba prilietimas net nesuveikia, nors turėtų.
Ne visos savitarnos kasos paaiškina, ką daryti
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė patikino, kad vertina ir girdi pirkėjų suteikiamą grįžtamąjį ryšį.
„Atsižvelgę į jį, nuolat tobuliname procesus, kurie suteiks dar patogesnę ir malonesnę apsipirkimo patirtį.
Šiuo metu, išgirdę klientų pastabą, atnaujiname „Maximos“ savitarnos kasose esamus garsinius pranešimus, kad savarankiško atsiskaitymo metu pirkėjams būtų aišku, kaip tinkamai elgtis atsiskaitant banko kortele“, – nurodė S. Valiaugaitė.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė aiškino, kad, pasirinkus atsiskaityti banko kortele, mokėtina suma pasirodo bankinių kortelių skaitytuve, tačiau tokių garsinių instrukcijų, kaip „įkiškite kortelę į bankinių kortelių skaitytuvą“, pirkėjai negirdi.
Pasak G. Kitovės, ar pirkėjas galės atsiskaityti bekontakčiu būdu (priglaudus kortelę ar telefoną), ar kortelę reikės įdėti į skaitytuvą, priklauso nuo mokėjimo sumos, kortelės nustatymų ir pan.
Aiškių instrukcijų, kaip tiksliai atsiskaityti kortele, nepateikia ir prekybos tinklo „Lidl“ savitarnos kasos.
Viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė nurodė, kad atsiskaitant kasų ekrane yra prašoma „Pateikti kortelę“. Tad, ar kortelę užtenka priliesti, ar reikia įkišti į skaitytuvą, priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Tuo metu prekybos tinklo „Rimi“ pirkėjams nereikia spėlioti, ką daryti, – tereikia vadovautis tuo, ką rodo terminalo ekranas.
Anot viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Lukos Lesauskaitės-Remeikės, jei terminalas rodo „Laukiama kortelės“, galima kortelę priliesti.
Jei pranešama „Įdėkite kortelę“, kortelę būtina įstatyti į skaitytuvą.
„Atsiskaitymų bankų kortelėmis tvarką nustato ir reguliuoja bankai – ne prekybos įmonės.
Jie diegia savo programinę įrangą, nustato algoritmus, kada reikia įkišti į skaitytuvą kortelę, ar įvesti kodą“, – pridūrė prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Kada atsiskaitant kortele reikės PIN kodo?
Pasak L. Lesauskaitės-Remeikės, kiekvienas bankas nustato savus bekontaktės kortelės limitus ir ribojimus, taigi po tam tikro atsiskaitymų skaičiaus ar viršijus nustatytą sumą gali būti paprašyta kortelę įstatyti.
„Tai yra standartinė praktika, užtikrinanti finansinių operacijų saugumą“, – papildė S. Valiaugaitė.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) aiškino, kad atsiskaitant kortele mokėjimo būdas priklauso nuo pirkimo sumos, terminalo ir kortelės technologijos.
Jei suma neviršija 50 eurų, įprastai kortelę užtenka priglausti prie skaitytuvo ir PIN kodo suvesti dažniausiai nereikia.
Jei suma yra didesnė, bekontaktis mokėjimas nepavyksta dėl techninių priežasčių arba terminalas saugumo sumetimais paprašo papildomo patvirtinimo, klientas turi įkišti kortelę į skaitytuvą ir įvesti PIN kodą.
Todėl G. Kitovė pabrėžė, kad svarbu sekti bankinių kortelių skaitytuve esančias nuorodas ir nepasišalinti nuo kasos, kol nebus užbaigta transakcija.
„Pasitaiko, kad pirkėjai susirenka prekes ir neužfiksuoja to fakto, kad reikėjo suvesti ir PIN kodą. Tuomet parduotuvės darbuotojai arba apsauga pirkėjams primena, kad už prekes nebuvo atsiskaityta.
Atsiskaitant už pirkinius svarbu būti atidiems“, – atkreipė dėmesį „Iki“ komunikacijos vadovė.
Kada kortelės neužtenka tik priliesti?
LBA teigimu, jei atsiskaitant bekontakčiu būdu (kortele ar telefonu) mokėjimas nepavyksta, dažniausiai to priežastys gali būti kelios:
- terminalas nepalaiko bekontakčių mokėjimų;
- pirkimo suma viršija 50 eurų ribą;
- kortelei išjungta bekontakčio atsiskaitymo funkcija;
- pasitaikė techniniai trikdžiai arba sutriko NFC ryšys.
O kartais priežastis gali būti ir labai paprasta – kortelė buvo per toli nuo skaitytuvo arba ji buvo priglausta netinkamoje skaitytuvo vietoje.
„Rimi“ atstovė pridūrė, kad atsiskaitymas bekontakčiu būdu gali nepavykti, nes kortelė mokėjimo metu yra piniginėje kartu su kitomis kortelėmis.
Taip pat, jei kortelė yra metalinė ar dėkle, blokuojančiame signalą.
„Atsiskaitymas gali nesuveikti ir tuomet, kai kortelė prie terminalo pridėta per trumpai arba atitraukta dar nesuspėjus nuskaityti. Taip pat, jei ji pridedama per anksti, kol terminalas dar neparuoštas priimti transakcijos“, – vardijo L. Lesauskaitė-Remeikė.
Kokias kortelės funkcijas galite keisti?
LBA atstovai paminėjo, kad dalį mokėjimo kortelės funkcionalumo klientai per banko programėlę ar internetinę bankininkystę gali valdyti patys. Pvz., įjungti ir išjungti bekontakčius atsiskaitymus.
„Tačiau PIN kodo įvedimo poreikio nustatyti savarankiškai negalima, tai – bankų ir kredito unijų taikomas saugumo mechanizmas, užtikrinantis, kad kodo bus paprašoma periodiškai, net jei atsiskaitymai neviršija 50 eurų.
Kaip dažnai bus prašoma kortelės PIN kodo, kiekvienas bankas sprendžia individualiai. Klientai gali pasirinkti ir pasikeisti PIN kodą, bet ne jo naudojimo dažnumą. Tokia tvarka taikoma siekiant užtikrinti maksimalų atsiskaitymų kortelėmis saugumą“, – dėstė asociacija.
Ji pridūrė, kad, atsiskaitant bekontakčiu būdu telefonu, kodo įvedimo žingsnį kaskart atstoja biometrinių duomenų nuskaitymas (veido ar piršto antspaudo atpažinimas), jei tokią funkciją palaiko asmens naudojamas išmanusis telefonas.
Jei jos nėra, telefone prašoma įvesti apsauginį kodą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
