REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Beveik 7 milijonai. Tiek kapams skirtų žvakių pernai nupirko lietuviai didžiausiame šalies prekybos tinkle. Nors specialistai ragina žmones per Vėlines nenukrauti kapų žvakėmis, bet panašu, kad lietuviams tai nė motais. O susirūpinti, anot aplinkosaugininkų, reikėtų, nes dauguma žvakių yra neperdirbamos ir tiesiog atsiduria sąvartynuose.

Beveik 7 milijonai. Tiek kapams skirtų žvakių pernai nupirko lietuviai didžiausiame šalies prekybos tinkle. Nors specialistai ragina žmones per Vėlines nenukrauti kapų žvakėmis, bet panašu, kad lietuviams tai nė motais. O susirūpinti, anot aplinkosaugininkų, reikėtų, nes dauguma žvakių yra neperdirbamos ir tiesiog atsiduria sąvartynuose.

REKLAMA

Ponia Alė Jadvyga prieš Vėlines atėjo apžiūrėti vyro kapo. Ant jo vos viena žvakelė ir vienas želdinys. Moteris sako, kad ir per Vėlines kapo neapkraus nei žvakėmis, nei gėlėmis.

„Jokių šiukšlių, jokių gėlynų, šitų daržų čia nereikia, čia daržų mirusiajam nereikia, čia tik tai dėl žmonių akių“, – pasakoja marijampolietė.

O štai Valės rankos pilnos žvakių, kurias ji ruošiasi išmesti. Moteris sako, kad jų ypač prisikaupia po Vėlinių.

„Visi po tą žvakelę atneša ir tų žvakelių gaunasi jau daug. Pavyzdžiui, mano šeima yra labai didelė ir kai mes atnešame po vieną žvakelę, jų gaunasi virš 10“, – aiškina marijampolietė.

REKLAMA
REKLAMA

 O ant vilnietės Julijos artimųjų kapų stovės ne po vieną žvakelę. Moteris į pirkinių krepšį jų prisidėjo beveik 20.

„Ant kiekvieno kapo. Ne ant kapo, o žmogui po dvi“, – sako Julija.

Vien „Maximos“ prekybos tinkle per spalį jau nupirkta 1,5 milijono žvakių. Pernai per visus metus „Maximoje“ lietuviai žvakių prisipirko beveik 7 milijonus. Dar milijonai žvakių parduoti kituose prekybos tinkluose, turguose. Gyventojai, pasak prekybininkų, mėgsta žvakes su religiniais simboliais. Štai Marija už Jėzų populiaresnė.

REKLAMA

„Populiariausios yra stiklinės žvakės su auksiniu dangteliu. Tikrai lietuviai atsižvelgia į tai, kad žvakė degtų ilgiau – 24, 30 ar net 48 valandas. Populiaresnės galbūt yra mažesnės žvakės, tačiau tikrai negalima nureikšminti tų didžiųjų, vadinamų faraono tipo žvakių, nes tikrai jas irgi perka ir pardavimai nemažėja“, – teigia „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.

 O ar lietuviai atsižvelgia iš ko tos žvakės pagamintos ir pagal ką jas renkasi?

„Deja, čia yra ir plastmasinės ir stiklinės, pagal kainą. Čia akcija šitoms dabar“, – sako vilnietis Vincas.

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuviui svarbiausia yra paprastumas ir daugiausia yra nuperkama paprastos, pigesnės žvakės“, – komentuoja „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

 O kiek žvakių lietuviai nuperka iš viso niekas taip ir nepaskaičiavo. Tad specialistams tenka remtis kitų šalių pavyzdžiais.  Jei Slovėnijoje 2 milijonų tauta per metus į kapines nuneša apie 2700 tonų stiklo, vadinasi lietuviai dar daugiau.

„Tikrai ne mažiau to stiklo ten suvelkame, sunešame ir tai yra tikrai didelis sąstatas – maždaug 50-60 vagonų sąstatas“, – teigia Lapkričio 2-osios draugijos pirmininkas Valdas Kaminskas.

 Ne tik kiek, bet ir kokias žvakes žmonės perka, anot specialistų, yra labai svarbu. Plastmasinės žvakės yra išvis neperdirbamos, bet ne ką mažiau teršiančios yra ir stiklinės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Stiklinės žvakės, kurių šerdis yra nekeičiama, o tiesiog yra įlietas vaškas, jos nėra tinkamos perdirbimui ir tuomet susidaro dar didesni atliekų kiekiai, todėl būtina, jeigu perkate kapinių žvakes, jas pirkti stiklines su keičiama šerdimi ir tada tikrai sumažinsime atliekų kiekį“, – tikina aplinkos apsaugos instituto atstovė Viktorija Račkauskaitė.

Kapų žvakių stiklas dažnai būna užterštas parafinu ir nėra surenkamas atskirai, dėl to jis neperdirbamas. Pasak specialistų, kapų žvakių stiklą būtų galima išvalyti ir perdirbti, bet praktiškai tai nevyksta, tad išmestos žvakės keliauja į elektrines ar tiesiog į sąvartynus. O tie, kurie renkasi elektronines žvakes, bet vėliau jas išmeta į bendras atliekas, ne tik neapsaugo gamtos, bet ir susimoka brangiau.

REKLAMA

„Elektronikos atliekos išmestos į buitinių atliekų konteinerį, tada yra neatgaunamos naudingos žaliavos ir gyventojai moka du kartus už tos atliekos sutvarkymą“, – sako V. Račkauskaitė.

Kad žmonėms pradingtų noras į kapines glėbiais nešti žvakes, kai kurie specialistai siūlo įvesti kokį nors ekologinį kapinių mokestį, kuris pagerintų atliekų rūšiavimą ir išvežimą kapinėse, o stiklines žvakes siūlo pripažinti stiklo tara, kad jas būtų galima apskaičiuoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų