Toliau aktyviai mėgindami apgauti žmones sukčiai griebiasi įvairių veiksmų, kaip tą padaryti.
Viename populiariausių sukčiams naudojamų socialinių tinklų „Telegram“ apgavikai pradėjo masiškai traukti žmones į pokalbių grupes ir siūlyti „greitą“ uždarbį.
Vienoje tokioje grupėje pavadinimu „Instagram reklamos komanda“, aferistai, apsimetę socialinio tinklo „Instagram“ darbuotojais, pradėjo siūlyti uždarbį, prašydami sudalyvauti „Instagram“ paskelbtame konkurse.
„Tik turėdami „Instagram“ paskyrą, per 10 minučių gausite 6 eurus“, – žinutėje teigia jie.
Viskas ką, pasak sukčių, tereikia padaryti tai apsilankyti jų atsiųstoje nuorodoje, paspausti patiktuką, padaryti ekrano kopiją ir atlikus šiuos žingsnius ekrano nuotrauką atsiųsti į „Telegram“ grupę.
Įdomiausia tai, kad sukčiai iš tiesų atsiuntė nuorodą į tikrą vienos įmonės rengtą konkursą „Instagram“ platformoje, tiesa tuo metu jis jau buvo pasibaigęs.
Negana to, grupėje matyti ir kitų žmonių susirašinėjimai, kurie teigė neva atlikę užduotis ir aktyviai bendravę su tariamu „Instagram“ darbuotoju.
Sukčiai siekia sukurti tikrumo jausmą
NOD Baltic vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas sako, kad tokias galimas sukčių schemas dažnai išduoda pasiūlymai, kurie atrodo per daug geri, kad būtų tiesa.
„Šiuo atveju teigiama, kad vos per 10 minučių galima uždirbti 6 eurus. Tai vienas iš pagrindinių signalų, jog pasiūlymas gali būti apgaulingas. Sukčiai dažnai prašo atlikti labai paprastus veiksmus, pavyzdžiui, paspausti „patinka“ ar atsiųsti ekrano nuotrauką, kad sudarytų įspūdį, jog rizikos nėra ir viskas paprasta“, – pasakoja R. Liubertas.
Jis priduria, kad kitas dažnas sukčių veikimo požymis – tai siunčiamos nuorodos į tikrus socialiniuose tinkluose vykstančius konkursus bei reklamas.
Taip, pasak kibernetinio saugumo eksperto, aferistai mėgina sustiprinti įspūdį, kad jų veikla yra teisėta ir susijusi su realiais prekės ženklais ar platformomis.
„Grupėse taip pat dažnai matomi aktyvūs nariai, kurie komentuoja, dalijasi „sėkmės istorijomis“. Tačiau šios paskyros dažniausiai yra fiktyvios, valdomos tų pačių sukčių ar automatizuotų botų, kad sukurtų patikimumo jausmą“, – aiškina R. Liubertas.
Pasak kibernetinio saugumo eksperto pastaruoju metu pastebima, kad sukčiai tampa vis profesionalesni ir sumanesni, o jų siunčiamos žinutės ar turinys atrodo vis autentiškesnis, kadangi jis yra individualizuojamos priklausomai nuo pasirinktos aukos.
Apgavikai taip pat dažniau pradeda naudoti dirbtinį intelektą, kuris leidžia sukurti įtikinamus tekstus ar netgi imituoti žmonių atvaizdą ar balsą.
Vėliau pradeda prašyti asmeninių duomenų
R. Liubertas taip pat pažymi, kad tokios apgaulės yra pagrįstos manipuliacija ir žmonių pasitikėjimo įgijimu.
„Kai žmogus susidomi ir pradeda bendrauti, sukčiai gali paprašyti pateikti banko duomenis, neva norint išmokėti atlygį, atlikti nedidelį pavedimą, esą tapatybės patvirtinimui, arba atsisiųsti programėlę ar dokumentą, kuriame slepiasi kenkėjiška programa“, – komentuoja kibernetinio saugumo ekspertas.
Visgi tokiu būdu, R. Liuberto teigimu, gyventojai gali nesudėtingai prarasti ne tik pinigus, bet ir prieigas prie savo paskyrų ar asmeninių duomenų, kurie vėliau yra panaudojami kitoms apgaulėms.
„Apgaulingus pasiūlymus dažniausiai išduoda keli aiškūs požymiai. Pirmiausia – pažadas, kuris skamba per gerai, kad būtų tiesa. Jei teigiama, kad už minimalias pastangas galima gauti didelį atlygį, tai beveik visada yra signalas, jog pasiūlymas fiktyvus.
Kitas požymis – raginimas skubėti. Sukčiai dažnai siekia sukurti psichologinį spaudimą, kad žmogus veiktų impulsyviai, vadovaudamasis emocijomis, o ne racionaliu mąstymu“, – akcentuoja pašnekovas.
Atkreipti dėmesį reikėtų ir tada, kai prašoma pateikti asmeninius duomenis ar banko prisijungimus bei slaptažodžius.
„Be to, siuntėjo ar paskyros patikimumas gali daug ką išduoti: el. paštas ar socialinio tinklo paskyra gali atrodyti neprofesionaliai, turėti gramatikos klaidų, būti užsienietiška ar visiškai nauja, su vos keliais sekėjais.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kalbos klaidas ir stiliaus neatitikimus – sukčiai dažnai naudoja automatinį vertimą arba kopijuoja tekstus, todėl jų žinutės gali būti skambėti nenatūraliai“, – aiškina R. Liubertas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
