Apie pavojų iš Rytų politikai ir amžininkai kalba jau 32-ąjį kartą pagerbdami Medininkų žudynių aukas. Profesorius Vytautas Landsbergis iki šiol kritikuoja bylos tyrimą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Salvės, gėlių vainikai ir pagarbos gestai – kaip ir kiekvieną liepos 31-ąją svarbiausi valstybės vadovai ir aukų šeimų nariai šalia Medininkų memorialo pagerbia septynių brutaliai nužudytų pareigūnų atminimą. Šiemet – jau 32-ą kartą.
Tą ankstyvą 1991-ųjų rytą, įsiveržę į neseniai laisvę išsikovojusios Lietuvos pasienio postą, omonininkai nužudė Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių. Ričardas Rabavičius ligoninėje mirė po poros dienų. Išgyveno vienintelis Tomas Šernas. Pasak jo, Medininkuose tą naktį baigėsi sovietų okupacija. Bet pati imperija neišnyko.
„Imperija nesibaigia, ji nesikeičia, ji tokia pati, ateitų ir kardu kirstų mums į galvą, kaip Barauskui“, – minėjime kalbėjo buvęs muitinės pareigūnas.
Rusijai užpuolus Ukrainą, T. Šernas ragina neprarasti drąsos.
„Ne tik vadovai [turi] tos galybės, bet ir eiliniai piliečiai. Nemažai jų žiūri į Lietuvą, į mus visus, kaip į grobį. <...> Turėkime drąsos ir toliau, kaip ir tais 1991 metais“, – sakė vyras.
Profesorius Vytautas Landsbergis nuolat kritikuoja žudynių tyrimą, tikisi nepriklausomo vertinimo.
„Pareigūnai, kaip kokie vyrukai, galų gale susitarė – nurašom ant Nikulino ir uždarom. <...> Ar beverta šiandien tikėtis, kad iškils dar faktų ir liudininkų, kurių Lietuvos teisingumui nereikia?“, –minėjime klausė Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Dėl Medininkų žudynių nuteistas vienintelis Konstantinas Michailovas, buvęs omonininkas kali iki gyvos galvos. Dar 3 smogikus atsisakė išduoti Rusija. V. Landsbergis įsitikinęs, kad ir Lietuvos prokurorai neįdėjo visų pastangų apklausti liudininkus.
„Taip ir mes gyvenam po 32 metų, vis ten pat. Teisingumo kalnas mums per aukštas. Per sunkūs mūrai, pro kuriuos joja lietuviai“, – kalbėjo profesorius.
„Geriausia pagarba, kurią galime išreikšti žuvusiems, yra būti budriems, suvokti visas grėsmes, kurias mums kelia tamsiosios jėgos“, – minėjime pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Grėsmės iš Rytų akivaizdžios, tačiau Lietuvos institucijos skirtingai vertina, kiek pavojingi mūsų šaliai „Wagner“ smogikai, persikėlę į Baltarusiją. Žibalo savaitgalį dar įpylė Lenkijos premjeras Morawieckis, pareiškęs, kad daugiau nei 100 samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus.
„Tokios grėsmės atmesti mes negalime. <...> Tikrai pernelyg didelė pagunda būnant čia, netoli mūsų sienos, nepanaudoti savo buvimo įvairioms provokacijoms. Todėl manau, kad grėsmė yra rimta“, – teigė G. Nausėda.
Vidaus reikalų ministerija ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad grėsmė nėra tiesioginė karinė.
„Karinės, konvencinės, tradicinės grėsmės jie nekelia“, – sakė NSGK pirmininkas.
„Hibridinė grėsmė yra padidėjusi, nes įmanomos grupės, kurios būtų ar perrengtos, ar turėtų diversinio pobūdžio užduočių“, – pridūrė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai jau anksčiau sakė, kad jei pasienyje įvyktų rimtų incidentų, valstybės galėtų uždaryti sieną su Baltarusija.
„Jeigu situacija pablogėtų, būtų reikalingas regioninis sprendimas, kuriam esame pasiruošę. Bet šiai dienai nėra reikalo apie jį kalbėti“, – teigė viceministras.
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad „Wagner“ samdiniai po Baltarusiją dažniausiai važinėja norėdami treniruotis.
„Nepamirškite, kad kur nors ten, kur jie važiuoja, yra kokia nors Baltarusijos kariuomenės stovykla, bazė, kur jie tiesiog treniruojasi ir gali vykti apmokymams“, – sakė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas tikina, kad skambiais pareiškimais Lenkijos lyderiai paprasčiausiai politikuoja, nes rudenį ten vyks parlamento rinkimai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
