Laimėtojų konkurentai dėl to piktinosi dar pavasarį, tačiau „Litexpo“ aiškina, kad kitaip Lietuva būtų rizikavusi nespėti pasiruošti didžiausiam istorijoje renginiui. Seimo Antikorupcijos komisija neatmeta siūlyti keisti įstatymą, tačiau svarstys ir galimybę dėl organizatorių pažeidimų kreiptis į prokurorus.
Liepos viduryje Vilniuje rinkosi visas Vakarų pasaulio politikos elitas, o šios mėlynos sienos ir erdvės susitikimams buvo įrengtos „Litexpo“ parodų centre. Paruošti teritoriją, išsinuomoti įrangą, konstrukcijas, dizainerius iš viso kainavo 17 mln. eurų. O dabar, atlikusi tyrimą, Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia, kad dalis pirkimų įvyko pažeidžiant įstatymą ir skaidrumo principus.
„Litexpo“, pasirinkdama pirkimo būdą – neskelbiamas derybas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Mes kalbam apie 8 pirkimus, kurių vertė be PVM sudarė daugiau nei 7 mln. eurų“, – tvirtina viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas.
Be jokių viešų konkursų „Litexpo“ už beveik 3 mln. eurų tinklo paslaugas pirko iš „Telia Lietuva“, savo nuožiūra rinkosi garso, vaizdo ir šviesos montavimo bendrovę, patalpų dekoravimo bendrovę. Dar pavasarį į viešumą patekę skaičiai supykdė panašias paslaugas teikiantį verslą, esą jie paslaugas būtų pasiūlę pigiau, tačiau „Litexpo“ jų nepageidavo.
„Atrodo labai nešvariai ir šlykščiai. Kodėl reikėjo rinktis iš vieno tiekėjo, kurio vienas iš vadovų yra „Litexpo“ perkančios organizacijos valdybos narys?“ – pavasarį teigė „Bitės“ atstovas Jaunius Špakauskas.
„Eilinį kartą parodo, kad vis dėlto nesugeba paruošti ir padaryti, lygis jų pakankamai žemas“, – sakė prodiuseris Martynas Tyla.
„Pačios neskelbiamos derybos yra pats nekonkurencingiausias pirkimų būdas. Tai reiškia, kad apribojamos tiekėjų galimybės dalyvauti, nes perkančioji organizacija gali kreiptis tik į vieną tiekėją ir su juo sudaryti sutartį“, – taip pat pavasarį tvirtino viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas.
Veiksmus pateisina dėl laiko stokos
Jonas Sakalauskas Parodų ir kongresų centrui pradėjo vadovauti jau po NATO viršūnių susitikimo, rugpjūtį. Jis sako, kad jau pradėjo vidinį tyrimą, tačiau „Litexpo“ darbuotojų veiksmus pateisina, esą kitaip galėjo nespėti pasiruošti renginiui, kurio data paaiškėjo likus mažiau nei metams.
„Visi tiekėjai, kurie turėjo tiekti įvairiausius dalykus, nuo aparatūros iki statybos, inžinerinių sprendimų, dizaino, visi tiekėjai turėjo dar gauti VSD pažymas, kad jie gali dirbti su slapta informacija, kas pagal terminus gali užtrukti net iki pusės metų. Galėjo vieną ar kitą aspektą sustabdyti ir liepos mėnesį renginiui neturėtume vienos ar kitos paslaugos“, – teigia „Litexpo“ direktorius Jonas Sakalauskas.
Vėlavimas esą, pasak Jono Sakalausko, visai Lietuvai būtų sukėlęs milžinišką reputacinę žalą: „Tuo metu atrodė vienintelė galimybė suvaldyti tas rizikas. Šiandien esu įsitikinęs dviem dalykais: skuba buvo, renginys įvyko sėkmingai ir rizikos buvo suvaldytos. Deja, viešųjų pirkimų prasme yra kur tobulėti mums.“
Ar pasirinktas pirkimų būdas padarė žalos mokesčių mokėtojams, nežinia.
„Žvelgdami į praeitį galime įvairiai vertinti, ar buvo permokėta, o gal buvo sutaupyta, tačiau šito dalyko mes nevertinam, nes sunku įvertinti, nes neaišku, ką su kuo reikėtų lyginti“, – sako viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas.
Sakalauskas tvirtina, kad tokia pati problema kiltų vėl, jei tektų organizuoti tokio masto renginį, tad prašo peržiūrėti įstatymą: „Arba anksčiau gauti galutinius patvirtinimus, kad renginys tikrai vyks ir kas jį įgyvendins, arba turime keisti įstatymus.“
Seimo Antikorupcijos komisija žada kelti įstatymo klausimą, tačiau neatmeta ir galimybės kreiptis į prokurorus dėl „Litexpo“ pirkimų.
„Gali būti iniciatyvos kreiptis į teisėsaugą, pvz., Generalinę prokuratūrą, nustatyti, ar pažeidimų mastas nebuvo didesnis. Reikia kreiptis ir į visą Seimą su siūlymu tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad būtų minimizuojamos rizikos dėl galimų apskundimų“, – tvirtina antikorupcijos komisijos narys Eugenijus Gentvilas.
Viešųjų pirkimų tarnyba dabar spręs, ar bausti „Litexpo“. Bauda gali siekti nuo 250-ies iki 3000-ų eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
