Domeikavos ir aplinkinių rajonų gyventojai patyrė šoką sužinoję, kokius kaimynus jiems ketina įkurdinti. Atnaujintame pastate nuo sausio 1 d. planuojami Pusiaukelės namai 25 nuteistiesiems, kurie ruošiasi išeiti į laisvę, tad gyvena atviro tipo įstaigoje, dirba ar mokosi.
„Negalim priimti tokių „draugų“. Kas gali žinot, kas jiems šaus į galvą, tai bijom“, – sako kalbinta gyventoja.
„Tai žmonės, su kuriais nieks nenorėtų gyventi kaimynystėje“, – tikina kita moteris.
O žinia išties buvo netikėta – anonimo pranešimas socialiniame tinkle apie ruošiamą staigmeną ir jau ieškomus darbuotojus.
„Skelbimas Facebook‘e. Žmonės skambina ir klausia, svarbiausia, gandas tas, o tos tiesos tai niekas nežinome, nes nebuvome supažindinti“, – teigia Sargėnų–Vytėnų bendruomenės pirmininkė Dainutė Teišerskienė.
Kauno rajono valdžios atstovai tikina, kad jokios informacijos apie planuojamą nuteistųjų įstaigą taip pat neturėję. Esą Kalėjimų tarnyba nupirko pastatą ir gyventojus stato prieš faktą.
„Blogai, komunikacijos nebuvimas, manau. Iš viešos erdvės kaip ir visi gyventojai, jokios oficialios informacijos nesame gavę“, – sako Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė.
Pastatas – už 1,5 mln. eurų
Anot kalėjimų tarnybos vadovo, nebuvo ką kalbėti, kol patalpų neturėjo.
„Skelbimuose buvo rasti, kaip suprantu, ar buvęs viešbutis, ar kažkam panašiai pritaikytos patalpos, kurios pagal savo infrastruktūrą, teritoriją, pagal galimybes adaptuoti kuo įmanoma paprasčiau Pusiaukelės namams, buvo pasirinktas šitas objektas, šitas turtas, notariniai paskutiniai dokumentai sutvarkyti“, – teigia kalėjimų tarnybos direktorius Virginijus Kulikauskas.
Už pastatą paklota arti pusantro milijono eurų. O steigti tokius pusiaukelės namus esą įpareigoja įstatymas. Tačiau gyventojai rėžia, kad kalbėtis reikėjo anksčiau, dar dėliojant planus. Jie renka parašus ir žada bylinėtis.
„Per valandą buvo surinkta 459 parašai ir toliau planuojame juos rinkti. Jeigu pasižiūrėt, kaip veikia demokratijos principai, tai jie iš viso neveikia, jei tokie sprendimai priimami be visuomenės pritarimo ir nėra informuojama visuomenė“, – tikina Šakių kaimo bendruomenės atstovė Rima Stabrauskienė.
Žmonės bijo ir dėl savo, ir vaikų saugumo. Ugdymo įstaigos – mokykla ir darželiai – vos už kelių šimtų metrų.
„Nerimas, kaip bus užtikrintas mūsų vaikų psichologinis, emocinis ir fizinis saugumas, jei ta įstaiga egzistuos, yra pagrįstas, nes rizikų yra ir daug“, – baiminasi progimnazijos direktorė Palmira Talijūnienė.
Griežta gyventojų kontrolė
O Kalėjimų tarnybos vadovas baimes vadina nepagrįstomis. Lietuvoje jau veikia 7 tokios įstaigos – Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Tauragėje ir Šiauliuose. Ten nuo 2016 metų gyveno ir tebegyvena apie 600 nuteistųjų – jie kruopščiai atrenkami, o vėliau griežtai kontroliuojami.
„Kiekvienos savaitės sudaromas planas, maršrutai, kaip vyks į darbo ar mokymosi įstaigą, laikas kada grįžta 21 val vakaro, nes yra skaičiuotės patikrinimai visų“, – sako V. Kulikauskas.
O už menkiausius nusikaltimus nuteistieji grįžta į kalėjimą.
„Per 7 metus nėra fiksuota nė vieno nusikaltimo padaryto ar pusiaukelės namuose ar už jų ribų, už vidaus tvarkos tam tikrus pažeidimus, maršruto nesilaikymas ar gauna išvyką į namus ir nustatomas neblaivus. 56 nuteistieji, tai yra 9 procentai buvo sugrąžinti į įkalinimo įstaigą“, – tikina V. Kulikauskas.
Kulikauskas ramina gyventojus, esą pastate įsikurs ir Probacijos tarnybos darbuotojai, dirbs ir kiti specialistai bei nuolat budės pareigūnai. Tad priežiūros bus daug. Pernai tokius pusiaukelės namus ketino įkurdinti Kauno rajone Girionyse, bet kilus gyventojų priešpriešai idėjos atsisakė.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
