pusiaukelės namai

Kauno kalėjimo pusiaukelės namuose Domeikavoje gyvenančių nuteistųjų skaičius šiemet palaipsniui bus didinamas, dėl jo sprendžiant kartu su bendruomenės atstovais, sako Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovas Mindaugas Kairys. Tokį sutarimą bendruomenė ir LKT pasiekė ketvirtadienį pusiaukelės namuose vykusiame įstaigos pusmečio veiklos pristatyme.

Lietuvos kalėjimų tarnyba pirmadienį paskelbė gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) patvirtinimą, kad praėjusią savaitę buvo nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Kauno pusiaukelės namų Domeikavoje, nes nenustatyta nusikalstamų veikų. STT kartą jau buvo priėmusi sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl  pusiaukelės namų Domeikavoje, bet sausio pabaigoje Kauno apygardos prokuratūra panaikino šį STT sprendimą ir nurodė įvertinti papildomas aplinkybes.

Ar nuteistuosius pusiaukelės namuose Domeikavoje pakeis muzikuojantys ir sportuojantys vaikai? Kauno rajono valdžia sutinka perimti šį pastatą ir ten įkurdinti menų ar sporto mokyklą. Tačiau tam turi pritari Vyriausybė, nes pastatą kalėjimų tarnyba įsigijo iš Norvegijos finansinio mechanizmo paramos. Kalėjimų tarnyba situacijos nekomentuoja, tik patvirtina, kad pastate jau gyvena 10 nuteistųjų.

Domeikavos gyventojų bendruomenė svarsto skųsti sprendimą, kuriuo panaikintas prokuratūros įspėjimas Kalėjimų tarnybai Kauno rajone neatidaryti pusiaukelės namų nepakeitus žemės sklypo paskirties. „Bendruomenė paprašė įspėjimą naikinantį dokumentą pateikti ir jai, todėl tik susipažinus su jo turiniu bus sprendžiama, ar neverta jo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė Domeikavos bendruomenės atstovė Rima Stabrauskienė.

Žmonių aistros dėl pusiaukelės namų Domeikavoje, kur apsigyveno 10 nuteistųjų – nerimsta. Aiškėja, kad Kalėjimų tarnyba įstaigą atidarė netinkamos paskirties žemės sklype, dokumentus dėl sklypo paskirties keitimo tvarko tik įsibėgėjus įstaigos veiklai. Domeikavoje sujudimas kilo Nacionalinei žemės tarnybai paprašius savivaldybės pakeisti žemės sklypo, kuriame veikia įkalinimo įstaiga, paskirtį.

Kauno rajone esančios Domeikavos seniūnijos gyventojai ketvirtadienio rytą surengė protesto akciją – aktyvistai prašo neleisti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) pakeisti pusiaukelės namų sklypo paskirtį į visuomeninę.

Aukštesnioji prokurorė panaikino Kauno apygardos prokuratūros įspėjimą neatidaryti pusiaukelės namų Domeikavoje nepakeitus žemės paskirties, ketvirtadienį pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba. „Nustatyta, kad ši viešojo intereso gynimo priemonė (įspėjimas nedaryti teisės aktų pažeidimų) taikyta nesurinkus visų faktinių duomenų, taip pat neatlikus šių duomenų teisinio vertinimo“, – nurodoma tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Kauno rajone esančios Domeikavos bendruomenė ketvirtadienį rengia dar vieną protesto akciją dėl jų kaimynystėje įrengtų pusiaukelės namų. Protesto akcija rengiama prie Kauno rajono savivaldybės, nes ši dar turi priimti sprendimą dėl sklypo paskirties pakeitimo. Kaip pranešė bendruomenė, šiuo metu Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos prašymas savivaldybei pakeisti Domeikavos pusiaukelės namų žemės sklypo paskirtį iš komercinės į visuomeninę.

Ketvirtadienį posėdžiaujanti Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nutarė siekti Domeikavos seniūnijoje veikiančių pusiaukelės namų pastato perėmimo. Kaip posėdyje sakė Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė, sprendimo projektas parengtas vykdant Domeikavos seniūnijos seniūnaičių sueigos protokolinį sprendimą, taip pat įvertinus bendruomenės prašymus.

Kauno rajono savivaldybė svarstys perimti pusiaukelės namų pastatą Domeikavoje. Šis klausimas numatytas sausio 25-osios tarybos posėdžio darbotvarkėje. Kaip nurodoma sprendimo projekte, valstybei priklausančiame pastate būtų įkurtas Kauno rajono meno mokyklos Domeikavos filialas, taip pat dziudo ir jojimo sporto mokykla, atviroji jaunimo erdvė.

Nors Pusiaukelės namai Domeikavoje sulaukia itin didelio bendruomenės pasipriešinimo ir net prokuratūros pastabų, į juos kalėjimų tarnyba skubiai vis tiek įkėlė 8 nuteistuosius. Tarnyba ramina, kad kaliniai griežtai atrinkti ir bus stebimi, bet gyventojai šoke, rengia protestus ir žada bylinėtis. Už sukčiavimą nuteistas vyras – vienas iš aštuonių Pusiaukelės namų gyventojų Domeikavoje, kuriuos, nepaisydama bendruomenės priešpriešos, skubiai pastatė.

Prokurorams perspėjus vengti pažeidimų steigiant Pusiaukelės namus Kauno rajone, Lietuvos kalėjimų tarnyba sako, jog veiklą įstaiga pradėjo laikantis teisės aktų. Tarnyba taip pat neatmeta, jog skųs prokuratūros nutarimą. „Lietuvos kalėjimų tarnyba užtikrina, kad Kauno kalėjimo pusiaukelės namų eksploatacija pradėta laikantis galiojančių teisės aktų.

Kauno apygardos prokuratūra įspėjo Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti pažeidimų steigiant pusiaukelės namus Kauno rajone, Domeikavoje – prokuratūra reikalauja pirmiausia, kaip reikalauja įstatymai, pakeisti žemės paskirtį ir tik po to pradėti pusiaukelės namų veiklą.  Tuo metu Kumpių-Šakių kaimų seniūnaitijos seniūnaitė Rima Stabrauskienė ketvirtadienio vakarą pranešė, kad pusiaukelės namuose Stumbro gatvėje,  Šakių kaime, Domeikavos seniūnijoje, jau apgyvendinti aštuoni nuteistieji.

Vietos bendruomenės kritikos sulaukę pusiaukelės namai Kauno rajone pradeda veikla – pirmi nuteistieji čia bus perkeliami dar šią savaitę, ketvirtadienį pranešė Kalėjimų tarnyba. Tarnyba taip pat pabrėžia, kad projektas startuoja mažesnėmis apimtimis, atsižvelgus į gyventojų nuogąstavimus ir pastabas.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje verda aistros dėl vadinamųjų pusiaukelės namų steigimo savivaldybėse – nors Lietuvoje jau veikia 7 pusiaukelės namai savivaldybėse, Plungės ir Kauno Domeikavos rajono gyventojai priešinasi laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apgyvendinimui jų kaimynystėje – jie sako, kad pasirinkta vieta netinkama, ruošiasi kovoti teisme.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska atmeta Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) kritiką dėl pusiaukelės namų Kauno rajone ir pabrėžia, kad tokios įstaigos turi būti steigiamos ne tik miestuose, bet ir regionuose. „Kad pusiaukelės namų tinklas būtų efektyvus, turime sudaryti prielaidas, kad nuteistieji pusiaukelės namuose būtų kuo arčiau tos gyvenamosios vietos, į kurią grįš gyventi“, – BNS trečiadienį sakė ministrė.

„Tuos pusiaukelės namus tiesiog nori mums įbrukti“, – guodžiasi skaitytojas, susisiekęs su naujienų portalu tv3.lt. Vyras piktinasi, kad Kalėjimų tarnybos atstovas atvyko net į Domeikavos Lietuvos kankinių parapiją ir bažnyčios patalpose kalbėjosi su gyventojais apie ketinimą steigti pusiaukelės namus. Parapijos klebonas patvirtino, kad toks susitikimas vyko, o Kalėjimų tarnyba teigia (LKT), jog atstovas vyko į susitikimą bažnyčioje klebono kvietimu.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje verda aistros dėl vadinamųjų pusiaukelės namų steigimo savivaldybėse – nors Lietuvoje jau veikia 7 pusiaukelės namai savivaldybėse, Plungės ir Kauno Domeikavos rajono gyventojai priešinasi laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apgyvendinimui jų kaimynystėje – jie sako, kad pasirinkta vieta netinkama.

Vietos bendruomenei pasipriešinus, kad Domeikavoje Kauno rajone būtų atidaryti pusiaukelės namai, jie veiklą pradės palaipsniui, taip pat atsisakoma čia įkurti Probacijos tarnybos padalinį, ketvirtadienį pranešė Teisingumo ministerija (TM). Pasak pranešimo, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska Kauno rajone susitiko su Domeikavos seniūnijos gyventojų atstovais ir pristatė, kaip bus sumažintos suplanuotos projekto apimtys, siekiant atsižvelgti į bendruomenės išsakytus argumentus.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas prašo teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos užtikrinti Domeikavos gyventojų saugumą, Lietuvos kalėjimų tarnybai (LKT) čia ketinant steigti pusiaukelės namus ir Kauno regiono probacijos tarnybos padalinį. Vietos gyventojams nerimaujant dėl savo saugumo ir priešinantis šiam projektui, Kauno rajono meras penktadienį situaciją aptarė su teisingumo ministre, pranešė savivaldybė.

Kauno rajone, Domeikavoje, planuojami Pusiaukelės namai nuteistiesiems sulaukia vis didesnio gyventojų pasipriešinimo. Nerimstant aistroms dėl Domeikavoje įrengiamų Pusiaukelės namų – Kalėjimų tarnyba sprendimo keisti neketina. O Lietuvos valstiečių žaliųjų (LŽVS) frakcija žada surinkti duomenis ne tik apie šių, bet ir 7 kitų pusiaukelės namų įrengimą – esą įrengiant pataisos namus nėra atliekamas aplinkos vertinimas, trūksta aiškaus reglamentavimo.

Lietuvos kalėjimų tarnyba Plungėje ketina steigti pusiaukelės namus – įstaigą, kurioje apsigyvens laisvės atėmimo bausmes bebaigiantys atlikti nuteistieji. Šiam tikslui Lentpjūvės gatvėje už 520 tūkst. eurų buvo įsigytas pastatas. „Čia bus galima apgyvendinti iki 28 asmenų – vyrų ir moterų.

Kauno rajono gyventojai kyla į kovą prieš pusiaukelės namus, kuriuose gyventų nuteistieji. Žmonės renka parašus ir net žada bylinėtis. O tokias įstaigas kurianti Kalėjimų tarnyba ramina, kad į jas patenka tik griežtai atrinkti nuteistieji, kuriuos itin atidžiai kontroliuoja ir už menkiausią drausmės pažeidimą nuteistieji grįžta į kalėjimą. Domeikavos ir aplinkinių rajonų gyventojai patyrė šoką sužinoję, kokius kaimynus jiems ketina įkurdinti.

Nuteistųjų resocializacijos žemėlapį papildė dar viena vieta – pirmadienį Tauragėje atidaryta atviro tipo įstaiga – Pusiaukelės namai. Tarpinė stotelė, kurioje nuteistieji intensyviai rengiami paleidimui iš laisvės atėmimo vietos, integruojasi į darbo rinką ir visuomenę –  jau septinta tokio tipo įstaiga šalyje, rašoma pranešime spaudai. Vienu metu čia galės gyventi iki 27 nuteistų asmenų.

Kalėjimų departamentui planuojant Kauno rajone, Girionyse įkurti pusiaulėlės namus, vietos gyventojai ir miškų mokslo bendruomenė sako, jog tai sumenkins akademinį prestižą, pirmadienį rašo 15min.lt. Ketinimus pusiaukėlės namus, kuriuose atrinkti nuteistieji rengiami paleidimui iš įkalinimo įstaigos, steigti Girionyse patvirtino Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas 2022-2024 metų tokių namų plėtros priemonių plane.

Panevėžyje duris atvėrė Pusiaukelės namai nuteistiesiems. Tai specialus Panevėžio pataisos namų padalinys, kuriame nuteistieji bus intensyviai rengiami paleidimui iš įkalinimo įstaigos. Panevėžyje įsikursiantys Pusiaukelės namai skirti dvidešimčiai nuteistųjų – vyrams ir moterims, rašoma Kalėjimų departamento pranešime.

Ar teko girdėti apie Pusiaukelės namus? Tai vieta, į kurią patenka nepriekaištingo elgesio kaliniai. Pagrindinis šių namų tikslas – padėti nuteistiesiems integruotis į visuomenę. Čia patenkantys žmonės gauna išskirtinę teisę – jie kasdien gali išeiti į laisvę. Tiesa, sąlygos yra labai griežtos, o joms nusižengus, nuteistasis iškart grąžinamas į Pataisos namus.

Pirmuosiuose Lietuvoje pusiaukelės namuose dirbanti socialinė darbuotoja sako, kad ruošdama savarankiškam gyvenimui nuteistuosius susiduria su dar vaikystėje labai daug skaudžių išgyvenimų patyrusiais vyrais. „Graudžios istorijos – be tėvų, augę vaikų namuose, labai nepasitikintys ir nusivylę žmonės. Labiausiai jiems trūko motinos. Turim vaikinų, kuriuos prasigėrusios alkoholikės motinos paliko 14-mečius vienus nuomojamuose butuose – gyvenk kaip nori.

Artimiausiais mėnesiais Vilniuje ketinama atidaryti Pusiaukelės namus nuteistiesiems. Juose bausmę dar atliekantys vyrai bus rengiami lygtiniam paleidimui, skelbia Kalėjimų departamentas. Projekto koordinatorius, Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius BNS sakė, jog Pusiaukelės namai veiks Sniego gatvėje, pataisos įstaigos teritorijos padalinyje.

Šią savaitę iš Alytaus pataisos namų į netoliese esančius pusiaukelės namus perkelti pirmieji nuteistieji. Du vyrus pagal nustatytus kriterijus atrinko Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija, pranešė Kalėjimų departamentas. Pusiaukelės namuose, įsikūrusiuose šalia Alytaus pataisos namų, iš viso gyvens iki 20 nuteistųjų. Jie galės mokytis, dirbti, jiems bus taikoma intensyvi, individuali ir grupinė socialinė pagalba.

Antradienį Marijampolėje iškilmingai atidaryti pusiaukelės namai, skirti padėti motyvuotiems, nepriekaištingo elgesio nuteistiesiems sparčiau ir kokybiškiau integruotis į visuomenę. „Į pusiaukelės namus turime žiūrėti kaip į pažangą – tai tarsi tarpinė stotelė tarp kalėjimo ir laisvės, tai namai, kur nuteistasis dar sykį galės apmąstyti, kokias klaidas jis padarė, įkvėpti laisvės oro ir nuspręsti, kokiu gyvenimo keliu jam eiti.

Penktadienį Alytuje bus atidaromi pirmieji Lietuvoje pusiaukelės namai. Pusiaukelės namai palengvins nuteistųjų integracijos į visuomenę procesus, juose apsigyvens motyvuoti, nepriekaištingo elgesio kaliniai, skelbia Kalėjimų departamentas. Pusiaukelės namuose Alytuje apsigyvens iki 20 gerai besielgiančių už nesunkius nusikaltimus nuteistų vyrą, kuriems iki išėjimo į laisvę liko apie pusmetį. Jie galės išeiti į miestą, juos savaitgaliais galės lankyti artimieji.

Alytuje Pusiaukelės namai, kuriuose bus apgyvendinti nuteistieji, duris turėtų atverti kovo 18 dieną, praneša radijo stotis „FM99“. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Jastremskas pasirašė įsakymą dėl žemės sklypo adresu Ulonų g. 31 paskirties pakeitimo į gyvenamąsias. Ne paslaptis, kad šalia šio namo gyvenantys alytiškiai tokia draugija nesidžiaugia, nerimauja dėl saugumo bei nekilnojamojo turto kainos kritimo.

 Lietuva, remdamasi Norvegijos patirtimi, keturiose vietose - Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje - steigia pusiaukelės namus, kuriuose gyvens netrukus į laisvę išeisiantys nuteistieji. Pusiaukelės namuose įsikurs tik asmenys, kurie suvokė padaryto nusikaltimo žalą, yra pasirengę dirbti, mokytis ir grįžti į pilnavertį gyvenimą visuomenėje.

„Dabar čia esu svečias. Esu vienas tų laimingųjų, kurių gyvenimą pusiaukelės namai pakeitė. Žinoma, ne kalėjimo, o mano darbas buvo suprasti, ko aš noriu gyvenime“, – sava gyvenimo istorija su žurnalistais dalijosi 52-ejų metų norvegas Johanas. Tokių pavyzdžių, tikimasi, turėsime ir mes. Lietuvoje, sekant Norvegijos pavyzdžiu, bus kuriami pusiaukelės namai – kalėjimas, tik kitoks.

Vilniuje, Kaune, Marijampolėje ir Šiauliuose atsiras vadinamieji pusiaukelės namai, kuriuose likus pusmečiui iki paleidimo iš įkalinimo įstaigos laisvesnėmis sąlygomis galėtų apsigyventi dalis nuteistųjų. Projektu siekiama paleidžiamus iš kalėjimo asmenis labiau integruoti į visuomenę. Tokiuose namuose apgyvendinami asmenys privalėtų dirbti. Pasak Kalėjimų departamento atstovo Justo Kasparavičiaus, šie asmenys galėtų gyventi visavertį gyvenimą, tačiau naktimis turėtų grįži į šiuos namus.