Tai istorija apie tai, kaip mokyklos laikais iškeptas tortas mokytojai virto keliu į mylimą veiklą, o hobis – į gyvenimo būdą. Šiandien Justinos sukurti tortai ne tik džiugina akį, bet ir pasakoja istoriją apie drąsą pasirinkti savo kelią – net tada, kai atrodė, kad tai „tik“ saldus pomėgis.
Atskleidė, kaip gimė idėja gaminti
Justina pasakoja, kad viskas prasidėjo dar mokyklos laikais. Būdama dvyliktokė, ji iškepė tortą mokytojos gimtadienio proga – tai buvo pirmasis jos kepinys, skirtas ne šeimai. Nuo tada merginą vis labiau traukė prie maisto gamybos, ypač desertų kūrimo.
„Vėliau, pradėjus studijuoti maisto inžineriją ir technologijas, toliau traukė prie maisto, tačiau galvojau, kad reikia „normalaus“ darbo, nes maniau, kad desertų gamyba yra labiau hobis“, – atskleidžia ji.
Baigusi studijas, Justina susirado darbą, tačiau aistra desertams niekur nedingo – ji ir toliau kepdavo pažįstamiems bei kolegoms. Šis pomėgis ėjo kartu su ja per visus gyvenimo etapus.
„Tradiciškai, kai jau susilaukiau vaikų, atsirado kažkiek laisvo laiko – nedirbau, vaikus prižiūrėjau ir tada dar daugiau pradėjau gaminti.
Kuomet gimė antras vaikas ir reikėjo jau grįžti į darbą, nusprendžiau, kad vis dėlto reikia pabandyti gaminti ir pilnai tuo užsiimti. Jeigu aš dirbdama kitą darbą vis tiek galvoju apie tortus, turbūt tai pašaukimas“, – šypsosi Justina.
Vis dėlto moteris prisipažįsta, kad sprendimas mesti darbą ir pasinerti į kepinių pasaulį nebuvo lengvas – abejonių netrūko. Tačiau vienas pokytis situaciją palengvino.
„Buvo daug abejonių, ar viskas bus gerai, todėl ilgai svarsčiau, ar priimti šį sprendimą. Vis tik, nusprendusi, kad reikia pabandyti, labai džiaugiausi, kai Maisto ir veterinarijos tarnyba išleido naują įstatymą, jog galima gaminti namuose mažais kiekiais ir nebūtina įsirenginėti tam atitinkamų patalpų“, – pasakoja Justina.
Šis pakeitimas leido jai drąsiai žengti pirmuosius žingsnius nuosavoje veikloje.
„Tai labai palengvino šį kelią ir jau eina ketvirti metai, kaip sukuosi šioje srityje. Kol kas nenoriu atsidaryti kepyklos, nes reikėtų naujų darbuotojų – apkraučiau save valdymu, personalu, o dabar kūrybą galiu derinti viena ir kepti tiek, kiek noriu. Sugebu suderinti savo darbą, laiką ir vaikų priežiūrą“, – atvirauja pašnekovė.
Tortų gamyba – mylimiausia veikla
Justinos socialiniuose tinkluose galima išvysti daugybę įspūdingų tortų ir desertų nuotraukų – nuo elegantiškų minimalistinių iki spalvingų, kruopščiai dekoruotų kūrinių.
Moteris atskleidžia, kad švenčių metu klientai dažnai nori visko po truputį, todėl ji gamina ne tik tortus, bet ir desertus indeliuose, macaronsus, keksiukus bei popsus.
„Labiausiai socialiniuose tinkluose rodau tortus, jų puošybą, bet juos gaminti ir turiu daugiausiai noro“, – sako Justina.
Vis dėlto, kaip pasakoja pašnekovė, torto gamyba nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Daugelis mano, kad tortą galima padaryti greitai, tačiau Justina atskleidžia, kad šis procesas reikalauja nemažai laiko ir kantrybės.
„Vieną dieną, pavyzdžiui, aš išsikepu biskvitą, tada susitepu ir tik po paros galima jį puošti, nes turi būti sutvirtėjęs, susistovėjęs, kad būtų paruoštas puošimui.
Tai nereiškia, kad aš visą dieną vieną tortą darau – turiu kelis tortus: vieną dieną kepu biskvitą, kitą dieną sutepu ir puošiu“, – pasakoja moteris.
Tokiu būdu Justina ne tik išlaiko kūrybinį procesą malonų, bet ir užtikrina, kad kiekvienas tortas būtų nepriekaištingos kokybės bei estetikos.
Iššūkiai tortų gamyboje
Pasak Justinos, tortų gamyboje netrūksta nei kūrybos, nei iššūkių. Vienas didžiausių išbandymų, su kuriuo jai teko susidurti, buvo macaronsų gamyba. Šis subtilus prancūziškas desertas reikalauja ypatingo tikslumo ir kantrybės.
„Ilgai su jais kovojau, – juokiasi ji. – Su tortais buvo lengviau – pasibandai gaminti ir, žinoma, būna klaidų, pavyzdžiui, įdedi cukraus ne tuo metu ar pamiršti kokį ingredientą, tada tenka kepti iš naujo.“
Nors kepinių kūrimas Justinos rankose atrodo tarsi menas, ne visada viskas vyksta sklandžiai. Moteris prisipažįsta, kad kartais pasitaiko ir sudėtingų klientų.
„Yra buvę variantų, kai sako: „man spalva negraži“, „Spidermeno (Žmogaus-voro) akys ne tokios“. Tai nuliūdina, nes įdedi daug širdies, stengiesi, kruopščiai dėlioji kiekvieną detalę.
Bet tuo pačiu tai verčia tobulėti – dar labiau išklausinėji, ko klientas nori, nes svarbiausia, kad jam patiktų. Dėl to viską ir darau“, – atvirauja ji.
Justina ypač mėgsta vaikiškų tortų dekoravimą, nes ten gali išlaisvinti kūrybiškumą ir džiaugtis vaikų reakcijomis.
„Kai pamatai rezultatą, kad sugebi tai padaryti, norisi gaminti dar daugiau. Tai labai smagu“, – šypsosi ji.
Nors šiuo metu ji džiaugiasi galėdama dirbti iš namų, Justinos širdyje gyvena slapta svajonė – turėti savo studiją, kurioje galėtų ne tik kepti tortus, bet ir organizuoti renginius, užsiėmimus, tortų dekoravimo dirbtuves.
„Norėčiau, kad tai būtų vieta, kur žmonės galėtų ne tik paragauti mano tortų, bet ir patys pajusti kūrybos džiaugsmą“, – sako Justina.
Šiandien jos kelias – tai įrodymas, kad hobis gali virsti profesija, o svajonės – tikru, saldžiu gyvenimu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
