Pastatas medinis, tad liepsna greit įsišėlo, o ją malšinti skubėjusiems ugniagesiams teko gaišti laiką dėl prastos per Kuršių Neriją einančio kelio būklės – klaipėdiečiai gaisrininkai negalėjo greitai važiuoti, o nidiškiai prakirto padangą.
Juodkrantėje atvira liepsna degė gyvenamasis namas. Net 5 ten gyvenančios šeimos su siaubu ir neviltimi stebėjo, kaip pleška jų turtas. Degė medinis, vieno aukšto su mansarda, Antrąjį pasaulinį karą atlaikęs, 1928 m. statytas žvejo namas.
„Dar nieks nemiegojo. Prasidėjo kažkur apie 7 valandą. Kaip tik prieš krepšinį. Atsiguliau, galvojau krepšinį pažiūrėsiu. Įsijungiau televizorių ir viso gero. Paskambino anūkė, kad diedai, bėk iš trobos – degam. Išėjau, jo – dega“, – pasakoja namo gyventojas Juozas.
Vyras, kaip ir kiti gyventojai spėjo pasiimti tik svarbiausius daiktus.
„Už dokumentų, vaistų ir piriot“, – sako Juozas.
Gaisro gesinti skubėjo gausios pajėgos – ugniagesiai iš pačios Juodkrantės, taip pat Nidos bei Klaipėdos. Anot Klaipėdos apskrities ugniagesių atstovės Aurelijos Lapaitės, buvo pasitelktos penkios gaisrinės cisternos iš Neringos ir Klaipėdos.
Tiesa, didžioji darbo dalis teko Juodkrantės ugniagesiams. Kelių direkcijai priklausančio plento tarp perkėlos ir Nidos būklė tragiška. Liudininkai pasakoja, kad iš kelto išvažiavę ugniagesiai iki Juodkrantės važiavo vos 60 kilometrų per valandą greičiu. Pabandę labiau spustelėti akceleratoriaus pedalą, iš kitos pusės – Nidos, skubėję ugniagesiai pakeliui prakiurdė automobilio padangą. Ją teko keisti, gelbėtojai gaišo brangų laiką, o ugnis vis labiau šėlo.
„Baisesnio pavyzdžio būti negali, kada kelio būklė yra tokia, kad vykstant į gaisrą, net priešgaisrinis automobilis prasikerta ratą ir atvykti į gaisrą negali“, – tikina Neringos meras Darius Jasaitis.
Nuo ko kilo 5 šeimas be namų palikęs gaisras, tiksliai neaišku. Labiausiai ugnis nusiaubė mansardą. Pirmą aukštą užliejo vanduo. Ugniagesiai nustatė, kad ugnis įsiplieskė palėpėje, tarp dviejų kaminų, tad kibirkštį įskėlė elektros instaliacija arba prakiuręs kaminas.
„Kol kas tyrimas vyksta, yra renkami duomenys, kadangi name gyvena penkios šeimos, yra daug gyventojų, tai visą tą medžiagą įvertinus – sukauptą ir video, ir foto, apklausas liudytojų, bus išvados padarytos artimiausiu metu“, – sako A. Lapaitė.
O kol kas Neringos gyventojai rūpinasi namų netekusiomis šeimomis. Vieni priėmė pernakvoti, kiti neša rūbus bei maistą. Savivaldybė jau parūpino ir laikinas patalpas įsikurti. Gaisre sudegė ir vieno žmogaus labai brangūs vaistai. Tad neringiškiai prašo visų lietuvių pagalbos.
„Visi siūlė daiktų, rūbų ar kažko tai. Bet pasirodo tų rūbų žmonės turi, kažkiek išliko spintose nesugadintų, tai kaip ir nereikia. Kažkokių baldų irgi nereikia, nes jie neturi dabar, kur jų dėti. Tai dabar renkam tik finansinę paramą, kad galėtų paskui įsikurti ir vėl pradėti gyventi“, – sako Juodkrantės bendruomenės pirmininkė Sandra Berletaitė.
Kaip ir ką galima aukoti, yra skelbiama Neringos savivaldybės bei Juodkrantės bendruomenės puslapiuose feisbuke.
Daugiau apie gaisrą – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
