vežėjai

Vežėjai baiminasi, kad šiemet nustatytų kvotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui gali neužtekti, todėl netrukus gali susidurti su darbuotojų trūkumu. Kaip pranešė portalas delfi.lt, iki šiol į Lietuvą atvykstantys darbuotojai iš trečiųjų šalių būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei jų profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Nuo 2021-ųjų tvarka pasikeitė, kvotos lengvesne tvarka leis įdarbinti 32,2 tūkst.

Su vežėjų atstovais trečiadienį susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė sveikatos ekspertų taryboje siūlo sugriežtinti vežėjų testavimą bei kontrolę ir taip sumažinti riziką, kad Jungtinėje Karalystėje mutavęs koronavirusas nepatektų į Lietuvą.  Premjerės ir vežėjų atstovų susitikimo metu buvo priimtas sprendimas rekomenduoti namo grįžusiems vežėjams bent parą – kol gaus neigiamą koronaviruso testo atsakymą – nesimatyti su šeima.

Vilkikų vairuotojų užsikrėtimo koronavirusu tikimybė yra labai maža – nėra duomenų, kad lietuviai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą galėjo parvežti mutavusį virusą, sako vežėjų aljanso vadovas. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas sako manantis, kad tokių atvejų nėra. „Iš užsienio šaltinių turime informaciją, kad patikrinta buvo per 15 tūkst. vilkikų vairuotojų, kuomet buvo susidariusios eilės, ir tik 36 atvejai buvo teigiami.

Jungtinei Karalystei (JK) nuo sausio 1-osios pasitraukiant iš Europos Sąjungos, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ tikisi, kad tai nepaveiks vežėjų darbo, tačiau dėl griežtesnės patikros gali atsirasti eilių.   „Yra susitarimas ir pripažinimas, kad Lietuva, Lenkija ir visa ES laikoma kaip viena valstybė. Tai jau yra gerai, kadangi nebus selektyvių reikalų taikymo atskirai valstybei“, – BNS teigė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.

Europos šalims vis griežčiau izoliuojant Jungtinę Karalystę, kurioje plinta nauja, galimai labiau užkrečiama koronaviruso atmaina, Lietuvos vežėjų atstovas sako, kad šalies transporto įmonės yra situacijos įkaitės, o dėl artėjančio „Brexit'o“ po Naujųjų metų situacija gali būti panaši. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas teigia, kad patys vežėjai dėl susidariusios situacijos nieko negali padaryti.

Įsigaliojus judėjimo tarp savivaldybių ribojimams, žmonių vežėjai traukiniais ir autobusais ketina atsisakyti kai kurių reisų ar net maršrutų. Žadama, kad ne visi pokyčiai įsigalios iš karto trečiadienį, juos keleiviai pajus nuo ateinančio savaitgalio ar kitos savaitės.  Kai kurios keleivius autobusais vežančios įmonės sako, kad iki Naujųjų metų reisų gali ir nesumažėti, nes reikia pristatyti siuntas.

Karantino metu daugiau negu 50 proc. sumažėję keleivių srautai verčia vežėjus retinti tarpmiestinio susisiekimo reisus. Šiuo sudėtingu laikotarpiu vežėjai prarado dvi didžiausias keleivių grupes – studentus ir pensininkus, todėl daugelis autobusų važinėja tušti. Pervežimų autobusais bendrovės „Kautra“ direktorius Linas Skardžiukas pasakoja, kad visiškai pasikeitė keleivių įpročiai, jiems arba nėra reikalo kažkur važiuoti, arba jie tiesiog bijo tai daryti.

Rusijos ir Lenkijos atstovai susitarė dėl leidimų vežėjams 2021 metais, taip pat dėl šiemet numatyto jų skaičiaus padidinimo po 10 tūkst. abiem šalims. Rusijos federalinė automobilių transporto agentūra („Rosavtotrans“) pranešė, jog šiais metais išduodamų leidimų skaičius padidintas iki 220 tūkst. kiekvienai šaliai. Dėl tokio pat jų kiekio sutarta ir ateinantiems metams. Anot „Rosavtotrans“, papildomais šių metų leidimais bus apsikeista iki gruodžio 4 dienos.

Sumaištis tarp vežėjų tarpmiestiniais autobusais – šie aiškina, kad keleiviai greit gali likti be tiesioginių reisų į mažus miestelius. Sako, kad kalta ne pandemija – sutartis su jais įpareigojo nutraukti Konkurencijos taryba. Situaciją dabar jau narplioja teismas. Tiesioginio maršruto iš Kauno į Biržus, kaip ir kitų nusidriekusių iš didmiesčių į Lietuvos pakraščiuose esančius miestelius, gretai gali visai nebelikti. Ir tai ne dėl pandemijos.

Naujoji valdžia žada permainas. Jų tikisi ir Lietuvos verslininkai. Anot jų, iki šiol valdžia su verslo atstovais mažai kalbėjosi, neišgirdo jų problemų. O pinigus skirstė bet kaip, tad verslininkai tikisi, kad naujoji valdžia atsižvelgs į jų pasiūlymus ir sumažins biurokratizmą. Žinomiems verslo atstovams užkliuvo naują valdančiąją koaliciją sudarysiančių partijų programos, kuriose, anot jų yra gausu lozungų ir abstrakcijų.

Krovinių vežimo per Baltarusiją sąlygos prastėja, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas. Anot Romo Austinsko, vien Minsko muitinėje kai kurie vilkikai praleidžia po tris paras.  R. Austinkas sako, jog trikdžiai Baltarusijoje Lietuvos vežėjams kainuoja apie 280 tūkst. eurų per parą – kainuoja prastovos, krovinių patikra.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pareiškė, kad pasienyje gali susidaryti 7 000 vilkikų eilės, o vairuotojams gali tekti laukti dvi dienas, kad patektų į Prancūziją, kai metų pabaigoje JK atskirs savo ekonomiką nuo Europos Sąjungos. JK kabineto ministrui Michaelas Gove'as, atsakingas už pasirengimą „Brexitui“, laiške logistikos įmonėms pavadino minėtą prognozę blogiausiu scenarijumi, ir pažadėjo trečiadienį pateikti Parlamentui daugiau informacijos.

Baltarusijoje tęsiasi gandai apie sienų uždarymą Baltijos šalių vežėjams. Kaip pranešė Baltarusijos portalas tut.by, keletą dienų vežėjai, ekspeditoriai gavo pranešimus apie tai, kad nuo rugsėjo 10 d. bus uždaromos sienos su Baltijos valstybėmis.

Vežėjams nuogąstavus, kad Baltarusija ketvirtadienį gali jų nebeįsileisti, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas sako, kad situacija ketvirtadienį nepasikeitė, vilkikai į Baltarusiją važiuoja be trikdžių. „Ką tik kalbėjau su giminingos asociacijos Baltarusijoje prezidentu, jis pasakė, kad niekas nepasikeitė, nėra oficialaus dokumento apie tai, kad būtų ribojimai ar kad būtų išskirtinis dėmesys Baltijos šalims“, – BNS sakė Romas Austinskas.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia turinti informacijos iš kolegų, jog Baltarusija gali nebeįsileisti šalies vežėjų. Susisiekimo ministerija teigia oficialios informacijos apie tai neturinti, o Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas taip pat sako girdėjęs tokių pareiškimų, tačiau oficialiai apie tai nekalbama.

Vežėjų veiklą reglamentuojantis Mobilumo paketas, kurio pirmosios nuostatos pradėjo įsigalioti rugpjūtį, jau kelia problemų vežėjams. Tai susiję su naujomis vairuotojų darbo ir poilsio taisyklėmis ir neaiškumais, kaip jas įgyvendinti, o dalis punktų nesuderinami su koronaviruso saugumo rekomendacijomis, rašo portalas delfi.lt.

Iš Ukrainos į Lietuvą krovinius vežantys vilkikų vairuotojai jau dabar iš dalies aplenkia protestų krečiamą Baltarusiją, sako susisiekimo ministras. Anot Jaroslavo Narkevičiaus, jis žada kalbėtis su Lenkijos valdžios atstovais, kad per Lenkiją važiuojantiems ir Baltarusiją aplenkiantiems vairuotojams nebūtų sudaroma kliūčių. „Jis (Baltarusijos aplenkimas – BNS) jau dalinai naudojamas, apie tai mes kalbėsime su kolegomis iš Lenkijos, kad įvažiuojant į Lenkiją nebūtų papildomų trukdžių.

Baltarusijoje dėl masinių protestų atjunginėjamo interneto pasekmes pajuto ir šalyje veikiančios lietuviškos įmonės, tačiau didesnių gamybos procesų sutrikimų bendrovės nefiksuoja. Kaip rašo portalas 15min.lt, koncerno SBA vadovai susidūrė su problemomis bendraujant su Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančia įmonių grupei priklausančia baldų gamykla „Mebelain“. Tačiau anot SBA viceprezidento Egidijaus Valentinavičiaus, interneto trikdžiai gamybos procesams įtakos neturėjo.

Kauno įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus Covid-19 protrūkį, sunerimo visi vežėjai. Asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas tvirtina, kad šis incidentas visam verslo sektoriui bus pamoka. Jo teigimu, vežėjai jau galvoja, ką daryti, kad analogiškos problemos nesikartotų. Vienas sprendimo būdų – darbuotojų testavimas. Antradienį Kauno įmonėje „Hegelmann Transporte“ registruotas koronaviruso protrūkis – infekcinė liga iš viso nustatyta 18 asmenų, kurie atvyko iš Uzbekistano.

Europos Parlamentui dauguma balsų pritarus vežėjų veiklos griežtinimą numatančiam Europos Sąjungos (ES) Mobilumo paketui, Lietuva ketina visomis teisinėmis priemonėmis ginti šalies vežėjų interesus, tvirtina premjeras Saulius Skvernelis.    „Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu.

Europos Parlamentas patvirtino vežėjų veiklos griežtinimą numatantį Mobilumo paketą, kuriam priešinasi Lietuva ir dar aštuonios periferijoje esančios Europos Sąjungos valstybės. Europarlamentarai pritarė gruodį pasiektam kompromisui dėl Mobilumo paketo.

Tarptautinio keleivių pervežimo bendrovė „Ecolines“ planuoja nuo birželio 15 dienos atnaujinti maršrutą Ryga-Berlynas su sustojimais Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Suvalkuose, Augustave, Balstogėje, Varšuvoje. Pasak bendrovės pranešimo, šiuo maršrutu kasdien kursuotų modernūs dviaukščiai autobusai „Setra S 431“, kelionės metu laikantis COVID-19 plitimo prevencijos priemonių, o autobusus po kiekvieno reiso pilnai dezinfekuojant. Bilietus jau galima įsigyti per „Ecolines“ tinklapį.

Lietuvos krovinių vežėjų automobiliais verslas šiemet gali smukti 17 proc., darbo netektų apie 43 tūkst. žmonių, o viso sektoriaus praradimai galėtų siekti 829 mln. eurų.  Tokį labiausiai tikėtiną pandemijos poveikio transporto sektoriui scenarijų piešia tyrimą atlikusi bendrovė „Baltic Institute for Research and Development“.  „Galima manyti, kad Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektorius trauksis apie 17 proc.

Koronaviruso krizei ypač sutrikžius krovinių vežėjų srautus, Lietuva pritaria siūlymui kurti neoficialią platformą - joje iš vieno šaltinio galima būtų sužinoti transporto, pasienio kontrolės punktų naujienas atskirose valstybėse, pranešė Susisiekimo ministerija.  „Šiuo metu valstybės narės imasi skirtingų kontrolės priemonių, skiriasi ir jų intensyvumas, tad vieninga informacijos platforma padėtų greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją“, – rašoma ministerijos pranešime.

Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys svarsto kartu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl planų įpareigoti vežėjus grąžinti vilkikus į registracijos šalį kas aštuonias savaites, patvirtino Vyriausybės atstovai. Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose. Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius BNS patvirtino, kad dėl galimo skundo jau prasidėjo pasirengiamieji darbai.

Europos Sąjunga numato įpareigoti vežėjus sudaryti tokius grafikus, kad vilkikų vairuotojai turėtų grįžti namo mažiausiai kas aštuonias savaites. Tokia nuostata numatyta ketvirtadienio rytą suderėtame preliminariame susitarime tarp Europos Parlamento ir valstybėms narėms atstovaujančios Suomijos, BNS pranešė šaltiniai Briuselyje. Šis susitarimas nėra galutinis, jį dar turės patvirtinti valstybės narės.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus vandenys“ iš nuotekų vežėjų nepagrįstai surinko 81 tūkst. eurų ir šią sumą turės grąžinti, nurodo Kainų komisija. Šie vežėjai nuotekas surenka iš gyventojų ir atveža bendrovei tvarkyti. Komisija neplaninio patikrinimo metu vertino nuo 2014 metų gegužės iki 2018 metų sausio nuotekų vežėjams taikytas kainas ir nustatė, kad jiems buvo taikoma neteisinga kaina.

Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papildyti tą vieno procento klubą? Didieji toliau auga Didžiausios Lietuvos transporto sektoriaus bendrovės naudojasi ekonomikos augimu ir didina apsukas.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliosiantys pakeitimai užtikrins, kad komandiruotėse būtų mokami didesni dienpinigiai. Darbuotojų atstovas pastebi, kad darbdaviams bus suteikiama dar daugiau šansų išvengti mokesčių, perkeliant atlyginimus ant mokesčiais neapmokestinamų dienpinigių. Tačiau yra ir kita nuomonė – smulkiosioms įmonėms gali būti daug sunkiau komandiruoti darbuotojus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad jau matomi kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) vykdomų transporto sektoriaus įmonių patikrų rezultatai.

Vežėjams piktinantis ilgomis eilėmis Medininkų pasienio kontrolės punkte, valstybės institucijos žada per penkerius metus jį atnaujinti. Tačiau vežėjai ragina padėtį taisyti greitai, o muitinės pareigūnai perspėja, jog atnaujintas postas dėl darbuotojų trūkumo liks apytuštis. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, kad situacija daro žalos ir verslui, ir valstybei, todėl turėtų susirūpinti visos atsakingos įstaigos.

Lietuvoje streikuoja ne tik gydytojai ar mokytojai, bet ir taksi ar pavežėjų automobiliai. Taksistų protestų ir pykčio bangos sulaukę pavežėjai vakar ir patys paskelbė streiko akciją. Prieš tarptautines pavežėjimo kompanijas bent keliasdešimt vairuotojų sukilo dėl menkų atlyginimų. Dalis griebėsi ir ne itin švarios taktikos. Vakar pavežėjų paslaugomis norėję pasinaudoti tautiečiai susidūrė su keblumais. Kurį laiką didmiesčiuose trūko automobilių arba jų teko laukti ilgiau, nei įprasta.

Valdžios siūlymas nuo kitų metų didinti akcizą dyzelinui kelia nerimą Lietuvos verslininkams. Šie kreipiasi į Vyriausybę ir pateikia savo skaičiavimus, kuriais remiantis, jiems labiau apsimokės kurą piltis Lenkijoje. tv3.lt primena, kad Finansų ministerija siūlo akcizą dyzeliniam kurui padidinti nuo 330,17 euro iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Policijos, Muitinės, Kelių transporto inspekcijos ir Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai visą šią savaitę tikrins krovinių vežėjus. VMI atstovas spaudai Darius Buta BNS sakė, jog tai bus pirmasis visą šalį apimsiantis ir savaitę truksianti vežėjų patikrinimas. „VMI neturi teisės atsistoti kelyje ir stabdyti automobilius.

Ispanijos taksi vairuotojai nori iš gatvių išvyti ir Lietuvoje paslaugas teikiančius „Uber“ vežėjus. Į masinius protestus Ispanijoje išėję tūkstančiai taksistų kaltina mobiliųjų aplikacijų vežėjus neteisėtais veiksmas atimant iš jų duoną. Tūkstančiai taksi vairuotojų Madride stoja į kovą su mažų kainų vežėjais, save vadinančiais UBER ir CABIFY vairuotojais. Dviem valandoms Madrido taksistai užtvėrė pagrindinius kelius ir Ispanijos sostinėje sukėlė dideles transporto spūstis.

Antradienį kelios dešimtys Lietuvos vežėjų susirinko į protesto akciją Vilniuje, aikštelėje šalia Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Tokiu būdu vienai svarbiausių šalies ūkio šakų atstovaujantys verslininkai siekė atkreipti dėmesį į augančias draudimo kainas. Pasak jų, privalomojo civilinės atsakomybės draudimas kai kuriems vežėjams per pastaruosius porą metų paaugo net 3 ar 4 kartus.

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu vežėjai žada užtikrinti tinkamą susisiekimą su Kauno oro uostu. Kovo pradžioje Lietuvos oro uostams pakvietus šalies vežėjus peržiūrėti susisiekimo tarp Vilniaus ir Kauno oro uosto reguliarumą, dvi transporto bendrovės pranešė apie savo planus didinti maršrutų skaičių bei kurti naujus maršrutus.

Nuo kitų metų sausio Vokietijoje didėjantis minimalus atlyginimas neturės įtakos ten dirbantiems Lietuvos vežėjams, sako vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. „Tai (minimalios algos didinimas - BNS) daroma kiekvienais metais, bet vežėjų tai nepalies, nes mes ir taip mokame didesnį nei minimalų atlyginimą. (...) Mes ir toliau protestuojame su kitomis šalimis dėl papildomų biurokratinių darbų.

Europos Komisija (EK) ketina pradėti pažeidimo procedūrą prieš Prancūziją dėl jos priimtų įstatymų, kurie įpareigotų užsienio vežėjus jos teritorijoje mokėti tokius pat atlyginimus, kaip moka šalies vežėjai. Tai pranešė Lietuvoje viešinti už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir mažas bei vidutines įmones atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Elžbieta Bienkowska (Bienkovska). Anot jos, ketvirtadienį EK informuos Prancūziją apie ketinimą išsiųsti oficialų laišką.

Rusija įveda kelių mokestį nedideliems Lietuvos, Latvijos ir kitų Europos šalių vežėjams, tačiau jau galiojantis mokestis didelėms puspriekabėms nesikeičia. Sprendimas nėra naudingas mažesniems vežėjams, kurių verslas Rusijoje gali būti sužlugdytas. „Esminis aspektas, kad tas mokestis atsiranda, bet jis taikomas nuo 3,5 tonų iki 12 tonų keliamosios masės. Tokių sunkvežimių, dirbančių Rusijoje yra nedaug, todėl reikšmingo pokyčio nebus.

Rusijai ir Lenkijai baigus ginčą dėl dvišalių krovinių vežimo leidimų, Lietuvos vežėjai tikisi, kad išaugs krovinių srautas, kiek padidės pervežimo į Vakarų Europą tarifai. „Tikiuosi, kad atsistatys situacija tokia, kokia buvo prieš konfliktėlį tarp Lenkijos ir Rusijos. Kaip bus, matysime. Svarbiausia, kad būtų ką vežti. Šiuo metu krovinių trūksta, nėra pakankamai apkrauti vežėjai. Vyksta didžiulė konkurencinė kova“, - BNS sakė Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Rusija ir Lenkija išsprendė ginčą dėl vežėjų – šalys viena kitai išduos po 170 tūkst. leidimų, kurie galios iki šių metų pabaigos. „Su Lenkija susitarėme dėl apsikeitimo leidimais – po 170 tūkst. kiekvienai šaliai“, – pranešė Rusijos transporto viceministras Nikolajus Asaulas. Jis pabrėžė, jog Lenkiją tenkina Rusijos transporto ministro įsakas, ir šis kompromisas nereiškia, jog krovinių gabenimą Rusijoje reglamentuojantys įstatymai gali būti keičiami.

Vežėjų profesinė sąjunga „Solidarumas“ reikalauja, kad valdžia teisiškai sureguliuotų pavežėjimo paslaugų rinką ir nustatytų vienodas veiklos sąlygas. Taip pat prašoma griežčiau kontroliuoti šias paslaugas savais automobiliais be taksometrų teikiančius asmenis.     Vilniaus taksistų trečiadienį surengtoje protesto akcijoje Vilniuje dalyvavo beveik 100 taksi automobilių – jie važiavo nuo Žalgirio stadiono Gedimino prospektu iki Seimo.

Nelegalių migrantų krizė Europoje dirbti trukdo ir vežėjams. Žiniasklaida rašo, kad grėsmių dėl į sunkvežimius besiveržiančių migrantų gausu: nuo transporto priemones sulaikymo ir baudų iki visiškai sunaikinto krovinio, todėl transporto įmonės priverstos papildomai investuoti. Krovinių gabenimo ir ekspedijavimo įmonės „Baltic Transline“ logistikos vadovas Donatas Niekus sakė, kad saugumo instrukcijos vairuotojams pakartojamos prieš kiekvieną kelionę.

Lenkams ir rusams bandant susitarti dėl dvišalių leidimų kvotos abiejų šalių vežėjams, diskusiją akylai stebi Lietuvos verslas. Tikėtina, kad Lenkijos išsikovotos lengvatos turėtų įtakos ir Lietuvai, praneša žiniasklaida. „Jeigu lenkai išsikovos kokių nors įstatymo pakeitimų, jie turėtų būti taikomi visiems, jokios diskriminacijos neturėtų būti. Tiesa, pasakyti, kaip pasielgs Rusija, sunku“, - sako Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Rusijos vežėjai, vežantys krovinius per Lietuvos teritoriją, nuo gruodžio 15 dienos mokės kelių mokestį. Sprendimas priimtas nutarta po to, kai Rusija nuo lapkričio 15 dienos apmokestino kelius Lietuvos ir kitų šalių vežėjams. Vyriausybė trečiadienį pritarė Transporto ir tranzito komisijos siūlymui taikyti kelių mokesčius Rusijoje registruotoms krovininėms transporto priemonėms, pranešė Susisiekimo ministerija.

Rusijai planuojat apmokestinti sunkiasvorius Lietuvos vežėjų automobilius už važiavimą keliais, Lietuvos susisiekimo viceministras sako, jog šalis taip pat apmokestins Rusijos vežėjus. „Mes esame juos (Rusiją - BNS) informavę jau, kad jei jie įves mokestį, tai ir mes įvesime.

"Linavos" prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad reikia greičiau priimti pataisas, kurio pervežimų rinkoje užtikrintų draudimo įmokų nustatymo skaidrumą, užkirstų kelią vienpusiškam draudikų kainų diktatui, nes dabar civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokos kaimyninėse šalyse yra kelis ar net keliolika kartų mažesnės.

Dėl Rusijos embargo per metus Lietuvos reeksportas į šalį krito daugiau nei perpus. Eksportuotojai ilgai neliko be darbo, mat įvežtines prekes noriai pirkti pradėjo baltarusiai. Ekspertai neskuba daryti išvadų, ar taip buvo rastas kelias į uždraustą rinką. Anksčiau į Lietuvą importuotų ar perdirbtų prekių eksportas į Rusiją per metus krito 53 proc., o tai yra gana skaudus smūgis eksportuotojams, mat nemažą dalį eksporto sudaro reeksportas.