vežėjai

Logistikos ir transporto įmonės skaičiuoja nuostolius, kuriuos patiria dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Anot jų, krovinių pervežimai į šias šalis beveik nebevyksta. Įmonių atstovai pasakoja, kad nežino ką daryti, tad tiesiog laukia ir tikina, kad blogiausiu atveju teks atleisti dalį darbuotojų.  Logistikos įmonės „Breitto“ vadovė Indrė Beržanskienė sakė, kad transporto sektorius šiuo metu patiria vieną sukrėtimą po kito.

Nuo vasario pradžios smarkiai išaugus vilkikų eilėms pasienyje su Baltarusija jos ir toliau nemažėja – beveik visuose pasienio punktuose išvažiuoti iš Lietuvos penktadienį laukė maždaug po pusantro šimto, o Baltarusijos pusėje – šimtai vilkikų. Minskas kaltina su Baltarusija besiribojančias ES valstybes nevykdant susitarimo dėl sunkvežimių praleidimo.

Minskui nuo vasario 7 dienos žadant uždrausti tranzitu iš Lietuvos per Baltarusiją geležinkeliais vežti naftos produktus ir trąšas, Lietuvos vežėjų bendrovės kol kas nemato galimybių iš „Lietuvos geležinkelių“ perimti tranzitu gabenamų naftos produktų bei trąšų srautus. Pasak transporto ir logistikos bendrovės „Telmento transportas“ vadovo bei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nario Artūro Telmento, Lietuvos vežėjams tai įgyvendinti būtų sudėtinga.

Privatūs Lietuvos vežėjai geležinkeliais teigia, kad dėl baimių praleisti į sankcijų sąrašus įtrauktą baltarusišką produkciją „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vasariui atsisakė derinti paraiškas vežti į Lietuvą naftos bei kitus produktus iš Rusijos ir Kazachstano. LTG atstovas pripažįsta, kad tokių faktų būta dėl skirtingo Europos Sąjungos sankcijų traktavimo.

Baltarusijai pradėjus taikyti draudimus įvežti kai kuriuos maisto produktus iš Europos Sąjungos (ES) šalių, tarp jų ir Lietuvos, bei kitų šalių, transporto įmonės per metus gali patirti beveik 104 mln. eurų nuostolių. Lietuvos vežėjai juos labiausiai pajus per transporto paslaugų srautą į kitas ES valstybes, kai reeksportuojamos maisto prekės į Baltarusiją iš kitų šalių. Be to, dalies uždraustų maisto prekių pervežimą gali perimti Rusijos vežėjai, kurie jas pristatys į Baltarusiją.

Lietuvos–Baltarusijos pasienyje smarkiai išaugus vilkikų eilėms, dalis  vairuotojų priversti laukti patikros daugiau nei 80 valandų. Medininkų punkte trečiadienį ryte stovėjo 422 vilkikai, jie turėtų laukti apie 84 valandas, Lavoriškių punkte – 100 vilkikų (apie 22 val.), Raigarde – 218 (apie 52 val.), Šalčininkų punkte – 346 vilkikai (apie 69 val.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina iki 15–16 tūkst. padidinti palengvinto įdarbinimo kvotas vairuotojams iš trečiųjų šalių, tačiau vežėjai tvirtina, jog tai per mažai, kad sumažėtų darbuotojų trūkumas. Kaip BNS informavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, galutinį skaičių ministerija dar turės suderinti su Vidaus reikalų ministerija. Pasak jo, tai atitinka šiemet jau įdarbintų vairuotojų iš trečiųjų šalių skaičių.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei užsiminus, kad augant migrantų bandymams patekti į Lietuvą vilkikuose, gali būti uždaryti Lietuvos–Baltarusijos pasienio punktai, vežėjų atstovai ragina valdžios atstovus atsakingiau daryti panašius pareiškimus. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, teiginius apie visišką pasienio kontrolės punktų uždarymą politikai turėtų  išsakyti tik labai nuodugniai viską apgalvoję.

Keleivių ar krovinių vežėjų vairuotojų amžiaus kartelė negali būti nuleista trejais metais, išskyrus atvejus, kai jie yra įgiję profesinę vairuotojo kvalifikaciją, teigia Susisiekimo ministerija. Pasak jos, tokią tvarką numato Europos Sąjungos direktyvos.

Nusprendus įvesti nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienyje ties Baltarusija, kai šios šalies teritorijoje susitelkusios migrantų kolonos bandė patekti į kaimyninę Lenkiją, mūsų šalies vežėjai raginami įvertinti galimus alternatyvius tarptautinius maršrutus ir rinktus kitas kelionių kryptis pristatant krovinius užsakovams. Judėjimas per sieną nėra stabdomas, rašoma pranešime spaudai.  Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lenkija nuo lapkričio 9 d. 7.00 val.

Šveicarijos „Credit Suisse“, Vokietijos bei Jungtinės Karalystės bankai vienai didžiausių Lietuvos transporto ir logistikos bendrovių „Girteka Logistics“ skolina 145 mln. eurų. Bankai ir įmonė pasirašė ilgalaikės paskolos sutartį, o lėšos bus skirtos jos automobilių parko plėtrai, pranešė „Girteka“.  „Šis susitarimas, pasiektas pasaulinės pandemijos laikotarpiu – reikšmingas pasitikėjimo mūsų įmone įrodymas“, – teigė „Girteka Logistics“ Iždo vadovas Tomas Kalvaitis.

Finansų ministerija siūlo ilgainiui gerokai padidinti akcizus visiems degalams, o daugiausia brangtų dyzelinas. Degalinių atstovai baiminasi, kad dėl to praras klientus – įmonės ir gyventojai vyks degalų į kaimynines šalis. Tai patvirtina ir vežėjai, jie sako turėsiantys pigesnių degalų ieškoti kitur arba bankrutuoti. Todėl kai kurie ekonomistai pataria Lietuvai neišsišokti su akcizų degalams didinimu ir pirmiausia susitarti dėl to susitarti kaimynėmis.

 Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje trečiadienio vakarą dėl trikdžių Baltarusijos muitinės informacinėje sistemoje susidarė ilgos vilkikų eilės, ketvirtadienį pranešė vežėjų ir muitinės atstovai.  Kelių šimtų vilkikų eilės driekiasi visuose pasienio kontrolės punktuose, abiejų valstybių pusėse.

Beveik 800 transporto ir logistikos įmonių vienijanti Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, šiemet mininti 30 metų sukaktį, prognozuoja, kad artimiausiu metu, dar šiais metais, Lietuvoje gali kartotis Jungtinės Karalystės scenarijus ir trūkti kai kurių būtiniausių prekių stringant logistikos grandinėms.

Į Latviją verslą jau iškėlė apie 10-15 Lietuvos transporto įmonių,  tačiau netrukus lietuviškų vežėjų koncentracija Latvijoje gali padidėti, prognozuoja dienraštis „Lietuvos rytas“, nes, pasak „Linavos“ asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko, vis daugiau bendrovių Latvijoje analizuoja, kaip čia įsikurti ir tęsti veiklą.  „Verslas bėga, o mūsų šalies valdžia vis dar nesupranta, kad jį paleido iš Lietuvos“, – teigė jis.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienio Medininkų kontrolės punkte iš Lietuvos pusės laukia apie 360 vilkikų, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. Pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, eilės susidarė dėl vykstančios rekonstrukcijos. „Pagal punkto pajėgumus ir taip eilės būdavo, dabar kadangi punktas rekonstruojamas iš pagrindų, yra sumažėjęs dar apie 50 proc. pajėgumų, o gal ir daugiau, dabar tokia fazė remonto, kad belikusios kelios juostos kirsti sieną“, – BNS sakė G. Mišutis.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipiasi viešai į vežėjus ir vairuotojus, prašydama aplenkti rekonstruojamą Medininkų pasienio kontrolės punktą, kuriame šiuo metu yra susidariusi kelių šimtų vairuotojų su vilkikais eilė, kurie ten įstrigę kelias paras. Vairuotojai ir vežėjai kviečiami rinktis kitus pasienio kontrolės punktus, kurie mažiau apkrauti, pavyzdžiui, Lavoriškes, Raigardo, Šalčininkų pasienio kontrolės punktus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ veiklos. Bus aiškinamasi, ar ši asociacija nevykdė lobistinės veiklos neįsiregistravusi į lobistų sąrašą ir ar taip nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo, pranešė VTEK. Tyrimas padėtas „Laisvės TV“ tyrime „Fūrų lobistai“ paskelbtos bei papildomai gautosinformacijos pagrindu.

Užsieniečių įdarbinimo kvotos vežėjams galėtų būti padidintos, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, deficitinėse profesijose turi būti sudarytos sąlygos darbuotojams, kurie nori atvykti į Lietuvą dirbti.  „Kvotos yra išnaudotos ir mano asmenine nuomone, jos galėtų būti padidintos. Tikiuosi, kad vežėjai su profesinėmis sąjungomis pasieks sutarimą, dėl kurio yra diskutuojama jau pernelyg ilgai.

Pasibaigus sutarčiai su ankstesnės kelių mokesčių rinkliavos paslaugos „viaToll“ rengėjais, Lenkijos institucijos paskelbė naujojo administratoriaus konkursą. Jį laimėjęs įmonių konsorciumas kartu nusprendė pakeisti ankstesnę technologiją ir diegti palydoviniu ryšiu paremtą sistemą „eToll“, kuria naudotis reikės ir Lietuvos vežėjams, dirbantiems šioje šalyje ir kertantiems ją tranzitu, rašoma pranešime spaudai.

Nuo pandemijos nukentėjusi ir nuostolius šiemet prognozuojanti keleivių vežimo įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) ieškos galimybių efektyvinti veiklą.  Įmonė BNS teigė, kad išsami jos veiklos procesų ir jų efektyvumo analizė padės identifikuoti problemas, sritis, kurias reikia tobulinti.   Vilniaus miesto savivaldybės valdoma įmonė šią savaitę paskelbė preliminarios 67 tūkst. eurų (be PVM) vertės konkursą.

Daugėja Lietuvos transporto įmonių, atidarančių padalinius užsienyje – vien Lenkijoje tokių jau veikiančių arba besikuriančių įmonių yra beveik 500. Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos jos valdys apie 4-4,5 tūkst. vilkikų, antradienį pranešė  Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.  „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto įmonės dažniausiai atidaro padalinius ir antrines įmones užsienyje, nenutraukdamos veiklos Lietuvoje.

Baltarusijai nutarus nuo rugpjūčio pabaigos navigaciniais įrenginiais stebėti per jos teritoriją keliaujančius vilkikus iš Lietuvos, šalies vežėjai gali patirti milijoninių nuostolių, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius. „Atsižvelgiant į vienos plombos kainą ir į reguliarius vilkikų srautus per Baltarusijos, galima prognozuoti, jog per Lietuvą į rytus krovinius gabenantys vežėjai bendrai patirs apie 600 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį pateikė siūlymus, kuriais ribos paslaugų pasiekiamumą gyventojams, neturintiems galimybių paso. Ribojimai bus taikomi ir viešajam transportui. Tačiau tam priešinasi vežėjai, kurie tikina, kad visų keleivių patikrinti tiesiog nebus neįmanoma. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigė, kad neįmanoma tikrinti keleivių ypač miesto viešajame transporte.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Vyriausybei papildyti sąrašą sričių, kuriose leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19: jame turėtų atsidurti krovinių ir keleivių vežėjai, pramogų, maitinimo įstaigų ir kitų sričių darbuotojai, kariai. Jeigu vėliau trečiadienį siūlymams pritars Vyriausybė, jie įsigalios nuo liepos 19 dienos.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad daugelis į Lietuvą atvežamų koronaviruso atmainų susijusios su tolimųjų reisų vairuotojais, tačiau institucijoms stinga oficialių duomenų tam pagrįsti. Apie tai premjerė kalbėjo praėjusią savaitę, paskelbusi, kad tolimojo susisiekimo vairuotojai dėl koronaviruso bus testuojami privalomai.

Siekiant paskiepyti kuo daugiau lietuvių ir užsienio šalių piliečių, dirbančių transporto įmonėse tolimųjų reisų vairuotojais, vežėjai prašo įkurti mobilias vakcinacijos vietas prie Lietuvos pasienių kontrolės punktų esančiose aikštelėse, kad išvykstantys ar namo grįžtantys vilkikų vairuotojai galėtų paprasčiau pasiskiepyti nuo koronaviruso ir testuotis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė išgirdo krovinių pervežimo verslui atstovaujančių lobistų prašymus. Ji savo parašu sušvelnino reikalavimus įmonėms, kurios nori lengviau įsivežti daug imigrantų. Ministerija pripažįsta, kad taip atvėrė landą galimam piktnaudžiavimui, bet sprendimų keisti kol kas nežada. Apie tai pasakojama naujausiame Laisvės TV žurnalistų tyrime „Fūrų lobistai“. Ši istorija sukasi apie Patvirtintų įmonių sąrašą. Tai registras, kurį tvarko Migracijos departamentas.

Krovininio sausumos transporto sektoriaus įmonės Užimtumo tarnyboje registruoja gausybę laisvų darbo vietų, tačiau neviešai pripažįsta, kad tiek darbuotojų iš tiesų taip greitai nereikia, o laisvos darbo vietos registruojamos tam, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuo skubiau padidintų kvotas vairuotojams iš užsienio. Taip teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, trečiadienį pristačiusi darbo rinkos situaciją Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Vežėjų įmonės, išnaudojusios beveik 85 proc. šiems metams nustatytos užsieniečių įdarbinimo kvotos, ragina valstybines institucijas ją didinti ir leisti įdarbinti papildomai bent 15 tūkst. tarptautinio transporto vairuotojų iš užsienio. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, jeigu bus taikomos ribojimo priemonės įdarbinti vairuotojus užsieniečius, tarptautinių krovinių logistikos grandinė gali susidurti su rimtomis krovinių tiekimo problemomis.

Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga skelbia, kad Lietuvos transporto įmonėje dirbantis tolimųjų reisų vairuotojas iš Moldovos nusižudė reiso metu. Jį samdžiusios įmonės teisininkė neigia, kad mirtis yra susijusi su darbu ar darbo sąlygomis. „Vairuotojas neištvėrė neteisybės ir atėmė sau gyvybę vilkiko kabinoje“, – rašo profesinė sąjunga socialiniuose tinkluose.

Lietuvos vežėjų bendrovės ragina Seimą ir Vyriausybę peržiūrėti pernai priimtus naujus kelių mokesčio pakeitimus. Vežėjų teigimu, pakeitus kelių mokesčio rinkliavos sistemą, padarinius pajustų ir vartotojai, mokėdami daugiau už prekes ir paslaugas. Vežėjų teigimu, praėjusiais metais valdžia pakeitimus priėmė paskubomis – skaičiuojama, kad naujasis rinkliavos skaičiavimas vežėjų mokamą kelių mokestį nuo 2023 m. išaugins kai kuriais atvejais net 20 kartų.

Nuo 2023 metų keičiantis kelių apmokestinimo tvarkai, kai rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo, penktadienį Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ rengia šiems pokyčiams skirtą nuotolinę spaudos konferenciją.  Vežėjų atstovai prašo Seimo ir Vyriausybės peržiūrėti praėjusiais metais priimtus pakeitimus, kurie, pasak asociacijos, iki 20 kartų išaugins vežėjų mokamą kelių mokestį.

Nuo antradienio sutrikusi muitinės veikla atstatyta – deklaracijos iš vilkikų jau priimamos elektroniniu būdu, pranešė Muitinės departamentas.  Pasak departamento komunikacijos vadovo Vito Volungevičiaus, kol kas sistema veikia bandomuoju režimu, tačiau elektroninės deklaracijos turėtų sumažinti eiles pasienyje. „Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos darbas atstatytas ir tranzito deklaracijas galima teikti elektroniniu būdu.

Jau kelias dienas neveikiant Lietuvos muitinės sistemoms, šeštadienį ryte Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje laukia apie 2,3 tūkst. vilkikų, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Roko Pukinsko, Medininkų kontrolės punkte į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuoti šeštadienį ryte laukia apie 680 vilkikų, Lavoriškių – 570, Šalčininkų punktuose – apie 480, o Raigardo – 300. „Jei lyginsime penktadienio 9 val. ir šeštadienio 9 val.

Jau kelias dienas neveikiant Lietuvos muitinės sistemoms, šeštadienį ryte Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje laukia apie 2,3 tūkst. vilkikų, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Roko Pukinsko, Medininkų kontrolės punkte į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuoti šeštadienį ryte laukia apie 680 vilkikų, Lavoriškių – 570, Šalčininkų punktuose – apie 480, o Raigardo – 300. „Jei lyginsime penktadienio 9 val. ir šeštadienio 9 val.

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių sąrašą, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, papildė Andoros Kunigaikštystė, Aruba, Bulgarijos Respublika, Kosovas, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Šiaurės Makedonijos Respublika, Urugvajaus Rytų Respublika, šį sąrašą „paliko“ Slovakijos Respublika. Taip pat nuo šiol atsiranda įpareigojimas ekipažų ir įgulų nariams, jei jų planuojamas buvimo Lietuvoje laikas yra ilgesnis nei 72 val.

Dėl Muitinės departamento sugedusių serverių ir neveikiančių informacinių sistemų krovinių vežėjai yra įstrigę Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje – šiuo metu ten stovi beveik 2 tūkst.

Gyventojai skundžiasi, kad tarpmiestinių autobusų reisų per mažai, tad vairuotojai dalį žmonių tiesiog palieka stotyse ir neveža. Kita vertus keleiviai nuogąstauja, kad kai kurie vairuotojai nesilaiko reikalavimų ir parduoda bilietus visiems norintiems važiuoti. Patys vežėjai pripažįsta atsidūrę dviprasmiškoje situacijoje. Anot jų, tenka rinktis tarp taisyklių ir žmogiškumo.

Transporto sektoriaus įmonės artėja prie kritinės ribos dėl darbuotojų trūkumo, o po kelių mėnesių neliks kam sėsti prie vilkikų vairo, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto sektoriuje visada trūkdavo vairuotojų, bet ypač sudėtinga situacija susidarė nuo šių metų sausio, kai įsigaliojo nauji ribojimai ir į Lietuvą dirbti per metus gali atvykti tik 11,6 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto Seime posėdyje trečiadienį svarstyti tolimųjų reisų vairuotojų reikalai. Diskusija pakrypo netikėta linkme. Iš posėdžio išmesti asmenys, ne kartą išjungti mikrofonai. Ketvirtadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Seimo narys, komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė papasakojo daugiau apie susiklosčiusią situaciją. Anot jo, posėdžio metu patirta chuliganizmo, bus aiškinamasi, kas užsiiminėjo saviveikla.

Nuo pandemijos pradžios pernai kovą Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją, kiti – į Vokietiją ir kitas vakarų Europos šalis, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Asociacijos teigimu, dėl to valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, be to, gresia mažesnių įmonių žlugimas.

Ne visos vežėjų veiklą Europos Sąjungoje (ES) reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatos yra blogos, sako susisiekimo ministras. Anot Mariaus Skuodžio, Lietuva pasisako už darbuotojų sąlygas gerinančias teisės akto nuostatas, tačiau prieštarauja įpareigojimui vilkikus kas aštuonias savaites grąžinti į jų registracijos šalį.

Lietuvoje prasideda trečioji koronaviruso banga, tokią žinią šiandien išplatino Lietuvos statistikos departamentas. Mat COVID-19 sergamumo rodikliai vėl pradėjo augti. Mokslininkai ir epidemiologai išvadų daryti neskuba: viliasi, kad pablogėjimas laikinas, tačiau tuo pačiu neatmeta galimybės, kad daugiau Lietuvos gyventojų nustojo paisyti karantino taisyklių. Nors dauguma žmonių laukia kito karantino švelninimo etapo, panašu, kad įvykių scenarijus gali pasisukti ir visiškai priešinga linkme.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką, pirmadienį įsigaliojo reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis. Vežėjų teigimu, šis sprendimas gali įnešti chaoso, nes per mažai yra laiko pasiruošti pokyčiams. Taip pat vežėjai nesupranta, kodėl būtent dabar, kai mažėja koronavirusu sergančių žmonių skaičiai, griežtinama izoliacijos tvarka.

Pirmadienį įsigalioja reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis, siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką. Iki šiol ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantiems tarptautinius komercinius vežimus, nereikėjo nei testo, nei izoliacijos.

Nuo kitos savaitės iš užsienio sugrįžę šalies ekipažų ir įgulų nariai privalės izoliuotis 10 dienų, skaičiuojant nuo atvykimo į Lietuvą dienos. Izoliacijos terminas gali būti trumpinamas, jei 7-ą izoliacijos dieną savo lėšomis yra atliekamas koronaviruso testas ir jo rezultatas yra neigiamas. Toks sprendimas penktadienį priimtas Ekstremalių situacijų operacijų vadovo, siekiant užkirsti kelią pavojingų koronaviruso atmainų plitimui.

Europos Komisija penktadienį pareiškė, kad vežėjų veiklą griežtinančios naujos Europos Sąjungos taisyklės didintų taršą ir kenktų Europos Sąjungos vidaus rinkai. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Komisijos paskelbta išvada sudaro prielaidų tikėtis, jog po metų turinčios įsigalioti taisyklės bus pakeistos.

Lietuvoje daugybė darbuotojų neturi darbo ir turi pragyventi iš menkų išmokų, kurioms pinigai skiriami iš visų sumokamų mokesčių. Nepaisant to, į mūsų šalį atsivežama dešimtys tūkstančių darbuotojų iš pigesnių šalių. Darbdaviai dažnai naudojasi jų kalbos nesupratimu, moka mažesnius atlyginimus nei lietuviams ir iš viso slepia mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 282 tūkst. registruotų bedarbių.