paskolos

Lietuvos gyventojai ir verslas gali pasigirti, kad moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50-ia procentų didesnės nei vidurkis, o ir verslininkams skolinimosi kaštai ketvirtadaliu didesni nei eurozonos vidurkis. Prie pat sostinės dygsta beveik trijų futbolo aikščių ploto verslo miestelis, kur įsikurs 3 dešimtys skirtingų verslų. Statybos vyksta itin sparčiai – jau kitą vasarą projektą vystanti SBA grupė planuoja įkurtuves.

Nuo praėjusią savaitę siautusios audros su kruša nukentėję ūkininkai gali gauti lengvatinių  paskolų bei palūkanų kompensacijų, taip pat nemokamai saugotgi derlių iki metų pabaigos, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, tokia yra valstybės parama ūkininkams. „Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų.

Būsto remontas – itin svarbus darbas, kurį būtina atlikti norint išlaikyti aukštą gyvenimo komfortą bei būsto vertę. Iš tiesų, namų interjero susidėvėjimas yra neišvengiamas – ilgainiui pasensta tiek baldai, tiek tapetai, tiek grindys.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali pasigirti, kad moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50 procentų didesnės nei vidurkis, o ir verslininkams skolinimosi kaštai ketvirtadaliu didesni nei euro zonos vidurkis. Lietuvos pramonininkai aiškina, kad tokiomis sąlygomis lietuviškam verslui sunku konkuruoti su užsienio įmonėmis.

Vilniuje, spėjama, girtas „Volvo“ vairuotojas sukėlė didelę avariją – išlėkęs iš žiedo rėžėsi į BMW. „Volvo“ vairuotojas su keliais draugais avarijos vietoje palikęs vieną bičiulį ir degtinės butelius, spruko. Skubantieji į pajūrį nuo penktadienio popietės iki pat vakaro turėjo apsišarvuoti kantrybe, mat ilgam strigo spūstyse. Greitkelyje nuo Kauno iki Klaipėdos pasipylė avarijos, vienoje žuvo vairuotojas, kitose smarkiai suknežinti automobiliai.

Rekordiškai augančios paskolų palūkanos keičia tautiečių elgesį. Žmonės rečiau skolinasi būstui, tačiau dažniau naudojasi vartojimo paskolomis. Pasak kelių didžiausių komercinių Lietuvos bankų, per pirmąjį šių metų pusmetį remontui, automobiliui ar kelionėms paskolų išduota iki ketvirtadalio daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš užsienio į Lietuvą sugrįžęs Linas nusprendė Panevėžyje atidaryti savo verslą. Dirba kirpėju-barzdaskučiu.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį devintą kartą iš eilės padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas neatmeta galimybės, kad kitame ECB posėdyje rugsėjį jų didinimas gali būti pristabdytas. Tačiau tai nereiškia, kad vėliau jos negalėtų būti vėl keliamos. Pasak Gedimino Šimkaus, palūkanų mažinimo 2024 metų pirmąjį pusmetį tikėtis nereikėtų.  „Jei prisimintume pirmuosius sprendimus, didinimas buvo 75 baziniai punktai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. Refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4,25 proc., išliko didžiausia nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,75 proc., išliko aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje.

Pastaruoju metu, išaugus palūkanų normai ir sudėtingėjant būsto paskolų sąlygoms tikriausiai girdėjote žodį „refinansavimas“. Šiame straipsnyje kalbėsime konkrečiai apie vartojimo paskolų ir kreditų refinansavimą ir papasakosime, kuo naudingas jų apjungimas ir kaip gauti geresnes paskolos sąlygas. Kas yra refinansavimas? Trumpai tariant, refinansavimas yra veiksmas, kurio metu pakeičiate turimus įsipareigojimus nauju kreditu, kuris įprastai suteikia palankesnes sąlygas nei pirminis sandoris.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dėl karo Ukrainoje su sunkumais susidūrusiems 746 ūkiams nuo praėjusių metų spalio paskolino 61 mln. eurų, papildomai šiai priemonei norima skirti dar 23 mln. eurų. Fondas pranešė, kad Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl priemonės pratęsimo.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) įspėjus Lietuvą dėl rekordinių būsto kainų, kone dvigubai viršijančių euro zonos vidurkį, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybė ir valdantieji atmetė visus pasiūlymus didinti būsto prieinamumą žmonėms, rašoma partijos pranešime spaudai.

Paskolų palūkanų didinimo pabaigos dar nematyti. Europos centrinis bankas dar kartą padidino bazinę palūkanų normą 25-iomis šimtosiomis procentinio punkto. Ekspertai skaičiuoja, kad vidutiniškai paskolos turėtojui nuo praėjusios vasaros būsto paskola per mėnesį pabrango apie tris šimtus eurų. O naujas Europos centrinio banko bazinės palūkanų normos padidinimas paskolas pabrangins dar keliasdešimt eurų.

Naujų terminuotųjų indėlių palūkanos antrą mėnesį iš eilės kilo daugiau nei naujų paskolų, teigia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, kai kuriose kredito įstaigose palūkanos už indėlius perkopė 4 proc. ribą. Balandį indėlių palūkanoms pakilus vidutiniškai iki 2,7 proc., toliau mažėjo atotrūkis tarp palūkanų už indėlius ir paskolas. Lietuvos bankuose ir kitose finansų įstaigose gyventojai balandžio pabaigoje laikė 21,2 mlrd. eurų indėlių, iš jų 16,7 mlrd. eurų einamųjų ir 4,3 mlrd.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų. Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.

Lietuviai vieni pirmųjų Europoje pasiūlė investuoti į anglies taršos sertifikatų išdavimą. Per „HeavyFinance“ platformą į Žaliąsias paskolas jau investuota daugiau nei 1 mln. Eur. Per „HeavyFinance“ platformą galima investuoti į Žaliąsias paskolas ūkininkams. Jų dėka smulkaus ir vidutinio dydžio ūkiai pereina prie aplinką tausojančios žemdirbystės ir už tai gauna taršos kreditus. Šie sertifikatai vėliau parduodami tarptautinėms korporacijoms.

Regina nori pradėti naują gyvenimo etapą – viena, be Vaido. 17 metų kartu išgyvenusios poros santykiai šiuo metu griūna. „Tinginys, nesirūpina šeima, psichologinis smurtautojas“. Taip tikina Regina. „Neištikima ir visiška savanaudė“ – atkerta Vaidas. Ar šeima atlaikys santykių krizę, ar laikas skirstytis ir nebeskaudinti vienam kito? Tai nuspręsti jie atvyko į „TV Pagalbos“ studiją. Nesulaikydama ašarų Regina pasakojo, kad su Vaidu nesutaria jau porą metų, o pastarąsias 7 dienas net nesikalba.

Investavimas į paskolas vertinamas kaip saugesnė alternatyva investicijoms akcijų biržoje. Investuotojas ir „HeavyFinance“ platformos finansų direktorius Andrius Liukaitis pataria, į ką atkreipti dėmesį investuojant į skolos turto klasę.  Investuodami į privačios skolos turto klasę jūs, supaprastintai, atliekate banko funkciją. Tačiau, palyginti su banku, jūs skolinate smulkesniems klientams ir priimate įvairesnių formų užstatą.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Pasiėmus būsto paskolą tikimasi, kad viskas eisis puikiai. Vis dėlto ši paskola mokama daug metų, o per juos gali nutikti visko. Lietuvos bankų atstovai papasakojo, kas būna, kai klientui nebepavyksta surinkti pinigų mėnesinei paskolos įmokai. Jų teigimu, tokiais atvejais svarbiausias kliento ir banko bendradarbiavimas. Pajutę finansinius sunkumus klientai turi kuo greičiau kreiptis į banką, kad būtų galima išsiaiškinti problemų priežastis ir ieškoti sprendimų.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šie metai šaliai turėtų būti lūžio taškas į gerąją pusę – darbo užmokestis turėtų aplenkti infliaciją. Kuo pagrįsti šie spėjimai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar darbo užmokestis kils visur, ar tik atskiruose sektoriuose? Be abejo, ekonomines prognozes darėme visai ekonomikai, darbo užmokesčio prognozę peržiūrėjome į viršų.

Kai kuriems opozicijos atstovams siūlant dalį būsimo bankų solidarumo įnašo skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad tai prieštarautų Konstitucijai ir turėtų neigiamų pasekmių rinkai. Anot Mindaugo Lingės, šie papildomi pinigai turi būti skirti ne „pravalgymui“, o krašto apsaugai ir valstybės saugumui.

Kauno apygardos prokuratūra antradienį pranešė apie teismui perduotą labai didelės apimties – 84 tomų –  bylą, kurioje kaunietis kaltinamas neteisėtai išdavęs 1,6 mln. eurų paskolų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaunietis ilgiau nei penkerius metus savo, žmonos, mamos ir dukters vardais teikė paskolas kitiems asmenims ir už tai gaudavo atlygį, tačiau, galimai siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, savo veiklos nebuvo įregistravęs.

Didžiausi Lietuvoje SEB, „Swedbank” ir „Luminor“ bankai pernai išdalijo daugiau  būsto paskolų, tačiau pasirašė mažiau sutarčių nei 2021-aisiais, rodo BNS Plius surinkti duomenys. Daugiausia būsto paskolų 2022 metais išdavė „Swedbank” – 787 mln. eurų. Po to sekė SEB su daugiau nei 550 mln. eurų, trečias liko „Luminor“ – 500 mln. eurų.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, jog blogų būsto paskolų bankuose yra rekordiškai mažai – tik pavieniai paskolų turėtojai domisi galimybe susimažinti paskolų įmokas ar jas atidėti.  „Šiuo metu į kredito įstaigas, matome, kad kreipiasi pavieniai gyventojai pasidomėti dėl galimybių kažkiek atidėti savo būsto paskolų mokėjimus ar susimažinti įmokas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė E.Čipkutė.   „Kol kas dar tendencijos nėra.

Lietuvos banko (LB) vadovas žada, kad pavasarį Seimą turėtų pasiekti pataisos, kaip plėsti paskolų su ilgam laikui fiksuotomis palūkanomis pasiūlą. Tačiau Gediminas Šimkus atmeta kai kurių Seimo narių idėją  suteikti mokesčių lengvatą gyventojams, kurie ims tokias paskolas.  „Fiksuotos palūkanos turi būti pasirinkimas, toks produktas duri būti prieinamas.

Augant būsto paskolų palūkanoms Lietuvoje būtų galima įstatymu įteisinti galimybę gyventojams atidėti įmokas, sako šalies prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Augant būsto paskolų palūkanoms jas kompensuoti gyventojams, negalintiems susimokėti didesnių įmokų, būtų nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Anot  Mindaugo Lingės, bankai privalo įvertinti tokias rizikas. Anot jo, nepakankamai įvertinta rizika būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai negalėtų grąžinti būsto paskolų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pirmadienį žada pateikti pasiūlymus, kaip spręsti problemą, kai šalies bankuose sparčiai auga paskolų palūkanos, tačiau indėlių palūkanos didinamos vangiai.  G. Šimkus praėjusį penktadienį teigė, jog Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, be to, kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.

Specialistai pastebi, kad būsto rinka Lietuvoje šiuo metu yra sustingusi. Geresnių laikų laukia tiek būsimi pirkėjai, tiek vystytojai. Prognozuojama, kad jeigu pardavėjams pritrūks pinigų, jie nebelauks ir siūlys pirkėjams nuolaidas. Tačiau dabar nekilnojamo turto (NT) rinkai daugiausia iššūkių kyla dėl palūkanų augimo. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad paskolų palūkanų kilimas turi dvejopą poveikį.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Nors daugeliui žmonių pagrindinis pajamų šaltinis yra atlyginimas, pasitaiko nemažai atvejų, kai gyventojai gauna neįprastai brangių dovanų, pasiskolina pinigų didesniems pirkiniams, įsideda į banko sąskaitą pajamų ir išlaidų santykio neatitinkančias sumas. Tokiais atvejais jie gali atsirasti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratyje. VMI atstovė pabrėžė, kad bet kokios nustatytas ribas peržengiančios sumos turi būti pagrįstos ir įrodyta jų kilmė. Gaunant didesnę nei 1,5 tūkst.

Lietuvos bankas (LB) kol kas nepastebi, kad namų ūkiai turėtų rimtų problemų grąžinant paskolas, sako LB atstovas. „Kol kas žiūrint į portfelius ir turimus duomenis, nesimato, kad yra kažkokių rimtesnių atidėjimų ar skolų nesumokėjimų palyginti su ilgesnėmis tendencijomis.

Šiemet sausio pradžioje 57 tūkst. Lietuvos įmonių turėjo 67 tūkst. registruotų skolų už bendrą 328 mln. eurų sumą, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė. Viena įmonė skolinga vidutiniškai 5,8 tūkst. eurų, o vidutinis vienos skolos dydis siekė 4,9 tūkst. eurų. Per metus unikalių skolininkų skaičius sumažėjo vos 0,6 proc. arba 264 įmonėmis, kai prieš dvejus metus skolingų įmonių skaičius susitraukė 12,9 proc. arba 3 tūkst. įmonių.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Įmonių paskolų portfelis šiemet augo sparčiausiai nuo 2008 metų finansų krizės, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. „Stebėjome Lietuvoje sparčiausią kredito augimą iš esmės nuo pasaulinės finansų krizės laikų, nuo 2008 metų“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Krėpšta.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė apie bazinių palūkanų normų padidinimą, pratęsdamas mažesnių kėlimų ciklą, bankui užsiminus, kad kitais metais skolinimosi išlaidos gali vėl šiek tiek padidėti. Centriniai bankai visame pasaulyje didina palūkanų normas, siekdami pažaboti sparčiai augančią infliaciją, kurią sukėlė pasaulinės tiekimo grandinės kliūtys ir karas Ukrainoje. Norvegijos bankui tai yra jau penktas palūkanų didinimas iš eilės, tačiau antrasis padidinimas 0,25 procento.

Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) investicijoms į tvarią Šiaurės, Baltijos šalių bei Lenkijos infrastruktūrą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą skirs iki 480 mln. eurų paskolų. Teigiama, kad tai turėtų sutelkti apie 2 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų. ŠIB finansavimą numato Europos Komisijos ir banko pasirašytas susitarimas dėl iki 114 mln. eurų sieksiančios garantijos programos „InvestEU“ projektams, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Padalinius Lietuvoje ir Estijos turintis vienas didžiausių Latvijos bankų „Citadale“ su Europos investicijų banko (EIB) grupe pasirašė sutartį , pagal kurią Baltijos valstybių įmonėms bus suteikta naujų paskolų už ne mažiau kaip 460 mln. eurų.

Naujausias Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas trečią kartą šiemet pagrindines palūkanų normas padidinti dar 75 baziniais punktais yra „griežtėjanti reakcija į vis platėjančius infliacinius procesus“ euro zonoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Infliacija yra tiesiog per didelė“, – penktadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.  G. Šimkaus nuomone, gruodį ECB toliau turėtų didinti palūkanas. „Šiuo metu pinigų politika vis dar yra skatinamoji.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir pakilusių energijos energijos kainų nukentėjęs verslas gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų, kurios skirtos apyvartinėms lėšoms likvidumui užtikrinti ir investicijoms finansuoti – tam numatyta 50 mln. eurų. Tiesioginės paskolos bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams bei didelėms įmonėms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kriterijus atitinkančioms žemės ūkio bendrovėms bus leista atidėti mokesčius ir pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartai. Tai bus pagalba joms dėl išaugusių energetikos kainų.  „Mokestinės pagalbos priemonėmis, kurias dabar rengiame su Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“, taip pat galės pasinaudoti ir žemės ūkio sektorius.

JAV prezidento Joe Bideno planas nurašyti dalį studentų paskolų vyriausybei atsieis 400 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį pranešė Kongreso biudžeto biuras (CBO).  Manoma, kad ši sąmata, kurios paprašė konservatyvūs įstatymų leidėjai ir kurią paskelbė apolitiška federalinė institucija, dar labiau pakurstys karštą demokratų ir respublikonų ginčą šiuo klausimu.  „CBO apskaičiavo, kad paskolų nurašymui reikės dar maždaug 400 mlrd. JAV dolerių“, – pranešė CBO.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams, tačiau nereikia gailėti verslininkų, kurie savo noru pasirinko žaisti elektros biržos kainos „loterijoje“, nefiksavo kainų, nors buvo įspėti, ir  pralaimėjo, teigė „DOW consulting, MB“ vadovas Laurynas Boguševičius.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

Vartojimo kredito davėjai „Esto“ Lietuvos bankas skyrė 15 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji netinkamai vertino klientų kreditingumą prieš sudarydama sutartis. Lietuvos banko teigimu, bendrovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą. Be to, kai kuriais atvejais bendrovė nustatydavo vartotojams nepalankią bendrą vartojimo kredito kainą, taip pažeisdama jų interesus. Bendrovė pripažino padarytus teisės aktų pažeidimus ir juos ištaisė.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ pirmadienį pareiškė, kad jai reikia užsitikrinti daugiau valstybės remiamų paskolų, kad galėtų sustiprinti savo finansinę padėtį, nes rusiškų dujų tiekimo sutrikimai ir sparčiai augančios kainos daro grupei vis didesnį spaudimą.  „Uniper“, kuri liepos mėnesį priėmė vyriausybės gelbėjimo paketą, savo pareiškime teigė paprašiusi valstybinio banko „KfW“ padidinti kreditą „papildomais 4 mlrd. eurų (4 mlrd.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto. Paskolas turintys asmenys sukluso, tačiau panikos jausti nereikėtų, teigė Arnoldas Antanavičius. NT rinkos ekspertas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad tai turėtų padėti atvėsinti vis kylančią infliaciją. Kartu su A. Antanavičiumi laidoje diskutavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.