Paskolą norite grąžinti anksčiau? Štai, kas sutaupytų, o kam – didelė rizika

Jie nurodė, kad iki paskolos termino likus keliems metams, išankstinis grąžinimas tikrai apsimokėtų, tačiau grąžinti 10 ar 15 metų likusį kreditą yra rizikinga. Nebent tam neskiriami visi turimi pinigai.

Tai – vienas pagrindinių klientų klausimų

Laidos vedėjas Mantas Mikočiūnas nurodė, kad tarp klientų vis dažniau pasigirsta pasvarstymų apie tai, ar apsimokėtų paskolą grąžinti dabar ir sutaupyti palūkanas, kurios šiuo metu yra sukilusios.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvos gyventojams – žinia, kodėl mokame didžiausias palūkanas: „Tai yra kosmosas“

Žinia ūkininkams: nukentėję nuo audros gali gauti lengvatinių paskolų, palūkanų kompensacijų

Lietuvoje paskolų palūkanos – kosminės: jei taip ir toliau, įspėja apie sunkius laikus

„Visibankai.lt“ direktorė ir bendrovės „Paskolų tarpininkai“ vadovė Vita Kazėnienė neslėpė, kad vienas pagrindinių klausimų, kai klientai ateina dėl kredito, ar galės jį grąžinti anksčiau laiko.

Jos teigimu, dėl išankstinio dalies ar visos paskolos grąžinimo diskusijos vyksta nuolat, tik šiuo metu jos paaštrėjusios dėl palūkanų pakilimo.

V. Kazėnienė atskleidė, kad tikrai yra kreditą pasiėmusių žmonių, kurie sugrįžta, prašydami patarimų: 

„Yra tokių klientų, kurie galvoja perkelti tą paskolą kažkur kitur, nes ankstesnės maržos buvo aukštesnės, o dabar paskolą galima gauti su mažesnėmis maržomis.

Kita dalis klientų svarsto paskolos grąžinimą ir kaip pasielgti: ar grąžinti visą kreditą, ar kažkokią tai dalį.“

Įspėja neišnaudoti visų pinigų paskolai 

M. Mikočiūnui paklausus, ar apsimoka paskolą grąžinti anksčiau, V. Kazėnienė atsakė visada klientui siūlanti pasižiūrėti į savo šeimos finansus ir kasdienybę.

Pasak jos, jei labai nespaudžia paskolos našta, yra kažkokių ateities planų ir tų pinigų gali prireikti, vertėtų pasiskaičiuoti, kiek paskolos grąžinti, kad pavyktų įgyvendinti ateities planus ir jaustis ramiau, nes finansinė našta yra mažesnė.

„Visibankai.lt“ direktorė neslėpė, kad tikrai dažnai klientams reikia įrodinėti neišleisti visų pinigų, kuriuos sutaupė, nes negali žinoti, kada atsitiks gyvenimas.

„Ir klientai pasinaudoja tais pasiūlymais. Dažnu atveju mes paskaičiuojame, kiek jiems morališkai atrodytų nebebaisu turėti tos paskolos, kiek jie jos grąžina ir kiek pinigų pasilieka atsargai“, – pridūrė V. Kazėnienė.

Ji įvardijo, kad siekiant apskaičiuoti, kiek pinigų vertėtų pasilikti atsargai, reikėtų žinoti, kiek pinigų išleidžiama per mėnesį. Vis tik specialistė neslėpė, kad lietuviai paprastai to nežino, tad lengvesnis variantas – turėti bent 6 mėnesių savo uždirbamų pajamų dydžio pagalvę.

Pašnekovė pabrėžė, kad tai turi būti ne vieno asmens, o visos šeimos 6 mėnesių pajamų dydžio santaupos.

Kredito grąžinimas sumažins galimybes ateityje

Platformos „Estateguru“ ryšių su investuotojais vadovas Lietuvoje Vaidotas Šumskis vedėjo paklaustas, ar apsimoka grąžinti kreditą anksčiau, nurodė, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus finansinių tikslų ir rizikos tolerancijos.

„Aš bent jau pats sakyčiau, kad mes, kai imame paskolą, tai mes skolinamės pinigus. Bet kai mes grąžiname pačią paskolą, mes jau grąžiname kapitalą. Atrodo, o tai kur skirtumas – juk tai vis tiek skaičiukai sąskaitoje?

Bet iš esmės viskas priklauso nuo potencialių galimybių ateityje, kurių mes šiuo metu nežinome. Jeigu žmogus netoleruoja rizikos, neturi finansinių tikslų, neinvestuoja <...>, tai tokiam žmogui iš tiesų turbūt vienas iš geresnių patarimų būtų grąžinti bent tą paskolos dalį, kurią jis gali grąžinti“, – laidoje dėstė specialistas.

Vis tik jis pabrėžė, kad tai labiausiai apsimokėtų, jei būtų likęs gan trumpas laikotarpis iki paskolos termino pabaigos.

Jo aiškinimu, kalbant apie būsto paskolą, šiuo metu banko marža yra 2 proc., „Euribor“ – 4 proc. Ir, jeigu iki paskolos grąžinimo likę 2–3 metai, grąžinus paskolą dabar praktiškai nebūtų rizikos, asmuo uždirbtų tuos 6 proc.

Tačiau, V. Šumskio teigimu, jeigu likęs paskolos laikotarpis yra žymiai ilgesnis, pvz., 10–15 metų, jau reikia kalbėti apie potencialias galimybes ateityje, kuriomis asmuo, grąžinęs paskolą, jau nebepasinaudos.

Kaip pavyzdį pašnekovas nurodė, kad už indėlį galima gauti 2 ar 4 proc. Tad tie 2 ar 4 proc. yra galimybių kaina, kurią mes sumokame už tai, kad galbūt po metų ar dviejų pasinaudotumėme kažkokiomis galimybėmis, įsigytumėme atpigusio turto.

„Euribor“ iki 0 proc. taip ir nebenukris?

M. Mikočiūnas atkreipė dėmesį, kad praėjusį rugsėjį pakilus „Euribor“ didžioji dalis sakė ar galvojo, kad tai laikina, kad jis greitai nukris, o dabar visi kartoja, jog pakilęs „Euribor“ užsiliks ilgam.

V. Šumskio teigimu, klausimas, kas yra tas „ilgam“, nes tai – subjektyvus dalykas. Jis neslėpė, kad iki 0 proc., kurie buvo 7 metus, „Euribor“ gali ir nebenukristi.

„Finansų rinkos rodo, kad toks „Euribor“, koks yra dabar (apie 4 proc.), išsilaikys iki kitų metų pirmojo ketvirčio, praktiškai iki kovo mėnesio. Pikas, tikėtina, bus pasiektas šių metų lapkričio mėnesį. Tai dar yra tikėtinas vienas palūkanų didinimas iš Europos Centrinio Banko. Bet daugiau kilimų finansų rinkos nebeįžvelgia.

Tada natūralu, kad kurį laiką centriniai bankai žiūrės, ką jie padarė su tais palūkanų didinimais, o po kurio laiko, bent jau finansų rinkos užuodžia, kad centriniai bankai pasaulyje nelabai turės kitos išeities, kaip tik po truputį vėl pradėti tas palūkanas mažinti. Nes pernelyg didelės palūkanos ilgesnį laiką ekonomiką ir jos aktyvumą paveikia neigiamai, jis pradeda po truputį stoti“, – laidos metu komentavo specialistas.

Jis nurodė, kad nuo 2024 metų pavasario, tikėtina, prasidės nedidelis palūkanų mažėjimo ciklas ir iki 2025 pavasario sumažės nuo 4 iki 3 proc.

V. Kazėnienė pridūrė, kad šiuo metu kredito portfelis yra tikrai daug sveikesnis, bankai padidino apsaugą nuo rizikų, bet klientams yra sunkiau gauti paskolas.

„Anksčiau nekilnojamojo turto kainos buvo žemesnės, palūkanos – žemos, su vidutiniu atlyginimu buvo galima visai paprastai, lengvai įsigyti NT, o šiandien tai yra sudėtingiau.

Bet, aš manau, po truputėlį, rudeniop, vėl grįšime ne į pradinę, bet aktyvesnę stadiją“, – laidoje kalbėjo bendrovės „Paskolų tarpininkai“ vadovė.

Visą „Tarp keturių sienų“ laidą galite išgirsti čia.