paskolos

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidins savo palūkanų normas, bet, infliacijai kopiant į rekordines aukštumas, euro zonos centrinis bankas jau spaudžiamas imtis ir kitų veiksmų. ECB ne vieną mėnesį rengėsi užbaigti erą pigių pinigų, kurie palaikė ne vieną krizę pastaraisiais metais išgyvenusią bendros valiutos bloko ekonomiką.

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB).   „Euriboras jau didėja, šešių mėnesių Euriboras paskutinėmis birželio dienomis jau įžengė į teigiamą teritoriją ir rinkos lūkesčiai mums sako, kad 2024 metais jis sieks apie 2 proc.“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Jungtinėse valstijose drastiškai kyla palūkanos ir brangsta paskolos, ekonomistai perspėja, kad greitai to paties galime sulaukti ir euro zonoje. Tad ir Lietuvoje paskolų turėtojai turi ruoštis mokėti didesnes įmokas. O buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba dar atviriau ir perspėja, kad jau artėja neišvengiama ekonominė krizė. Panevėžietė Ieva jau metus gyvena naujame name, tačiau statybos nesibaigia iki šiol. „Viskas subrango, medžiagos, rangovas vėluoja su darbais.

Nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusios Lietuvos įmonės nuo trečiadienio gali kreiptis dėl paskolų apyvartinėms lėšoms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Pagal ministerijos parengtą priemonę įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas.  Iš viso tam numatyta skirti 130 mln.

Pabrango ne tik prekės ir paslaugos, bet ir būsto paskolos. EURIBOR palūkanų normos tapo teigiamos, tad gyventojams auga paskolų įmokos. Ekonomistai tikina, kad gyventojai ims taupyti, atsisakys nebūtinų prekių ar paslaugų arba leis sukauptus pinigus.   Nuo pat 2015 m. 6 mėnesių EURIBOR tarpbankinė palūkanų norma (t.y. kaina, už kurią bankai yra pasirengę vieni kitiems skolinti pinigus) buvo neigiama.

Gyventojų pirminis šokas prasidėjus karui Ukrainoje jau praėjo. Tačiau puolimas prieš ukrainiečius tęsiasi ir sankcijų sąrašas Rusijai bei Baltarusijai toliau ilgėja. Ekonomistai įspėja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos vis daugiau centrinių bankų skubina skatinamosios pinigų politikos atitraukimą, o iš Europos centrinis bankas (ECB) netrukus gali didinti bazines palūkanų normas, dėl ko pinigines labiau patuštinti turės daugelis gyventojų.

Vos prasidėjęs karas Ukrainoje sukėlė šoką nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Vieni gyventojai atidėjo sprendimus pirkti būstą, o kiti jau nusipirkę suskubo jį pardavinėti. NT vystytojai ramina gyventojus, tačiau įspėja apie kainų augimą. Tuo metu ekonomistai tikina, kad viską spręs paklausa, jeigu ji sumažės tada ir būstai atpigs.  NT brokeris Ignas Zabarauskas sakė, kad pirmąją dieną prasidėjus karui Ukrainoje iš karto krito būstų apžiūros skaičiai.

Pradėjus kristi rublio vertei, žmonės sunerimo ar tai paveiks ir jų į bankus padėtus pinigus. Specialistai tikina, kad susidariusi situacija bankų veiklos nepaveiks. Tačiau tuo pačiu pastebi, kad pasikeitė  gyventojų lūkesčiai, sumažėjo išduodamų būsto paskolų skaičius. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis komentavo, kad keitėsi klientų lūkesčiai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) šių metų pabaigoje ir kitąmet galėtų padidinti bazinę palūkanų normą, mano kai kurie BNS kalbinti ekonomistai. Kiti teigia abejojantys, jog ECB ją didins, arba tai darys tik simboliškai.  Jų teigimu, nesant didelių ekonomikos sukrėtimų, didesnė bazinė palūkanų norma, o kartu ir  Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma ryškaus poveikio gyventojų paskoloms ar indėliams neturėtų.  Palūkanų norma – ne didesnė nei 1 proc.

Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak ekspertų, sparčiam būsto finansavimo apimčių augimui šiais metais įtakos turėjo dėl pandemijos kilę būsto paklausos ir pasiūlos disbalansai, stabiliai augusios namų ūkių pajamos ir gyventojų poreikis gerinti gyvenimo sąlygas.

Lietuvos banko ketinimai kiek suvaržyti būsto paskolų dalinimą yra dėsningi ir reikalingi, suvaldant nekilnojamojo turto (NT) rinkos kaitimą, tačiau tai gali turėti įtakos būsto paskolų palūkanoms ir bankų pelningumui, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Papildomo kapitalo reikalavimas kredito įstaigoms gali atsiliepti būsto paskolų palūkanų normų didėjimui. Prognozuoti konkretų jo poveikį kol kas būtų sudėtinga.

Įsigyti nuosavą būstą – apie tai svajoja kone kiekvienas, tačiau neretai prireikia pagalbos ir  finansavimo iš banko. Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, kuris gali turėti įtakos ateities gyvenimui ir finansinei gerovei, todėl prieš žengiant šį žingsnį reikia gerai pasiruošti. Itin svarbu visus pasiruošimo žingsnius vykdyti nuosekliai, rašoma pranešime spaudai.

Šiemet nekilnojamo turto (NT) sektorius pasiekė rekordines aukštumas. Žmonės kaip niekada pirko namus ir butus gyvenimui, atostogoms ar investicijai. Bankai skaičiuoja, kad šiemet būstui paskolintų pinigų sumos taip pat buvo rekordinės. Jie lietuviams paskolino dvigubai daugiau pinigų nei pernai. Tačiau specialistai įspėja dėl palūkanų normų. Anot jų, panaši situacija gali ilgai nesitęsti, o Lietuvos bankas taip pat žada prireikus imtis priemonių.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, antrą šių metų ketvirtį SEB bankas šalies gyventojams suteikė beveik trimis ketvirtadaliais (72 proc.) daugiau vartojimo paskolų. SEB banko duomenys rodo, kad vidutinis paskolos dydis buvo 5,3 tūkst. eurų. Lyginant tris Baltijos šalis, matyti, kad lietuviai vartojimo reikmėms skolinosi didžiausias sumas, kas mėnesį paskolai grąžinti skyrė beveik 190 eurų.

Dėl sumažintų atidėjinių pirmą šių metų pusmetį SEB banko grupės grynasis pelnas didėjo 33 proc., ketvirtadienį pranešė bankas.  Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, banko pajamos išliko tokios pačios, o išlaidos buvo 1 proc. mažesnės. Per šių metų pirmą pusmetį SEB bankas uždirbo 58,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno arba 36 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu (42,8 mln. eurų). SEB banko grupė gavo 55,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno arba 33 proc.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 42 mln. eurų grynojo pelno – 18 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, kad pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos. Bendrosios „Swedbank“ pajamos Lietuvoje sausį-birželį sumažėjo 8 proc. iki 114 mln. eurų Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per 2021 metų pirmąjį pusmetį siekė 114 mln.

Karantinui daugumą miestiečių uždarius butuose, lietuviai kaip mat suskubo pirkti namus ir sodybas gamtos prieglobstyje už miesto ribų, sako nekilnojamojo turto ekspertai. Tačiau jei neturite savų santaupų, sodybą ar namą nusipirkti bet kur gali būti keblu, mat bankai gali atsisakyti finansuoti būstus kai kuriuose mažesniuose miestuose ar atokesnėse gyvenvietėse.

Lietuvos būsto paskolų rinka šių metų pradžioje augo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), tam įtakos turėjo tiek bankų konkuravimas dėl klientų, tiek koronaviruso pandemija, kai kuriuos gyventojus paskatinusi keisti gyvenamąją vietą, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Pagal šalies bankų išduotų būsto paskolų augimo tempą, kuris sausį siekė 9,3 proc., Lietuva užėmė pirmąją vietą tarp ES valstybių.

Siekiant paspartinti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui teikiamą paramą, reikėtų daugiau komunikuoti ir mažiau tikrinti mikroįmones, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Tai ji penktadienį aptarė su už paramos skirstymą atsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovais. „Mes paprašėme trijų pagrindinių dalykų – pirmiausiai būti proaktyviems, proaktyviai identifikuoti problemas, technines ar kitokias.

Antrojo karantino metu 4 iš 10 šalies gyventojai sako dar labiau ėmę vertinti atsakingo skolinimosi svarbą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Žmonės teigia supratę, jog svarbiau nei gauti reikiamą finansavimą yra įvertinimas, ar gautas lėšas pavyks nesudėtingai grąžinti.

Bankai tikina, kad visiems gyventojams galioja vienodos sąlygos norint pasiimti būsto paskolą. Vis tik vėliau išskiria grupes, pavyzdžiui, savarankiškai dirbančius asmenis ir Lietuvoje gyvenančius užsieniečius, kuriems taikomos griežtesnės kredito gavimo sąlygos. Bankai tikina, kad tai daroma siekiant užtikrinti, kad gyventojams paskola nekeltų papildomų finansinių rūpesčių.

Iki vasario 8 dienos nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui jau pervesta 12 mln. eurų subsidijų, parama pasiekė 5 704 įmonių sąskaitas. Taip pat 89 įmonėms jau suteikta 4,4 mln. eurų lengvatinių paskolų. „Stengiamės, kad parama verslą pasiektų kuo greičiau. Pirmoji subsidijų dalis verslui išmokėta praėjus vos 8 dienoms nuo šios priemonės taikymo pradžios, antroji įmonių sąskaitas pasieks šiandien. Paramos skirstymo tempai auga – jei pirma paramos dalis sudarė 2,1 mln.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios žemės ūkio ir žuvininkystės įmonės ir ūkininkai vėl gali gauti lengvatinių paskolų – jiems papildomai skirta 44,8 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) administruojamą priemonę pernai suteikta 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų beveik 700 augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, akvakultūros, daržininkystės, pienininkystės ūkių bei ūkininkų, mišrių ūkių, kailinių žvėrelių augintojų.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai gruodį mažiau paskolų išdavė dėl švenčių, o ne dėl koronaviruso krizės, teigia Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.  „Tendencijos (2020 metų gruodį – BNS) neigiamos buvo panašios kaip ir užpernai, sąlygotos švenčių periodo, kai dvi savaites tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų nelabai kas vyksta. Rinkoje, matome, ir naujų būstų paskolų, ir vartojimo paskolų, ir įmonių paskolų srautai krito.

Europos Komisija (EK) pranešė patvirtinusi 156 mln. eurų vertės mokesčių atidėjimo schemą, skirtą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms.  Parama bus teikiama mokesčių atidėjimo ir su jais susijusių likvidumo priemonių forma – mokesčio mokėjimas dalimis, laikotarpiai be palūkanų, mokestinės skolos išieškojimo sustabdymas.  EK padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

Euro zonos bankai 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį dar labiau sugriežtino skolinimo sąlygas, antradienį parodė Europos Centrinio Banko (ECB) atliktas tyrimas, nes COVID-19 plitimo atsinaujinimas pablogino perspektyvas.

Daugelis piktinasi, kad tokių pačių maisto produktų sudėtis europiečiams Vakaruose ir Rytuose skiriasi. O bankai skirtingose Europos šalyse teikia iš esmės vienodas paslaugas. Tačiau lietuviams jos yra brangesnės nei kitiems europiečiams, kurių šalyse įvestas euras. Specialistai įžvelgia kelias priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai už tokias pačias paslaugas bankams turi mokėti daug daugiau.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), ruošiasi verslui teikti naujas lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Teikiant iki 100 tūkst. Eur dydžio paskolas verslui apyvartinėms išlaidoms finansuoti pasitikėjimo principu bus vertinama paskolos gavėjo daugiau nei 30 proc. nukritusi apyvarta ir gebėjimas grąžinti paskolą. Naujajai paskolų priemonei iš valstybės biudžeto skirta 30 mln. Eur.

Kelionių organizatoriams bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams gera žinia – iki 2021 m. gegužės 31 d. pratęstas terminas kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“.  „2021 metus pradedame su gera žinia šiam skaudžiai nuo COVID-19 nukentėjusiam sektoriui – nuo 2020 metų liepos mėnesio įsigaliojusi paskolų turizmo ir viešojo maitinimo...

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Pavasarį, pirmojo karantino metu sunkumų patyrę gyventojai ir įmonės kreipėsi į bankus dėl „paskolų atostogų“ – prašė atidėti paskolų įmokų mokėjimus. Šiuo metu bankai skaičiuoja pavienius prašymus atidėti įmokas. Anot jų, dalis žmonių „paskolų atostogas“ pasiėmė metams, todėl iš naujo jų prasitęsti nebereikia, o kiti tiesiog patiria mažiau finansinių sunkumų negu pirmojo karantino metu.

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinka kol kas tebėra atspari koronaviruso pandemijos poveikiui, nors atskirų rinkos segmentų būklė yra skirtinga. Po pirminio išgąsčio pavasarį būsto rinka pastaruoju metu yra istoriškai aktyvi. Tačiau numatomas neužimtų biurų dalies augimas rodo, kad komercinio NT rinka susiduria su rimtais iššūkiais. Šie ir kiti pokyčiai aptariami šiandien vykstančioje nuotolinėje metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Nepaisant dėl pavasario karantino trumpam sumažėjusios vartojimo finansavimo paklausos, šiais metais gyventojai nebuvo linkę atidėti suplanuotų didesnių pirkinių ar paslaugų įsigijimo. „Swedbank“ praneša per pirmuosius 9 šių metų mėnesius suteikė vartojimo paskolų už 61 mln. eurų, iš kurių 1 mln. gyventojai pasiskolino nuosavų ar nutolusių saulės elektrinių įsigijimui.

Greitu metu Seimo narių kėdes užims tiek naujai išrinkti, tiek jau matyti parlamentarai. Tačiau į nario kėdę jie atsineša ne tik žinių, bet ir turto bagažą. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip atrodo viešai prieinamos Seimo narių deklaracijos bei kurios partijos yra labiausiai pasižymėjusios ne tik savo politiniais siūlymais, bet ir sukauptais turtais. Oficialių milijonierių Seime turėsime penkis, bet neoficialių būtų ir daugiau.

Jaunoji karta pasaulį mato visiškai kitokiu kampu – su išmaniaisiais įrenginiais suaugę ir tvarų vartojimą vertinantys jaunuoliai, kitaip žiūri į darbo santykius, šeimą.

Bankas „Luminor“ pradeda teikti paskolas nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam žemės ūkiui ir žuvininkystės verslui. Iš viso šiai finansinei priemonei įgyvendinti valstybė skyrė 40 mln. eurų. „Luminor“ pranešė pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su nacionaline plėtros įstaiga Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pagal sutartį paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Paskolos suma yra iki 1 mln. eurų, šioms paskoloms taikomos palūkanos nuo 0,1 proc.

Pastaraisiais metais sparčiai augęs gyventojų skolinimasis per tarpusavio skolinimo platformas šių metų balandžio mėnesį buvo sumažėjęs, tačiau nuo gegužės tokių paskolų rinka po truputį vėl grįžta į 2019-aisiais pasiektą aukščiausią lygį, rodo Lietuvos banko atlikta tarpusavio skolinimo platformų operatorių veiklos Lietuvoje analizė. „Tarpusavio skolinimo platformos pamažu įsitvirtina tarp alternatyvių vartojimo kreditų teikėjų.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos įkarštyje, šių metų antrąjį ketvirtį, bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, arba vienu banku mažiau nei pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį, rodo Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys.

Šiemet studentams paskirta daugiau valstybės finansuojamų vietų negu iki šiol. Tačiau tiems, kuriems nepavyko gauti finansavimo, Valstybinis studijų fondas praneša apie galimybę gauti valstybės remiamą paskolą. Studentai jau gali pildyti prašymus-anketas paskolai rudens semestrą gauti.  Studentams teikiamos trijų rūšių paskolos: valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms padengti ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.

Šių metų gegužę bankai sudarė naujų būsto paskolų sutarčių už 92,8 mln. eurų – 1,6 karto mažiau nei balandį ir 1,4 karto mažiau nei praėjusių metų gegužę, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu sausio-gegužės mėnesiais naujų paskolų suma siekė 633,2 mln. eurų – 9 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai (581 mln. eurų). Anot Lietuvos banko (LB) ekonomisto Vaidoto Šumskio, augimą šiemet lėmė aktyvi būsto rinka sausio-vasario mėnesiais.

Nuo koronaviruso nukentėję kelionių organizatoriai šią savaitę jau galės teikti paraiškas gauti lengvatines paskolas, skirtas padengti nuostolius dėl atšauktų kelionių. Laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas sako, kad lengvatinėms paskoloms bus skirta 14-15 mln. eurų. „Šią savaitę kaip tik turėtų pradėti veikti paskolų priemonė kelionių organizatoriams. Tai yra maždaug 14-15 mln.

Trečdalis (34 proc.) paskolų turinčių gyventojų balandį teigė, kad jiems nekyla sunkumų laiku grąžinti turimas paskolas. Bemaž tiek pat (32 proc.) konstatavo, kad skolų grąžinimas – nei didelė, nei nedidelė našta. Kiek daugiau negu ketvirtadalis, t. y. 28 proc., paskolų turinčių gyventojų pripažino, kad turimų paskolų ir skolų grąžinimas jiems yra didelė našta.  Finansiniai įsipareigojimai labiau slegia gyventojus, kurių šeimos mėnesio pajamos siekia iki 700 eurų: 56 proc.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ pirmadienį pradėjo teikti lengvatines valstybės paskolas nuo krizės nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui. Tokias paskolas jau teikia Šiaulių bankas, „FinBee Verslui“, „Noviti finance“ ir Lietuvos centrinė kredito unija. „Swedbank“ pranešė, kad įmonės gali gauti iki 100 tūkst.

Karantino metu Lietuvos komercinių bankų teikiamų naujų paskolų srautas yra pastebimai sumažėjęs, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Vitas Vasiliauskas sako, kad tam įtakos turi ir smukusi paskolų paklausa. „Mūsų duomenys rodo, kad paskolų srautas yra sumažėjęs (...) Kalbant apie būsto paskolas, naujai išduotų paskolų sumažėjimas yra apie 30 proc., fiziniams asmenis naujai išduotų kitų paskolų skaičius – apie 50 proc.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

SEB bankas dėl koronaviruso epidemijos jau atidėjo paskolas daugiau kaip 1,3 tūkst. klientų. Didžiausia dalis – apie 70 proc. – priimtų sprendimų yra dėl būsto paskolų, pranešė bankas.  Remiantis laikinu kredito įsipareigojimų moratoriumu privatiems SEB banko klientams būsto paskolų mokėjimas gali būti atidedamas iki metų, lizingo ir vartojimo paskolų – iki pusmečio.

Su įmonėmis, kurios patiria nuostolių dėl paskelbto karantino, jau pasirašytos 649 sutartys dėl mokestinių paskolų atidėjimo ar išdėstymo dalimis, iki šiol mokestinių paskolų suteikta už 12,46 mln. eurų, penktadienį pranešė Vyriausybė. Jos teigimu, taip pat sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Šiuo metu mokestinių nepriemokų suma siekia virš 246 mln. eurų bei yra 52 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš kurių laikinai nevykdomas nepriemokų išieškojimas.

Nuo šiol daugiau verslų galės teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms ir apmokėtinų sąskaitų paskoloms, penktadienį Vyriausybėje pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Iki šiol buvo sistema, kad tik tos įmonės gali kreiptis lengvatinių paskolų, kurių apyvarta nukrito 60 proc. ir daugiau.