REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyventojų pirminis šokas prasidėjus karui Ukrainoje jau praėjo. Tačiau puolimas prieš ukrainiečius tęsiasi ir sankcijų sąrašas Rusijai bei Baltarusijai toliau ilgėja. Ekonomistai įspėja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos vis daugiau centrinių bankų skubina skatinamosios pinigų politikos atitraukimą, o iš Europos centrinis bankas (ECB) netrukus gali didinti bazines palūkanų normas, dėl ko pinigines labiau patuštinti turės daugelis gyventojų.

Gyventojų pirminis šokas prasidėjus karui Ukrainoje jau praėjo. Tačiau puolimas prieš ukrainiečius tęsiasi ir sankcijų sąrašas Rusijai bei Baltarusijai toliau ilgėja. Ekonomistai įspėja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos vis daugiau centrinių bankų skubina skatinamosios pinigų politikos atitraukimą, o iš Europos centrinis bankas (ECB) netrukus gali didinti bazines palūkanų normas, dėl ko pinigines labiau patuštinti turės daugelis gyventojų.

REKLAMA

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį.

„Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 0,9 proc., o kitais metais – 1,8 procento. Nors tai geresnė prognozė, negu paskelbta kovą, praėjus kelioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, toliau išlaikome prielaidą, kad antrą ir trečią ketvirčiais Lietuvos ekonomikos pokyčiai bus neigiami – t. y. ekonomika vadinamosios techninės recesijos neišvengs. Apskritai pasaulio ekonomikos padėtis prastėja, ir artimiausi keli ketvirčiai bus nelengvi. 

REKLAMA
REKLAMA

Kovo mėnesio ekonominiai duomenys parodė, kad karas Ukrainoje tokios greitos sumaišties, kokia buvo prasidėjus COVID-19 pandemijai, Lietuvos ekonomikai nesukėlė. Visgi mūsų šalies ekonominiai ryšiai su Rusija ir Baltarusija nebuvo silpni, ir jie turės sparčiai trūkinėti, o tai darys neigiamą įtaką, kuri dar labiau bus pastebima artimiausiais mėnesiais. Tačiau galutinis rezultatas labai priklausys nuo pačių įmonių gebėjimo rasti naujų tiekėjų ir pirkėjų ir nuo to, kaip bus laikomasi jau įvestų ir būsimų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai“, – komentavo ekonomistas. 

REKLAMA

Pasak jo, pirmą ketvirtį vėl nustebino Lietuvos pramonės gamybos mastas, tačiau labai tikėtina, kad balandžio ir gegužės rezultatai bus kuklesni. 

„Balandį veiklą sustabdė trąšų gamintoja „Lifosa“, o gegužę ir birželį dėl kapitalinio remonto nedirbs naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“. Taip pat tokio augimo, kokį rodė anksčiau, antrą ketvirtį nepakartos baldų, metalo dirbinių, mašinų dalių gamintojai. Tačiau suprantame, kad yra įmonių, kurių prekės ar paslaugos vidaus ir eksporto rinkose konkuravo su Rusijos ar Baltarusijos prekėmis ir paslaugomis, todėl mažesnė konkurencija daro ir teigiamą įtaką užsakymams“, – sakė T. Povilauskas. 

REKLAMA
REKLAMA

Infliacija Lietuvoje rekordinė

Ekonomisto teigimu, žmonėms kur kas akivaizdesnė karo Ukrainoje įtaka prekių ir paslaugų kainų infliacijai. 

„Metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc. ir toliau viršijo mūsų ir rinkos prognozę. Pagal infliacijos dydį Lietuvą lenkė tik Estija. Balandį ypač augo maisto prekių kainos – metinis jų pokytis jau buvo didesnis negu 20 procentų. Grynoji infliacija, neapimanti energetinių išteklių ir maisto produktų kainų, balandį buvo 9,1 procento.

Ko gero, gyventojams aktualiausia yra maisto produktų kainų augimas, jos Europoje augo bene daugiausiai. Tai lemia tai, kad kitose šalyse maisto kainos jau buvo didelės, tad šiuo metu jos auga nuosekliai. O mes turėjome daug rezervo jas didinti. Tad kainos ir kyla. Tokio spartaus maisto produktų kainų augimo gyventojai nematė jau keletą dešimtmečių“, – atkreipė dėmesį T. Povilauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, verslas sparčiai perkelia padidėjusias energetinių ir kitų produktų išlaidas į galutinę produktų ir paslaugų kainą.

„Panašu, kad tas procesas, kai prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai, norėdami užbėgti augančioms sąnaudoms už akių, stengiasi sparčiai didinti paslaugų kainą, dar tęsis. Perkėlimą palengvina tai, kad prekių ir paslaugų paklausa iki šiol buvo didelė ir mažai reagavo į padidėjusias kainas.

Be to, verslai pagamintas prekes Lietuvoje parduoda brangiau nei į eksportuojams šalis. Tai gali lemti iš anksto sudarytos prekių pardavimo sutartys“, – komentavo T. Povilauskas. 

Pasak jo, gegužę ir birželį mėnesinė infliacija bus šiek tiek didesnė negu ankstesniais metais, o metinė infliacija svyruos ties 17 proc.

REKLAMA

„Nuo liepos 1 d. bus dar vienas mėnesinės infliacijos šuolis dėl maždaug 40 proc. padidėsiančios elektros ir gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams. Visgi tos subsidijos bus mokamos tik antrą šių metų pusmetį ir, jeigu elektros ir dujų kainos tarptautinėje rinkoje nemažės, o valstybė tokių pat pagalbos priemonių nepratęs. Dar vienas išlaidų šuolis gyventojams gali būti kitų metų sausio 1 d. Todėl neišvengiamai tenka didinti vidutinės metinės infliacijos 2022 m. prognozę iki 14,7 proc., kitiems metams – iki 3,8 proc. 

Darbo rinka kaip visada, šiek tiek atsilikdama, rodo ekonominę padėtį, todėl reikėtų atsargiai žiūrėti į tebemažėjantį nedarbo lygį ir tikėtis, kad taip tęsis ir toliau. Prognozuojame, kad vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažės nuo 7,1 iki 6,8 proc., bet 2023 m. padidės iki 6,9 proc. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 9 proc., o 2023 m. augs 6,5 proc. Darbo užmokestis po mokesčių augs sparčiau dėl jau padidėjusio ir dar nuo liepos 1 dienos didėsiančio neapmokestinamųjų pajamų dydžio“, – skaičiavo ekonomistas. 

REKLAMA

Jo teigimu, visus tris šių metų mėnesius namų ūkių indėlių mėnesinis pokytis buvo neigiamas. Tai aiškiai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos augo sparčiau negu pajamos, ir tam didžiausią įtaką darė sparti importuojamų prekių kainų infliacija.

„Taip pat panašu, kad gyventojai buvo linkę leisti per pandemiją sukauptas santaupas, ir sparti infliacija neskatino jų taupyti. Tačiau tai negalės tęstis ilgai, ir gyventojų realiojo vartojimo pokyčiai artimiausius ketvirčius veikiausiai bus neigiami“, – prognozavo ekonomistas.

Centriniai bankai didins bazinę palūkanų normą 

Anot T. Povilausko, pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais prastėja. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tam įtakos turi ne tik karas Ukrainoje, dėl kurio infliacija pasaulyje dar paspartėjo, bet ir Kinijos nenoras atsisakyti nulinės COVID-19 tolerancijos strategijos. Visa tai dar labiau jaukia ir taip sutrūkinėjusias tiekimo grandines. Nepaisydami prastesnių ekonomikos augimo prognozių, daugelis centrinių bankų didina ir didins bazinę palūkanų normą. 

Tokiose šalyse kaip JAV, kur darbo rinka įkaitusi ir namų ūkių vartojimas vis dar auga sparčiai, didėja rizika, kad, jeigu centrinis bankas lėtai kels palūkanų normą ir vėluos su kitais sprendimais, lūkesčiai dėl infliacijos dar labiau augs. Beje, didėja ir rizika, kad centriniams bankams didinant bazinę palūkanų normą ir taip kovojant su infliacija, valdžios politika bus priešinga – skatinamoji“, – prognozavo ekonomistas.

REKLAMA

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais euro zonos BVP augs 2,1 proc., o kitąmet – 2,8 procento. Antrą ir trečią ketvirčiais ūkio plėtros rezultatai turėtų būti silpniausi šiais metais, o neigiamą įtaką augimui darys ir sparti infliacija, kuri gerokai viršys namų ūkių pajamų augimo tempą.

„Šiemet euro zonoje vidutinė metinė infliacija turėtų būti 7,4 proc., kitąmet – 3 proc. Europos Centrinis Bankas palūkanų normą turėtų didinti jau liepą, ir šiemet bei kitąmet pamatysime po tris palūkanų už kreditų įstaigų laikomus indėlius Centriniame Banke normos didinimo etapus. Kitų metų pabaigoje ši palūkanų norma turėtų siekti 1 procentą. 

REKLAMA

Šių metų BVP augimo JAV prognozė buvo sumažinta iki 2,6, o kitų metų – iki 1,7 proc. Įvairūs rodikliai ir apklausos rodo, kad namų ūkių vartojimo augimas turėtų lėtėti, o tam įtaką, nepaisant per pandemiją sukauptų santaupų, darys liekanti didelė infliacija. Ji šiais metais JAV turėtų būti 7,5 proc., kitąmet – mažėti iki 4,2 proc.“ – skaičiavo T. Povilauskas.

SEB ekonomistai prognozuoja, kad JAV centrinis bankas šiemet sparčiai didins bazinę palūkanų normą, ir metų pabaigoje ji nuo dabartinio 1 proc. pasieks 3 proc., o kitų metų pabaigoje palūkanų norma bus 3,5 proc. Nors JAV doleris ir taip jau sustiprėjo euro atžvilgiu, tačiau tai, kad JAV palūkanos didės sparčiau negu euro zonoje ir tai, kad euro zonos ekonomika yra labiau pažeidžiama dėl karo Ukrainoje, veikiausia lems, kad euras dar pigs iki 1,02 JAV dolerio už eurą šiais metais. Visgi kitąmet tikimasi euro stiprėjimo JAV dolerio atžvilgiu. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų