paskolos

Net 78 proc. Lietuvos gyventojų teigia gerai arba gana gerai žinantys savo kredito istoriją, nors 43 proc. jos nėra tikrinę nė karto, rodo naujausia „Creditinfo Lietuva“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Iš tų, kurie labai gerai žino savo kredito istoriją (43 proc. respondentų), 35 proc. nėra niekada tikrinę istorijos. „Žinoti yra viena, tikrintis yra kas kita. Tokios išvados, kad jie visiškai nesupranta ką sako – mes nenorime sudaryti.

Lietuvoje investuojančių vis daugėja, tačiau nemažai žmonių tuo pat metu turi ir paskolų. Gali atrodyti, kad pradėjus investuoti pavyks ne tik uždirbti, bet ir greičiau grąžinti skolą. Tuomet natūraliai kyla klausimas, kur iš tiesų geriau dėti laisvus 100 eurų? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kada pirmiausia verta grąžinti paskolą, o kada ją galima mokėti ir tuo pat metu investuoti.

Nacionalinio plėtros banko ILTE lengvatinių paskolų galės gauti daugiau išaugusių naftos ir kuro kainų neigiamą poveikį patiriančių įmonių, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji koreguoja 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonės sąlygas – planuojama atsisakyti itin paveiktų įmonių sąrašo, todėl paskolos su 70 proc. palūkanų nuolaida galės būti teikiamos visiems verslams, kurie atitinka reikalavimus, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Europos investicijų fondas (EIF) garantuos paskolas gyventojų ir mažų bei vidutinių įmonių investicijų projektams – jiems bus skirta iki 70 mln. eurų tokio finansavimo.  Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) administruojama grupė „Kreda“ ir EIF pasirašė sutartį dėl garantijų paskoloms į tvarias investicijas, pranešė grupė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) mano, kad prieiga prie nacionalinio plėtros banko ILTE paskolų turėtų būti ribojama parlamentarams, Ministrų kabineto nariams, viceministrams, kancleriams ir daliai kitų politiškai pažeidžiamų asmenų bei jų šeimų nariams, taip pat įmonėms, kuriose jie yra naudos gavėjai.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo ilginti lengvatinių paskolų terminą jauniesiems ūkininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams.  Siūloma, kad šių paskolų grąžinimo terminas būtų ilginamas nuo penkerių iki dešimties metų, ketvirtadienį pranešė ŽŪM. „Poreikis keisti sąlygas matomas jau dabar. Nors lengvatinėms paskoloms skiriama pakankamai SP lėšų, skolinimas vyksta lėtai.

Pirmųjų mėnesių antros pakopos pensijų reformos duomenys rodo perpus išaugusį gyventojų visiškai grąžintų paskolų kiekį, teigia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atstovė. „Stebėjome ryškų pokytį ypač balandžio 10 d., tai buvo viena iš pirmųjų dienų, kai žmonės atgavo pinigus – lyginant 2026 m. balandžio mėnesį ir 2025 m. balandžio mėnesį pastebėjome, kad būtent grąžintų būsto paskolų kiekis (…) padidėjo 50 proc., padidėjo ir vartojimo paskolų apie 40 proc.

Nuo pirmadienio ūkininkai gali kreiptis dėl 40 mln. eurų apyvartinių paskolų iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Lėšos galės būti naudojamos trumpalaikiam turtui įsigyti, elektros ir dujų sąnaudoms ūkio reikmėms finansuoti, nuomai apmokėti, atlyginimams mokėti, biologiniam turtui įsigyti, taip pat palūkanoms pagal įsipareigojimus kitose finansų įstaigose dengti, pranešė Finansų ministerija.

Būsto pirkimas – vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų, reikalaujantis kruopštaus planavimo. Visgi dažnai būstą perkantys žmonės padaro klaidą ir pradiniam įnašui išleidžia viską iki paskutinio cento, taip užkirsdami kelią svarbiems ir itin reikalingiems pirkiniams.

Žemės ūkio ministerijai pritarus paskolų sąlygoms, nacionalinis plėtros bankas ILTE gegužės pirmoje pusėje pradės teikti lengvatines apyvartines paskolas ūkininkams. Tam numatyta 40 mln. eurų. „Šiuo sprendimu siekiame kuo operatyviau atliepti žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus poreikius bei pasiūlyti finansavimo sprendimą tuo metu, kai dalis ūkių susiduria su rinkos svyravimų sukeltais sunkumais“, – banko pranešime sakė ILTE valdybos narys ir Veiklos plėtros tarnybos vadovas Tadas Gudaitis.

Seimas beveik perpus – iki 40 proc. sumažino maksimalią bendrą vartojimo paskolos kainą, iki šiol siekusią 75 proc. Už tokius Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus ketvirtadienį balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, o du susilaikė.  Pataisos įsigalios nuo lapkričio 20 dienos.   Seimas vartojimo paskolų kainą sumažino iki 40 proc. Teikdama pataisas Seimui Vyriausybė siūlė nekeisti 75 proc.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų, nuo 75 proc. iki 40 proc. sumažinsiančių maksimalią bendrą vartojimo paskolos kainą.  Teikdama Vartojimo kredito įstatymo pataisas Seimui Vyriausybė siūlė nemažinti šios kainos, kuri dabar siekia 75 proc.

EURIBOR jau pradėjo kilti – ir tai vyksta dar prieš ECB priimant sprendimus dėl bazinių palūkanų. Finansų rinkos šiuo metu tikisi net kelių palūkanų didinimų šiemet, o tai reikštų ir augančias būsto paskolų įmokas. Vis dėlto kyla abejonių, ar tokie lūkesčiai yra pagrįsti ir atitinka dabartinę ekonominę situaciją. Per pastarąsias savaites 6 mėn. EURIBOR pakilo nuo maždaug 2,2 proc. iki 2,5 proc. Rinkos šiuo metu vertina apie 65 proc.

Įmonių, planuojančių dideles investicijas į plėtrą, inovacijas ar gamybos modernizavimą, paraiškų teikimas paskoloms „Milijardas verslui“ baigsis kovo 31 d., praneša nacionalinis plėtros bankas ILTE. Skelbiama, jog šiuo metu jau pasirašytos 26 finansavimo sutartys, kurių bendra vertė siekia 533 mln. eurų.

2025 m. Lietuvos skolinimosi rinkoje buvo stebimi reikšmingi pokyčiai. Ankstesniais metais dominavo vartojimo paskolų augimas, o 2025 m. fiksuotas didelis aktyvumas būsto ir jo remonto finansavimo rinkose, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. „Mūsų duomenys rodo, kad 2025 m. Lietuvos žmonės ryžtingai grįžo į nekilnojamojo turto rinką. Tai yra didžiausias pokytis, kurio pradėjome tikėtis dar 2024-ųjų pabaigoje.

„Citadele“ bankas per pirmus tris šių metų ketvirčius privatiems ir verslo klientams Baltijos šalyse suteikė 1,2 mlrd. eurų naujų paskolų.  Anot banko, tai 24 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Per devynis 2025 m. mėnesius „Citadele“ bankas Baltijos šalyse uždirbo 63,8 mln. eurų grynojo pelno, o veiklos pajamos pasiekė 167 mln. eurų.  Kaip skelbia „Citadele“, paskolų portfelis šiemet augo 12 proc. arba 394 mln. eurų ir šių metų rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,67 mlrd. eurų.

Darbas – tiek dirbant su darbo sutartimi, tiek individualiai – vis tiek yra darbas, nešantis pajamas, iš kurių asmuo ar jo šeima pragyvena. Vis tik norint gauti, pvz., būsto paskolą, bankai kelia skirtingus reikalavimus gaunantiems skirtingas pajamas. O kartais netgi taiko didesnes palūkanas, išduoda mažesnes paskolas. Dėl to vykdantiems individualią veiklą su pažyma, dirbantiems su verslo liudijimu ar turintiems mažąją bendriją yra daug sunkiau gauti būsto paskolą.

Vyriausybė parlamentui siūlo supaprastinti valstybės garantijų teikimą – paskolų sandorių sumą didinti nuo 12 iki 100 mln. eurų, laisviau garantuoti Lietuvos gynybos pramonės projektams skirtas paskolas.  Finansų ministerijos parengtus Valstybės skolos įstatymo pakeitimus Ministrų kabinetas priėmė trečiadienio posėdyje.

Vyriausybė siūlo gyventojams suteikti galimybę refinansuoti valstybės iš dalies remiamas būsto paskolas. Tokiu atveju valstybės subsidijos grąžinti nereikėtų. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtai išvadai Seimui, kuria palaikomos tai numatančias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisos.

Jau netrukus, vasario mėnesį įsigalios paprastesnė tvarka keisti būsto paskolos sąlygas. Nepatenkinti jomis gyventojai galės daug lengviau paskolą perkelti į kitą banką, kuris pasiūlys geresnes sąlygas. Tačiau žmonės baiminasi, kad tai neigiamai gali paveikti jų kredito istoriją. Pavyzdžiui, portalo tv3.lt skaitytojas Dainius tikino, kad norėtų savo būsto paskolą refinansuoti, t. y. susimažinti įmoką esamame banke arba apskritai perkelti paskolą į kitą banką.

Lietuvos paskolų rinka šiuo metu išgyvena pokyčius, kuriuos lemia sparčiai besikeičianti ekonominė situacija, mažėjančios palūkanos, technologinės naujovės ir vis labiau išprusę vartotojai. Nors prognozės rodo ekonomikos augimą, svarbu nepamiršti ir galimų rizikų, kurios gali paveikti ekonomiką ir pačią paskolų rinką.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė pataisoms, kuriomis siūloma supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimą. Komitetas trečiadienį apsvarstė tai numatančias Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) parengtas Kredito įstatymo pataisas. Joms komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. BFK taip pat pasiūlė paankstinti naujos tvarkos įsigaliojimo datą – ji būtų 2025 metų vasario 1-oji, o ne gegužės 1-oji, kaip siūloma dabar.

Antradienį Seimui ketinama pateikti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas – supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimo procesą. Kaip teigia projektą teikianti Finansų ministerija, įgyvendinus pakeitimus vartotojui nebereikėtų atlikti dalies veiksmų – kreiptis į pradinį kredito gavėją dėl pažymos apie paskolos likutį. Taip pat procesas būtų nemokamas vartotojui.

Dalis būsto paskolas turinčių žmonių stengiasi jas kuo greičiau grąžinti. Todėl moka didesnes paskolos įmokas ar taupo ir bankui perveda visą likusią sumą. Tačiau bankai įspėja, kad kai kuriais atvejais norint anksčiau grąžinti paskolą tenka papildomai už tai susimokėti. Gyventojai tikina, kad iš paskolos gniaužtų stengiasi kuo greičiau išsilaisvinti. Jie socialiniame tinkle diskutavo apie galimybę mokėti didesnes įmokas. „Prieš keletą metų su vyru pasiėmėme būsto paskolą.

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė būsto paskolų refinansavimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo paskolos procesą padaryti greitą, paprastą ir nemokamą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektu norima paskatinti konkurenciją tarp bankų ir kitų kredito įstaigų. „Būsto paskola dažnam žmogui yra ilgiausias gyvenimo finansinis įsipareigojimas, galintis siekti net 30 metų.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, įpareigojančioms kredito įstaigas užtikrinti kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) paskolos gavėjui realią galimybę pasirinkti palūkanų rūšį.

Seimo įteisintos skolų mokėjimo atostogos galios ir tiems gyventojams, kurie negalės grąžinti pasiimtų paskolų iš finansų įstaigų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  „Šio reguliavimo kontekste skolomis bus laikoma tik tos skolos, kurios jau bus perduotas antstoliams. Tai nesvarbu, kokios rūšies (bus skola – BNS)“, – penktadienį LRT radijui teigė vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė.

Sprendžiant susikaupusių neveiksnių paskolų skaičiaus ir galimo jų kaupimosi ateityje problemą, Vyriausybė pritarė pakeitimams, kuriais siekiama plėtoti antrines skolų rinkas ir panaikinti kliūtis, trukdančias kredito įstaigoms perleisti jas pirkėjams. Tai numatantiems Finansų ministerijos parengtiems Kredito administratorių ir kredito pirkėjų bei lydinčiųjų įstatymų pakeitimams trečiadienį pritarė Ministrų Kabinetas, klausimas keliasi į Seimą.

Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas.  Finansų ministerija siūlo į nacionalinę teisę perkelti atitinkamą Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kuria siekiama plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas, kad bankų balansuose tokių paskolų būtų kuo mažiau.

Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų įstaigos būtų įpareigotos vartotojams suteikti realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį ir gauti paskolas tiek su kintamomis, tiek su tam tikrą laikotarpį fiksuotomis palūkanomis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, per penktąjį iš eilės pinigų politikos svarstymo posėdį, nusprendė bazinių palūkanų nekeisti. Sprendimas atitiko daugumos ekonomistų ir analitikų prognozes. Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Lietuvos bankas panaikino reikalavimą, dėl kurio sutuoktiniai galėjo skolintis mažiau nei po vieną gyvenantys kredito įstaigų klientai. Kaip primenama pranešime žiniasklaidai, klientams, kurie susituokę ir kreipiasi asmeninei vartojimo paskolai, buvo taikomas reikalavimas turėti daugiausiai 20 proc. siekiantį įsiskolinimo ir pajamų santykį. Nuo balandžio pradžios šis santykis susituokusiems asmenims galės siekti 40 proc.

Sutelktinio finansavimo bendrovė „Heavy Finance“ su Europos investicijų fondu (EIF) ir kitais investuotojais steigia 50 mln. eurų vertės paskolų fondą ūkininkams, ketvirtadienį praneša „Verslo žinios“. Steigiamas „Heavy Finance Fund I LP“ fondas teiks specializuotas paskolas smulkiems ir vidutiniams ūkiams, siekiantiems ūkininkauti tvariai, pavyzdžiui, pereiti prie neariminės žemdirbystės. Anot portalo, EIF investicijos į fondą sudarys 20 mln.

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas.   Taip jis komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.  „Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonei „Revolut“ paskelbus, kad ji pradės teikti būsto paskolas, Lietuvos banko vadovas sako nemanantis, kad „Revolut“ padarytų didelį proveržį šioje rinkoje. „Revolut“ yra tas inovatyvus žaidėjas, kuris teiktų, kaip suprantu, labiau technologija pagrįstą būsto paskolų sprendimą. Ar vienas „Revolut“ padarytų didžiulį proveržį? Nemanyčiau. Nemanyčiau, kad tai vyktų labai greitu metu“, – interviu portalui 15 min“ sakė Gediminas Šimkus.

Kalėdinių dovanų pirkimo vajui pasiekus kulminaciją, ne visiems užtenka savų kiaulių taupyklių paslaugų, prireikia ir kredito įstaigų. Kai kurios jų stebi net ketvirtadaliu išaugusį žmonių poreikį skolintis, negąsdina nė dviženklės palūkanos. Ekonomistai perspėja, kad skolintis pinigų dovanoms ar šventiniam vaišių stalui yra ydinga praktika – išlaidauti reikia pagal kišenę, o geriausia dovanoms susitaupyti iš anksto. Senas prietaras atiduoti visas skolas iki Naujųjų, regis, grimzta užmarštin.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vėl nepakeitė skolinimosi kainų, tačiau įspėjo, kad infliacija artimiausiu metu gali vėl padidėti, ir tai rinkose turėtų prislopinti viltis dėl palūkanų normų sumažinimo 2024 metų pradžioje. Tai buvo antras kartas iš eilės, kai euro zonos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų po to, kai ne kartą jas didino siekdamas pažaboti sparčiai kylančias kainas.

Bankai dažnai akcentuoja, kad norint pasiimti paskolą būtina turėti puikią kredito istoriją. Tad kai kuriems skolininkams gauti paskolą neįmanoma. Tačiau, ką daryti tiems gyventojams, kurie yra turėję nedidelę skolą arba gavę pranešimą apie ją iš karto apmokėjo. Ar nedidelės ir senos skolos irgi gadina kredito istoriją? Portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakojo, kad prieš dešimtmetį gavo baudą, nes važiavo troleibusu be bilieto.

Daugiau nei 35 milijonus klientų pasaulyje turinti britų finansų programėlė „Revolut“ pradeda vystyti būsto paskolų produktą. Inovatyviai namų įsigijimo paslaugai sukurti bendrovė pradeda specialistų paiešką, dalis pozicijų atviros ir lietuviams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje jau pasamdyti 3 būsto paskolų ekspertai, artimiausiu metu planuojama paskelbti dar apie 15 lietuviams atvirų pozicijų.

Paskolų būstui įsigyti ir paskolų įmonėms paklausą vis dar vėsina aukštas palūkanų normų lygis, o dažniausiai fiksuotosiomis palūkanomis suteikiamų vartojimo paskolų paklausa po truputį didėja, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta naujausia bankų apklausa. „Nors bankai vis dar santūriai vertina ekonomines perspektyvas ir norimą prisiimti riziką, atsiranda rinkos dalyvių, kurie prognozuoja, kad paskolų paklausa didės.

 Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė skelbti pertrauką agresyviausiame  savo istorijoje pinigų politikos griežtinimo cikle, per kurį bazinės palūkanos buvo keliamos 10 kartų iš eilės. Sprendimas atitiko daugumos analitikų lūkesčius. Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Tautiečiai skolinasi vis daugiau pinigų. Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, bendra žmonių paimtų paskolų suma ūgtelėjo 20 procentų ir siekia pustrečio milijardo eurų.  Anot vieno iš komercinių bankų, gyventojai daugiausia vartojimo paskolas ima stambiems pirkiniams – automobiliams, saulės elektrinėms ir būsto remontui.

Lietuvos vartojimo paskolų portfelis pirmąjį pusmetį išaugo penktadaliu iki 2,4 mlrd. eurų. Gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų, tačiau sparčiai augo ir tarpusavio skolinimas, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – pranešime teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Seime virė ginčai, kaip padėti lietuviams susimokėt dažnai ir dvigubai išbrangusias būsto paskolas. Opozicija siūlo palengvinti paskolų naštą – kompensuoti palūkanas bent už šiuos metus sugrąžinant dalį sumokėtų pajamų mokesčių. Premjerė Šimonytė paskolų turinčioms šeimoms pagelbėti griežtai atsisako, tačiau prezidentas Nausėda kalba priešingai ir ragina padėti išaugusių paskolų prispaustiems gyventojams.

Europos centrinio banko (ECB) Vykdomosios valdybos narys Frankas Eldersonas neatmeta galimybės, kad palūkanos gali būti pakeltos dar kartą. Nebūtinai reikėtų teigti, kad naujausiame bazinių palūkanų normų didinimo etape buvo pasiektas aukščiausias taškas, trečiadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Market News International“ pareiškė F. Eldersonas. Jo teigimu, priimant sprendimus dėl palūkanų remiamasi ekonominiais duomenimis, tačiau esama neapibrėžtumo.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendra banko suteiktų vartojimo paskolų suma gyventojams sudarė daugiau nei 69 mln. eurų. Tai 23 proc. didesnė suma nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, atskleidė „Swedbank“ duomenys. Anot „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko, šiemet gyventojai gana aktyviai kreipėsi dėl paskolos saulės elektrinėms ir automobiliams įsigyti.

Grupė opozicijai priklausančių Seimo narių siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už būsto paskolas.  Tokia pataisa Seime inicijuojama Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant  paskoloms. Parašus dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pavasarį rinko iniciatyvinė grupė, bet jai nepavyko rasti 50 tūkst. žmonių, kurie būtų parėmę tokios lengvatos idėją.

Lietuvos bankas siūlys padidinti galimybes gyventojams rinktis būsto paskolų palūkanų rūšį – kintamąsias arba fiksuotas palūkanas. Centrinio banko teigimu, dėl naujų priemonių vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.