O pagrindinė priežastis, kodėl pasiskolintų pinigų sumos tiek išaugo – infliacija – brangstant paslaugoms bei prekėms tenka daugiau ir skolintis, o paskui ir atidavinėti.
Elektromobilių salono įkūrėjas Laurynas Boguševičius rodo „Teslos“ automobilį, kurį klientas jau įsigijo lizingu, ir netrukus jį atsiims.
Kad lietuviai brangesnius automobilius perka išsimokėtinai – ne naujiena. Išsimokėtinai elektromobilius šiame salone esą perka 9 iš 10 klientų. Ir esą kylantis EURIBOR, ir tuo pačiu įmokos kaina klientų neatbaidė – elektromobilius jie perka taip pat aktyviai.
„Vienintelis skirtumas, kad automobiliai yra daug pigesni nei NT. Ir įmoka nepasijaučia taip smarkiai, kaip jaustųsi NT. Nes palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos. Tai jei jūs turite automobilį, kurio vertė pirkimo metu prieš porą metų buvo 25 tūkst. ir jūsų įmoka turėjo tuo metu būti apie 200–250 eurų, tai yra 50 eurų skirtumas, tai jis nėra drastiškas“, – pasakoja „Deals On Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
O Lietuvos banko skelbiami duomenys rodo, kad bendra lietuvių imamų paskolų ir lizingų suma per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai, išaugo 20 procentų ir šiuo metu siekia beveik pustrečio mlrd. eurų.
Kredito gavėjai iš viso sudarė apie 250 tūkst. naujų sutarčių, ir paskolino gyventojams 70 mln. daugiau nei per pirmąjį pusmetį pernai.
„Matom iš savo statistikos, kad maždaug trečdalis visų skolintų pinigų tenka lizingui, kai žmogus įsigyja prekę ar paslaugą už gautą paskolą. Tai gali būti automobilis, atostogos, buitinė įranga“, – sako Lietuvos banko atstovas Vaidas Cibas.
Vidutinė skolos suma vienam žmogui, anot Lietuvos banko, siekia beveik 3 tūkst. eurų. Tai – 150 eurų daugiau nei per pirmąjį pusmetį pernai. Toks skaičius susidaro skaičiuojant ir stambius, ir smulkius kreditus bei lizingus. Štai, tarkime, vieno iš komercinių bankų vidutinė skolos suma klientui – beveik dvigubai didesnė ir siekia 5 tūkst. eurų.
„Ji yra daug didesnė dėl to, kad klientai skolinasi didesniem pirkiniam ir racionaliau“, – teigia „Swedbank“ atstovas Tomas Pulikas.
Skolinasi būstams, automobiliams
O bendrai paskolos vartojimui šių metų pirmąjį pusmetį „Swedbank“ banke, palyginti su pernai, išaugo 25 proc. ir siekia 70 mln. eurų.
„Trečdalis buvo skolinamasi būsto remontui, tiesiog atnaujino savo būstą, namus, gyvenimo kokybę, kitas trečdalis buvo automobilio įsigijimui, vėlgi, renkasi naujesnius automobilius, tvaresnius ir panašiai. Trečia dalis klientų buvo, kurie skolinosi saulės elektrinėms“, – sako „Swedbank“ atstovas Tomas Pulikas.
Vidutinė paskola būsto remontui – 12 tūkst. eurų, automobilio įsigijimui – 9 tūkst., saulės elektrinės įrengimui – 8 tūkst.
O įvairioms paskirtims, ar kitaip sakant smulkesnėms prekėms – tokiems kaip elektronika – kompiuteriai, telefonai, buitinė technika bei baldai – vidutinė paskolos suma siekia 2 tūkst. eurų.
Tačiau gyventojai dažnai elektroniką, buitinę techniką bei baldus perka ne iš vartojimo paskolos pinigų, bet tiesiog lizingu. Lizinginės paskolos yra kintamųjų palūkanų paskolos ir šiuo metu jų palūkanos siekia apie 5 proc.
„Šiemet lizingai šiek tiek populiaresni nei pernai. Ypatingai paslauga, kai gali pirkti išsimokėtinai be pabrangimo.Dažniausiai lizingu perka didesnius pirkinius, brangesnius. Mobilūs telefonai, kompiuteriai, smulki, stambi buitinė technika, ir baldai“, – pasakoja „Pigu.lt“ atstovė Kristina Liškauskaitė.
Anot „Swedbank“ atstovo, natūralu, kad paskolų sumos yra išaugusios, mat ekonomiką purtant infliacijai, brangstant įvairiems pirkiniams ir paslaugoms – tenka daugiau ir skolintis, o vėliau didesnes sumas ir grąžinti.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
